Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-193/2008

NUOSPRENDI S

2008 m. rugsėjo 19d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (204 m. kabelio vagystė) ir nuteistas laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ( 67 m. kabelio vagystė) ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė- laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. iš A. K. konfiskuoti 160 Lt, iš nuteistojo E. K. - 60litų, kaip gauti iš nusikalstamos veikos, valstybei priteista trylika litų 50 centų proceso išlaidų, ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Daiktiniai įrodymai: 67 m. kabelio SBZPU 12x2x1, 103 m. kabelio SBZPU 12x2x1, 47 m. kabelio SBZPU 7x2x1 ir 54 m. kabelio KSPZP 1x4x1,2, kaip spalvoto metalo laužas, realizuotinas civilinio ieškinio padengimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. K., jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad 2007 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 16 valandą, Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, Stočkų kaime, UAB (duomenys neskelbtini) vykdomame objekte „Telekomunikacinių sistemų modernizavimas, geležinkelio ruože valstybinė siena su Latvija-Panevėžys-Radviliškis-Tauragė-Pagėgiai“, ruože „Rokiškis-Obeliai-valstybinė siena su Latvija“, iškasdamas ir ištraukdamas iš žemės, pagrobė 103 metrus kabelio SBZPU12x2x1 - 1267, 93 Lt vertės, 47 metrus kabelio SBZPU 7x2x1 - 270, 72 Lt vertės ir 54 metrus kabelio KSPZP 1x4x1,2 - 186, 30 Lt vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1724, 95 Lt žalą;

A. K. nuteistas ir už tai, kad 2007 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 15 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, Stočkų kaime, UAB (duomenys neskelbtini) vykdomame objekte „Telekomunikacinių sistemų modernizavimas geležinkelio ruože valstybinė siena su Latvija-Panevėžys-Radviliškis-Tauragė-Pagėgiai“, ruože „Rokiškis-Obeliai-valstybinė siena su Latvija“, iškasdami ir ištraukdami iš žemės, pagrobė 67 metrus kabelio SBZPU 12x2x1, padarydami UAB “KRS„ 824, 77 Lt žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, civilinė atsakovė ir įstatyminė atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų (BPK 326 str. 2 d. 2 d., 328 str. 1 p.).

Dėl svetimo turto pagrobimo tęstiniais veiksmais

Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl pirmiau paminėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir kt.– nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Pirmos instancijos teisme A. K. duoti parodymai kaip tik ir patvirtina, kad jis kiekvieną kartą veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – žinojo, kokį turtą nori įsigyti ir siekė užvaldyti konkretų turtą. Pirmą kartą jis sumanė vienas padaryti nusikaltimą – pagrobti kabelį. Po kabelio pagrobimo jis atliko visus veiksmus susijusius su pagrobto turto realizavimu-nudegino kabelio plastmasinį apvalkalą, nudegintus varinius laidus pardavė, gaudamas už tai atlygį. Antrą kartą, praėjus kelioms dienoms, sumanė daryti kitą nusikaltimą jau su bendrininku E. K. ir tuo pradėjo naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – objektyvieji požymiai patvirtina, jog buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes: nors turtas priklausė tam pačiam savininkui, nusikaltimo dalyką sudarė tie patys daiktai, tačiau nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, jų nesiejo vieningas nuteistojo sumanymas. Taigi nepaisant to, kad abiejų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų, todėl pirmosios instancijos teismas A. K. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo kaip realią nusikaltimų sutaptį ir baudžiamąjį įstatymą šioje dalyje pritaikė tinkamai. Apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, padarė du tyčinius (nesunkius) nusikaltimus, šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad A. K. nusikalto pirmą kartą. Be to, vieną iš veikų veiką padarė bendrininkų grupėje, buvo jos iniciatorius, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. nėra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkto nuostatas.

Apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti taip pat nėra pagrindo.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

Nuteistasis A. K. paduotame apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nenustatydamas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog pirmos vagystės epizode A. K. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 1724,95 Lt žalą, antros vagystės epizode bendrininkų grupėje su E. K. – 824,77 Lt žalą ( viso 2549,72 Lt). Kokia nors kitokia žala nuosprendžiu nėra konstatuota ir iš A. K. ar E. K. nepriteista (b.l.175-177). Iš grynųjų pinigų priėmimo kvitų (b.l.165,166) matyti kad 2008-05-16 pavedimais 2137,35 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pervedė nuteistojo A. K. įstatyminė atstovė - civilinė atsakovė T. K., o 412,40 Lt – E. K. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė V. Š.. Bendra atlygintos žalos UAB „KRS“ suma yra viso 2549,75 Lt. Minėti nurodymai pervesti grynuosius pinigus buvo pateikti pirmos instancijos teismui iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (b.l. 159). Taigi pripažintina, kad A. K. ir E. K. nusikaltimais padarytą žalą savo noru atlygino iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, todėl tai, kaip tai numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažintina jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kadangi pirmos instancijos teismas nepritaikė BK bendrosios dalies normos, esant pagrindui ją taikyti.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismas, skirdamas A. K. ir E. K. turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kokiu pagrindu skiria šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. teismas, skirdamas A. K. jo 160 Lt vertės turto konfiskavimą, E. K. jo 60 Lt vertės turto konfiskavimą, vadovavosi BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus. Aiškinant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris kaltininko panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kitaip susietas su kaltininko nusikalstama veika, pvz., turtas sudaręs galimybę nusikalstama veika gauti neteisėtą naudą, praturtėti. Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė. Todėl pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti gražinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma (kasacinė byla Nr. 2K-70/2005).

Byloje nustatyta, kad A. K., pardavęs civilinio ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius laidus, gavo 160 Lt, E. K., pardavęs civilinio ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius laidus, gavo 60 Lt. Šios sumos yra mažesnės nei civilinis ieškovas nurodė civiliniame ieškinyje (42 226,22 Lt), ir nors civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, tačiau atsižvelgiant į padarytų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydį, nurodytą civiliniame ieškinyje, taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtų iškreipta šios baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – esmė ir paskirtis, ši priemonė faktiškai taptų bausme – bauda – nuteistiesiems A. K. ir E. K., todėl 160 Lt vertės A. K. turtas ir 60 Lt vertės E. K. turtas konfiskuotas nepagrįstai, pritaikius BK 72 str. nesant jo taikymo sąlygų, t.y. netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą

Nors E. K. šio nuosprendžio neskundžia, tačiau BPK 320 str. 5 d. nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali švelninti nuosprendį ir pastariesiems. Kadangi teismas netinkamai pritaikė tuos pačius baudžiamuosius įstatymus ir E. K. atžvilgiu, nepagrįstai nepripažindamas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei nepagrįstai konfiskuodamas jo turtą, todėl šios nuosprendžio dalys keistinos abiejų nuteistųjų - A. K. ir E. K. - atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-06-03 nuosprendį pakeisti:

-pripažinti A. K. ir E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie atlygino nusikaltimais padarytą žalą;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas A. K. 160 Lt ir E. K. 60 Lt vertės turtas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.