- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- 2YT-7677-907/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06316-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo L. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme 2016-07-13 gautas pareiškėjo L. S. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. S. nuo 2015-08-31 nėra UAB „Gentrada“ akcininkas ir kad nuo 2015-09-07 nėra UAB „Gentrada“ direktorius.
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Taigi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimas Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 2015-08-31 nėra UAB „Gentrada“ akcininkas ir kad nuo 2015-09-07 nėra UAB „Gentrada“ direktorius. Nurodo, jog dėl duomenų pakeitimo jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, bet tai padaryti buvo atsisakyta, tačiau neprideda tai patvirtinančių dokumentų. Įstatyme numatyta, jog dėl juridinių asmenų duomenų pakeitimo reikia kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją (CK 2.62 str., 2.64 str., 2.66 str.), t. y. į VĮ Registrų centrą. CK 2.68 str. 1 d. numatyti atvejai, kai registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus. Jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus) (CK 2.68 str. 2 d.). Pagal CK 2.68 str. 3 d. sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog su tokiu prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, o šis priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti duomenis, todėl jam siūlytina tai padaryti. Be to, pažymėtina, jog VĮ Registrų centro sprendimas atsisakyti pakeisti registro duomenis gali būti skundžiamas ne bendros kompetencijos, o administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Teismo nuomone, pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą, gali juos gauti, todėl pats pareiškėjas turi ginti savo teises, pateikdamas atitinkamos formos prašymą su tai patvirtinančiais dokumentais VĮ Registrų centrui, o jo priimtą sprendimą turi teisę skųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.