- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- eI-381-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02211-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 13.7.2Skolos muitinei atsiradimas
- 13.9Kiti su muitinės veikla susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8PM190021.
2) Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Departamentas) 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1A-233.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 kartu su kitais buvo pripažintas kaltu dėl kontrabandos, t. y. dėl neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 15 d., todėl nuo šios dienos Kauno TM galėjo atsirasti teisė laikyti, kad galimas mokestinis ginčas su skolininkais pasibaigė. Kol vyko teisminis procesas ir nebuvo aiškus galutinis procesinis sprendimas, muitinei nebuvo atsiradusi teisė ne tik reikalauti priverstinai išieškoti nepriemokų, bet nebuvo prasidėjęs ir delspinigių skaičiavimo terminas. Kauno TM tik 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu konstatavo, kad, vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, jis laikytinas skolininku muitinei. Vadinasi, nuo teisės įregistruoti skolą atsiradimo dienos 3 metus nieko nedarė, tuo iš esmės piktnaudžiavo teise ir neteisėtai bei nepagrįstai priskaičiavo delspinigius.
Pareiškėjo manymu, Kauno TM privalėjo vertinti tai, kad neteisėtai įvežtos cigaretės buvo sulaikytos įvežimo momentu, konfiskuotos bei sunaikintos, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu, be kita ko, nusprendė sunaikinti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Esant tokiai situacijai, kai prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, skola muitinei laikytina išnykusia. Pareiškėjo įsitikinimu, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nepaisant to, kad šis straipsnis galioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., turi būti taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsirado dar iki 2016 m. gegužės 1 d., nes šiame kodekse nustatytas išplėstas aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta, sąrašas lengvina asmens padėtį. Taip pat pareiškėjo teigimu, Kauno TM turėjo taikyti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjui delspinigiai apskaičiuoti teisingai. Skola muitinei atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., kai buvo sulaikytos neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos cigaretės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96–98 straipsnių nuostatomis, akcizo ir PVM delspinigiai pagrįstai skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki Kauno TM sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 26 d.). Muito delspinigiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 įsiteisėjimo dienos (2016 m. liepos 15 d.).
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje Nr. C-459/07 bei 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje Nr. C-230/08 pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta tik tuo atveju, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Šiuo atveju pareiškėjo gabentos ir laikytos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini) prieigose), todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai vadovaujasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Kadangi pareiškėjas prekes gabeno (laikė) 2014 m. gruodžio 3 d. (skolos muitinei atsiradimo data), todėl Kauno TM pagrįstai vadovavosi veikos padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ginčijamu 2018 m. kovo 26 d. sprendimu delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos ir per šį laikotarpį mokesčių administratoriui nebuvo atsiradusi teisė išieškoti mokesčių nepriemoką. Skola muitinei atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., kai buvo sulaikytos neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos cigaretes, todėl vadovaujantis MAĮ normomis, pagrįstai akcizo ir PVM delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 26 d.). Muito delspinigiai pareiškėjui pradėti skaičiuoti 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-142- 365/2016 matyti, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2014 m. gruodžio 3 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis numato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu (2014 m. gruodžio 3 d.), o Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei (ginčo atveju 2014 m. gruodžio 3 d.).
Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje nustatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, taip pat taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. Šio straipsnio nuostatos yra materialinės normos, o ne procesinės, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms, tai yra tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos - 2016 m. gegužės 1 d. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.
Prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Šiuo atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos 2014 m. gruodžio 3 d. (atsirado skola muitinei) galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, todėl šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Kauno TM sprendimo, kuriuo pareiškėjas su kitais asmenimis pripažintas solidariai atsakančiais skolininkais muitinei 2014 m. gruodžio 3 d. datai, apskaičiuota mokestinė prievolė bei įpareigota ją sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Departamento sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno TM sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 pareiškėjas su kitais asmenimis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė bei konfiskuotos cigaretės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 2014 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje (duomenys neskelbtini) (vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) organizavo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 4 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 4 900 pakelių cigarečių „Fest 7“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 15 d.
Kauno TM, įvertinusi minėtame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, ginčijamu sprendimu pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų cigarečių gabenimą ir laikymą, apskaičiavo bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę: 965 Eur muito, 13 584 Eur akcizo, 3 407 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 38 Eur muito delspinigių, 4 927 Eur akcizo delspinigių, 1 236 Eur PVM delspinigių. Nustatė, kad skolos atsiradimo data yra 2014 m. gruodžio 3 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TM sprendimu, pateikė skundą Departamentui. Skunde nurodė, kad, kol vyko teisminis procesas ir nebuvo aiškus galutinis procesinis sprendimas, muitinei nebuvo atsiradusi teisė ne tik priverstinai išieškoti nepriemokų, bet ir nebuvo prasidėjęs delspinigių skaičiavimo terminas. Kauno TM taip pat neatsižvelgė į tai, kad cigaretės buvo sulaikytos įvežimo momentu, konfiskuotos ir sunaikintos.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, patvirtino minėtą Kauno TM sprendimą. Konstatavo, kad pagal MAĮ 96–98 straipsnių nuostatas, akcizo ir PVM delspinigiai pagrįstai pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki skundžiamo Kauno TM sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 26 d.). Muito delspinigiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos. Taip pat konstatavo, kad šiuo atveju netaikytinos Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio bei Sąjungos muitinės kodekso 124 nuostatos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktą, skola muitinei išnyksta, tik, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos, o šiuo atveju pareiškėjo gabentos ir laikytos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini) prieigose). Kadangi pareiškėjas prekes gabeno (laikė) 2014 m. gruodžio 3 d. (skolos muitinei atsiradimo data), Departamento teigimu, Kauno TM pagrįstai vadovavosi veikos padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis.
Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad skundžiamais sprendimais buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, neteisingai pritaikius Sąjungos muitinės kodekso ir MAĮ nuostatas. Pareiškėjas remiasi 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatomis bei mano, kad jo skola muitinei laikytina išnykusia, nes prekės buvo konfiskuotos bei sunaikintos. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Kauno TM turėjo taikyti Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkto nuostatas.
Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą/išnykimą, yra materialinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šio kodekso įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju, minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtas veikas atliko (organizavo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes) 2014 m. gruodžio 3 d., t. y. todėl laikytina, kad nuo tada atsirado pareiškėjo skola muitinei. Tuo tarpu, Sąjungos muitinės kodeksas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., todėl skolos muitinei atsiradimo metu šio kodekso nuostatos negalėjo būti taikomos.
Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte nustatyta, kad, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.
2009 m. balandžio 2 d. Europos Teisingumo Teismas sprendime byloje V. E. prieš H. L. (C-459/07) konstatavo, kad Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkte numatyto skolos muitinei išnykimo tikslas yra išvengti apmokestinimo muitu tuo atveju, kai, nors ir neteisėtai, į Bendrijos teritoriją įvežta prekė negalėjo būti parduota, todėl, remiantis konkurencijos normomis, negalėjo padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms. 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos.
Nagrinėjamu atveju prekės (cigaretės) buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus, muitinė pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. To paties kodekso 214 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolos muitinei atsiradimo laiko tiksliai nustatyti neįmanoma, sprendžiant, kokios apskaičiavimo taisyklės taikytinos atitinkamoms prekėms, turi būti atsižvelgiama į laiką, kada muitinė pripažįsta, kad prekės yra tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Nagrinėjamu atveju skola susidarė 2014 m. gruodžio 3 d.
Pagal Sąjungos muitinės kodekso 114 straipsnio 2 dalį, kai skola muitinei atsiranda pagal 79 ar 82 straipsnį arba kai apie skolą muitinei pranešama atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos. Nagrinėjamu atveju muito delspinigiai apskaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 1 d., t. y. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui.
PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal MAĮ (redakcija, galiojusi skolos atsiradimo metu) (MAĮ 15 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). MAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme numatytos mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
MAĮ 93 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.
Atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Nors Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau minėtoje dalyje įtvirtinta išimtis, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Tai, kad laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamųjų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat jų konfiskavimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi yra konstatavęs ir LVAT (žr., pvz. LVAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008, 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011, 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-168-143/2017 ir kt.).
Atvejus, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, nustato PVM įstatymo V skyrius. Pažymėtina, kad šiame skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės.
Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 straipsnio 2 dalis).
Iš nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją.
Kadangi prekės (cigaretės) sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Bendrijos muitų teritoriją, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo delspinigius. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių bei delspinigių, teismui nėra pagrindo abejoti ginčijamame Kauno TM sprendime pateiktais skaičiavimais, kurie pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijami Kauno TM ir Departamento sprendimai priimti, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.