Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-27 · Administracinė byla Nr. eI3-9997-872/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-27
Bylos Nr.
eI3-9997-872/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06600-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sistemus“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-9997-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06600-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sistemus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sistemus“ 8 000,00 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. liepos 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Sistemus“ (toliau – ir Atsakovas / Paramos gavėjas) 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Paraiška). Taigi atsakovei 2019 m. vasario 14 d. patvirtinta 16 000 Eur paramos suma, 2019 m. vasario 22 d. išsiųstas sprendimas dėl paramos skyrimo.

Nurodo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 28 ir 45 punktais, atsakovei 2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėta 8 000 Eur pirmoji išmokos dalis. Projektą planavo įgyvendinti vienu etapu iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2020 m. vasario 28 d. Pranešimas apie verslo plano įgyvendinimo pradžią NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad verslo planą pradėjo įgyvendinti nuo 2019 m. vasario 28 d.

Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovė pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį vieneriems metams iki 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuodama, kad nesuranda kvalifikuoto darbuotojo, galinčio dirbti su elektros tinklo analizatoriais ir vykdyti elektros tinklų matavimus. Taigi, NMA 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė projekto įgyvendinimo terminą iki 2020 m gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 30 d. Atsakovė pateikė antrą prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti projekto įgyvendinimo terminą dar vieniems metams iki 2021 m. gruodžio 31 d., motyvuodama, kad dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino įmonės veikla buvo apribota, todėl įmonė negalėjo iki galo įgyvendinti projekto, taip pat nurodė, kad dar nesurado tinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo, kuris COVID-19 pandemijos metu galėtų dirbti su tinklo analizatoriais ir vykdyti elektros tinklų matavimus. NMA 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė projekto įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Atkreipia dėmesį, kad kai atsakovė teikė prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą antrą kartą, ji jau buvo įdarbinusi du darbuotojus po 0,05 etato, nors teigė, kad nesuranda tinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo, kuris COVID-19 pandemijos metu galėtų dirbti su tinklo analizatoriais ir vykdyti elektros tinklų matavimus. Naujos darbo vietos sukūrimo ir išlaikymo metodikos 7.2 papunktyje nurodoma, kad „nauja darbo vieta turi būti išreikšta naujų sąlyginių darbo vietų (naujų etatų) ekvivalentu, pagrįstu 8 valandų darbo diena, 40 valandų darbo savaite, dirbant ištisus metus, išskyrus, kai Darbo kodekse nustatyta kitaip (taikoma dirbantiems pagal darbo sutartis arba civilines (paslaugų) sutartis)“.

Akcentuoja, kad 2022 m. balandžio 15 d. atsakovei buvo išsiųstas el. paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta pateikti paaiškinimą, kodėl iki projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nebuvo sukurta viena darbo vieta, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir Naujos darbo vietos sukūrimo ir išlaikymo metodikoje bei dokumentus. Tačiau atsakovė su 2022 m. balandžio 29 d. atsakymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. gegužės 2 d. atsakymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepateikė jokių įrodančių dokumentų.

Paaiškina, jog NMA 2022 m. balandžio 15 d. patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą nustatė, kad įmonėje tebedirba antras įdarbintas darbuotojas (duomenys neskelbtini) pareigose, kurį įdarbinus iki 2021 m. gruodžio 31 d. visu etatu būtų įvykdytas įsipareigojimas sukurti vieną darbo vietą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė už verslo plane numatytą sukurti darbo vietą gavo dalį darbo užmokesčiui numatytų investicijų (2 557,50 Eur). Iš 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad veikla buvo pelninga, t. y. pelnas sudarė 4 675 Eur.

Pažymi, jog atsakovė du kartus trejiems metams pratęsdama projekto įgyvendinimo terminą turėjo galimybę įsivertinti įmonės pajėgumus vykdyti numatytą veiklą, turėjo laiko įsivertinti riziką rasti tinkamą darbuotoją darbui visu etatu, tuo labiau, kad vienas darbuotojas dirba iki 2022 m. 0,05 etato. Taigi nepateikti dokumentai, kurie įrodytų, kad 2022 m. atsakovė ieškojo darbuotojo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė darbuotojams už 0,15 etato iš paramos lėšų mokėjo 123,75 Eur per mėnesį atlyginimą, dirbant visu etatu atlyginimas sudarytų 825 Eur per mėnesį. Atsakovės paaiškinimas, kad dėl COVID-19 pandemijos nebuvo įdarbintas darbuotojas visu etatu, nėra pagrįstas, nes gautas metinis pelnas rodo, kad jei būtų įdarbintas vienas darbuotojas 2021 metų pabaigoje visu etatu, tai dėl jam mokamo atlyginimo būtų sumažėjęs įmonės pelnas, tačiau būtų įgyvendintas įsipareigojimas sukurti vieną darbo vietą (1 etatą). Atsakovė nepateikė dokumentų, kuriuose būtų pagrįsta, kad darbo vieta (1 etatas) nesukurta iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių.

Nurodo, jog NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. liepos 23 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 8 000,00 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Taip pat pažymi, jog atsakovė NMA 2022 m. gegužės 10 d. skolos sprendimo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovei teisines pasekmes.

Atkreipa dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatavo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini.

Atsakovė UAB „Sistemus“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovės UAB „Sistemus“ 8 000,00 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Sistemus“ 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Atsakovei 2019 m. vasario 14 d. patvirtinta 16 000 Eur paramos suma. Taigi 2019 m. vasario 22 d. išsiųstas sprendimas dėl paramos skyrimo, kuriuo vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 28 ir 45 punktais, atsakovei 2019 m. kovo 7 d. buvo išmokėta 8 000 Eur pirmoji išmokos dalis.

2019 m. gruodžio 27 d. atsakovė pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį vieneriems metams iki 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuodama, kad nesuranda kvalifikuoto darbuotojo, galinčio dirbti su elektros tinklo analizatoriais ir vykdyti elektros tinklų matavimus. NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė projekto įgyvendinimo terminą iki 2020 m gruodžio 31 d.

2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė pateikė antrą prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti projekto įgyvendinimo terminą dar vieniems metams iki 2021 m. gruodžio 31 d., motyvuodama, kad dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino įmonės veikla buvo apribota, todėl įmonė negalėjo iki galo įgyvendinti projekto, taip pat nurodė, kad dar nesurado tinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo, kuris COVID-19 pandemijos metu galėtų dirbti su tinklo analizatoriais ir vykdyti elektros tinklų matavimus.

Atsakovei 2022 m. balandžio 15 d. išsiųstas el. paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta pateikti paaiškinimą, kodėl iki projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nebuvo sukurta viena darbo vieta, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklėse bei Naujos darbo vietos sukūrimo ir išlaikymo metodikoje, bei dokumentus.

Atsakovė su 2022 m. balandžio 29 d. atsakymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. gegužės 2 d. atsakymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepateikė jokių įrodančių dokumentų tik nurodė: „2021 metais įmonėje dirbo trys darbuotojai. (duomenys neskelbtini) darbuotojas (duomenys neskelbtini) mirė, dėl staigaus sveikatos sutrikimo. Šiuo metu įmonė ieško dviejų darbuotojų pastoviam darbui pilnam darbo etatui. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos nebuvo sukurta darbo vieta (1 etatas), dėl visuotinės COVID-19 pandemijos. Įmonės darbo specifika yra tiesioginis darbas objektuose su užsakovais. Pandemijos metu patekimas į objektus buvo ribojamas arba negalimas, todėl laikinai darbuotojai dirbo daliniu etatu. Pasibaigus pandemijai, darbuotoją (duomenys neskelbtini) turėjome įdarbinti pilnu etatu. Kaip minėjau ankščiau siųstame laiške, darbuotojas (duomenys neskelbtini) mirė. Šiuo metu įmonė ieško darbuotojų pastoviam darbui, pilnam darbo etatui. Dėl aukštų reikalavimų elektrotechniniam personalui, šis procesas užtrunka, bet kai tik rasime kandidatą atitinkantį reikalavimus iš katro jį įdarbinsime.“

2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsakovė informuota, kad ji du kartus trejiems metams pratęsdama projekto įgyvendinimo terminą turėjo galimybę įsivertinti įmonės pajėgumus vykdyti numatytą veiklą, turėjo laiko įsivertinti riziką rasti tinkamą darbuotoją darbui visu etatu, tuo labiau, kad vienas darbuotojas dirba iki šiol 0,05 etato. Nepateikti dokumentai, kurie įrodytų, kad šiuo metu ji ieško darbuotojo. Taip pat ji darbuotojams už 0,15 etato iš paramos lėšų mokėjo 123,75 Eur per mėnesį atlyginimą, dirbant visu etatu atlyginimas sudarytų 825 Eur per mėnesį. Taigi jos paaiškinimas, kad dėl COVID-19 pandemijos nebuvo įdarbintas darbuotojas visu etatu, nėra pagrįstas, nes gautas metinis pelnas rodo, kad jei būtų įdarbintas vienas darbuotojas 2021 metų pabaigoje visu etatu, tai dėl jam mokamo atlyginimo būtų sumažėjęs įmonės pelnas, tačiau būtų įgyvendintas įsipareigojimas sukurti vieną darbo vietą (1 etatą). Ji nepateikė dokumentų, kuriuose būtų pagrįsta, kad darbo vieta (1 etatas) nesukurta iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Atitinkamai vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 51 punktu, 52.2 papunkčiu, paramos gavėja turi grąžinti visą išmokėtą 8 000,00 Eur paramos sumą. Taip pat paramos gavėjai per nustatytą terminą negrąžinus nurodytos paramos lėšų dalies, nuo skolos skaičiuojamos palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 punktas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Sistemus“ neskundė NMA Sprendimo „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, todėl jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovės prašomą Sprendimu pripažintą skolą yra pagrįstas.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2022 m. gegužės mėn. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų ginčijamą sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros Sprendimas „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra minėtu raštu informavo atsakovę apie Sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo Sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės UAB „Sistemus“ 8 000,00 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2023 m. liepos 23 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintini.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui papildomus dokumentus „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose nurodyta, jog NMA 2023 m. rugpjūčio 2 d. iš atsakovės UAB „Sistemus“ gavo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išdėstyti skolą pagal 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalimis. 2023 m. rugpjūčio 7 d. NMA išsiuntė atsakovei atsakymą Nr. BRK-11498 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“, kuriuo informavo atsakovę, kad sutinka pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą ir sudarė skolos grąžinimo grafiką. Taigi NMA nurodo, kad palaiko 2023 m. gegužės 26 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl susidariusios skolos priteisimo“ atitinkamai prašoma patvirtinti skolos grąžinimo grafiką. Tačiau pastebėtina, kad pareiškėja teismui pateiktame prašyme jokių reikalavimų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nereiškė, todėl pagal pareiškėjos pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo dalykas yra tik skolos ir palūkanų priteisimas. Tokia išvada darytina, nes atsakovė nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei atskiro prašymo dėl priteistos skolos ir palūkanų išdėstymo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė dėl jos turtinės padėties, negalės įvykdyti teismo sprendimo ir yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui spręsti būtina pateikti atsakovo turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, todėl jų nepateikus šioje byloje teismas neturi galimybės spręsti šio klausimo. Be to, pareiškėjos nurodomas skolos mokėjimo grafikas apima jau praėjusį laikotarpį (du mėnesius, t. y. rugpjūčio bei rugsėjo mėn.), todėl teismas negali įpareigoti atsakovę mokėti įmokas atgaline data.

Pažymėtina, kad pagal CPK 284 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo klausimą teismas gali spręsti ir po sprendimo paskelbimo, jeigu tokį prašymą ABTĮ ir CPK nustatyta tvarka pateiktų kuri nors šalis.

Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašyme nurodomas skolos bei palūkanų grąžinimo grafikas teismo sprendimu nenustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistemus“ 8 000,00 Eur (aštuonių tūkstančių eurų ir 00 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2023 m. liepos 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė