Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statema“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Seturas“, ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Papildomai 2017 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 160 € advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statema“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas R. M., bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“ bei įpareigojo įmonės valdymo organus per penkiolika dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registro duomenimis pagal pateiktą 2014 metų balansą 2014 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo ilgalaikio turto už 48 937 Lt (14 173,13 €). Minėtą ilgalaikį turtą sudarė trys transporto priemonės – Mercedes Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių įmonei priklausė tik dvi transporto priemonės, t. y. VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes transporto priemonė Mercedes Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta lizingo būdu ir nutraukus sutartį grąžinta lizingo davėjui. Bankroto administratorius elektroniniu paštu 2016 m. vasario 25 d. atsakovui išsiuntė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statema“ bei įsakymą Nr. 1 dėl turto ir dokumentų perdavimo, atleidimo iš darbo, tačiau atsakovas šių įpareigojimų nevykdė ir minėtų transporto priemonių VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui neperdavė. Kadangi bankroto administratorius neturi duomenų apie tikslias šio turto vertes, remtasi VšĮ „Emprekis“, nustatančios automobilių vertes, duomenimis, pagal kurią šių transporto priemonių bendra vertė šiai dienai yra 2 760 €.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti bendrovės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte taip pat pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Paminėtina, jog atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turto apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šios pareigos neįvykdė, dėl to įmonei priklausantis turtas negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro bendra neperduoto turto vertė – 2 760 €. Taip pat egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, kadangi atsakovui neperdavus įmonės turto, įmonė ir jos kreditoriai prarado galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovas, būdamas įmonės vadovas, turėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto bus padaryta žala.

Pažymėtina, jog atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo teisę pateikti kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, nepaneigė kaltės, atsiradusios atsakovo neteisėtais veiksmais, prezumpcijos bei neginčijo įmonei padarytos žalos dydžio. Todėl, esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, konstatuotina, kad yra pagrindas iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, ieškovės naudai priteisti 2 760 € nuostolių (žalos) atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2017 m. sausio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 160 € už advokato teisinę pagalbą ruošiant ieškinį, todėl visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 62 € žyminis mokestis į Valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Statema“, j. a. k. 302524054, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Seturas“:

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2017 m. sausio 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

160 € (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 62 € (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.