- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1-950-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12478-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- J. G., J. M., V. K.
- Nukentėjusysis
- K. P., E. P.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
1) 2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;
2) 2015-03-02 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su 2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirtas laisvės apribojimas 2 metams;
3) 2017-07-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikti baigė 2019-09-30;
1) 2013-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;
2) 2013-10-21 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su 2013-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskira bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių;
3) 2013-12-09 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimi, subendrinta su 2013-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4) 2014-04-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, subendrinta su 2013-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013-10-21 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013-12-09 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
5) 2014-06-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartimi paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2014-04-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;
6) 2016-06-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 2 metams; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su 2014-06-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; bausmę atlikti baigė 2019-05-14;
Žemesnės instancijos teismas
7) 2019-08-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 40 val. visuomenės labui ir iš viso neatlygintinai išdirbti 160 val.;
8) 2020-03-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019-08-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
9) 2020-08-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 34 parų areštu; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020-03-06 nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutine subendrinta bausme paskirtas 49 parų areštas;
J. M., (duomenys neskelbtini):
1) 2007-05-25 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2007-07-04 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su 2007-05-25 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams; Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;
3) 2009-11-24 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2010-12-15 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; skirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimi subendrinta su 2009-11-24 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-09-06 nutartimi paskirta bausmė pakeista į 60 parų areštą;
5) 2014-06-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
6) 2017-04-25 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmę atlikti baigė 2019-05-16;
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., J. G. ir V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
J. M., J. G. ir V. K. 2020 m. kovo 28 d. apie 8.25 val. J. M., veikdami bendrininkų grupėje vienas su kitu, viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu K. P. ir E. P. atžvilgiu bei turto gadinimu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: J. G., priėjęs prie ant kelio važiuojamosios dalies sustojusio automobilio Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. P., tyčia koja spyrė į automobilio kairės pusės priekines duris, tokiu būdu jas apibrūžindamas ir padarydamas K. P. 50 Eur turtinę žalą, po to iš automobilio išlipusį K. P. J. G. ir V. K. puolė kumščiais. Tuo pačiu metu J. M. mosikuodamas kumščiais puolė iš to paties automobilio išlipusį E. P., bet E. P., pasitraukus nuo suduodamų smūgių, šis smūgių jam nesudavė ir E. P. pabėgo. E. P. pabėgus, J. M. kartu su J. G. ir V. K., kumščiais smūgiavo į K. P., bendrai tyčia suduodami jam mažiausiai 4 kartus į įvairias kūno vietas ir tuo sukeldami jam fizinį skausmą. K. P. pradėjus bėgti, J. G. K. P. vijosi, tačiau jo nepavijęs, J. G. grįžo atgal prie automobilio Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia koja stipriai spyrė į automobilio priekinį kairės pusės sparną, tokiu būdu jį sulankstydamas ir padarydamas nukentėjusiajam K. P. 90 Eur turtinę žalą. Tokiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurto K. P. ir E. P. atžvilgiu vartojimu ir svetimo turto gadinimu, J. M., J. G. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką.
Šiais veiksmais J. M., J. G. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. ryte po 8 val. jis kartu su J. M. ir V. K. išėjo į kiemą parūkyti. J. M. ir V. K. juokais pradėjo stumdytis. (duomenys neskelbtini) gatve privažiavo nukentėjusiųjų lengvasis automobilis ir iš jo išlipo K. P.. Galbūt galvojo, kad vyksta muštynės ir ėjo jų skirti, pradėjo ant jų rėkti. Jis taip pat K. P. atsakė. Tada išlipo K. P. sūnus ir kilo konfliktas. Tie žmonės pradėjo agresyviai eiti link jo ir mosuoti kumščiais nuo gatvės link A. Ž. kiemo, jis atsitraukinėjo. Jis išėjo iš kiemo, atsitraukinėjo ir jau buvo kitoj kelio pusėj. Jis galbūt gynėsi, bet šito gerai nepamena, nes visą naktį gėrė. Atsimena, kad buvo parkritęs ant žolės, tada V. K. pribėgo ir juos atskyrė. Kur buvo J. M., jis nepamena. K. P. nubėgo iki mašinos ir išsitraukė „domkratą“. Ką jis su juo darė, jis nežino, nes jie išsiskirstė. Jokių muštynių nebuvo. Jis peilio neturėjo, į mašiną nespyrė. Buvo dar vienas asmuo, bet jis neprisimena, ką jis darė. Jo telefonas buvo iškritęs ir pertryptas.
Kaltinamasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 27 d. vakare pas A. Ž. name (duomenys neskelbtini), jis su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Ryte po 8 val. jis kartu su J. M. ir V. K. iš namo išėjo į kiemą parūkyti. Visi buvo girti. J. M. ir V. K. juokais pradėjo stumdytis. Kad J. M. būtų bėgęs iš nosies kraujas, jis nematė. Stovėdamas matė, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo kažkoks lengvasis automobilis ir sustojo važiuojamojoje dalyje ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Jis matė, kad automobilyje buvo trys vyrai. Tie vyrai išlipo iš automobilio. Vienas vaikinas buvo maždaug jo amžiaus, kitas vyras - vairuotojas, kaip suprato iš jam pateikto įtarimo, buvo jo tėvas. Abu vyrai pradėjo šaukti ir eiti link jų. Jie šaukė pamatę, kad J. M. ir V. K. stumdosi. Šaukė jie kažkodėl ant jo, nors jis su tais dviem nesistumdė. Abu vyrai agresyviai nusiteikę šaukdami artinosi prie jo. Vyrai priėjo prie jo ir prasidėjo žodinis konfliktas. Ką jie kalbėjo, jis neprisimena. Galimai jis kažką įžeidė ir jie tuomet pradėjo kumščiais į jį mosikuotis. Tuo metu tarp jų buvo kokių 2-3 metrų atstumas. Jis nenorėdamas, kad vyrai jam suduotų, nuo jų traukėsi atbulom. Vieną kartą kumščiu jam buvo duotas smūgis į krūtinę. Kuris jam sudavė, nežino. Tuo metu iš automobilio išlipo ir trečiasis vyresnio amžiaus vyras. Kai jis jau buvo nuėjęs už automobilio, už kelio važiuojamosios dalies, jam atrodo, kad jaunesnio amžiaus vaikinas jam kumščiu sudavė vieną kartą į pakaušį. Po to smūgio jis nugriuvo, tačiau negali pasakyti, ar jis nugriuvo nuo suduoto smūgio, ar dėl girtumo. V. K. pamatęs, kad jį ruošiasi tie trys mušti, atbėgo ir tuos puolančius vyrus nuo jo atitraukė. Jis nežino, ar jį puolė visi trys, ar dviese. Jis galvoja, kad ir J. M. irgi buvo atėjęs jo ginti. Kai V. K. ir, galimai, J. M., prie jo nugriuvusio priėjo, automobilio vairuotojas nubėgo prie savo automobilio ir iš bagažinės išėmė domkratą. Tuomet jis su draugais pabėgo. Jis nei vieno karto į automobilį neįspyrė ir net nebuvo prie jo priėjęs, automobilio neapgadino. Jokio peilio jis nesinešioja ir jokio peilio nebuvo išsiėmęs ir jokiu peiliu niekam negrasino, negąsdino ir nieko, grasindamas peiliu, nesivijo (I t. b.l. 196-198).
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis parodė, kad jie visi visą naktį gėrė. Kitos dienos ryte po 8 val. jie išėjo į kiemą prie gyvatvorės parūkyti. Rūkydami jis ir J. M. kažko pradėjo juokais, žaisdami stumdytis, bet nesimušė. Taip pat kartu su jais buvo J. G., A. Ž., Raišys. Kaip tik tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojamojoje kelio dalyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo juodos spalvos lengvasis automobilis kažko išleisti ir prie jų prisikabino. Iš automobilio kažkas pradėjo ant jų šaukti, kad jie nesistumdytų. Paskui jis prisimena, kad visi pradėjo vieni ant kitų šaukti. Iš mašinos išlipo K. P.. Kilo konfliktas, bet jie prie atvažiavusių mašina nelindo. Jam atrodo kitoje kelio pusėje dviese buvo susikabinę, o jis ėjo skirti. Jis visko gerai nepamena, nes buvo girtas. Viskas vyko prie pat gyvatvorės. Kiek jis žino, tai buvo tėvas ir sūnus ir dar kažkoks vyras. Nei vieno iš jų nepažįsta. Peilių ir domkratų nebuvo.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 27 d. vakare apie 23-24 val. jis kartu su J. G. atėjo pas A. Ž. į namą (duomenys neskelbtini). Ten buvo A. Ž. ir J. M.. Jie visi visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte po 8 val. jie išėjo į kiemą parūkyti. Rūkydami jis ir J. M. pradėjo juokais, žaisdami stumdytis. Kaip tik tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojamojoje kelio dalyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo juodos spalvos lengvasis automobilis. Prie į važiavimo į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą stovėjo ir laukė G. K. (G.). Jam atrodo, kad atvažiavusiame automobilyje sėdėjo 3 vyrai. Prisimena, kad iš automobilio kažkas pradėjo ant jų šaukti, kad jie nesistumdytų. Po to visi pradėjo vieni ant kitų šaukti. Tuomet G. pradėjo šaukti, jį auklėti ir šis su G. pradėjo ginčytis. Jis besiginčydamas su G. atsisuko ir pamatė, kad trise muša J. G.. Visas tas mušimas buvo kažkur ties ta vieta, kur stovėjo tas automobilis tik jau kitoje kelio pusėje, galimai jau ant žolės. Jis matė, kad J. G. yra susilenkęs, o jį trise mušė kumščiais ir kojomis. Tie asmenys tai buvo tėvas, sūnus ir dar kažkoks vyras. Jis jų nepažįsta. Ar jis bėgo J. G. ginti, neprisimena. Paskui jis prisimena, kad tie trise jį mušė. Kiek buvo jam suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, nežino, net neprisimena, ar po to įvykio kokie nors sužalojimai jam buvo. Tuomet J. M. įsibėgėjo ir įbėgęs jį mušusius atstūmė. Paskui prisimena, kad tas tėvas iš mašinos išėminėjo donkratą ir, galimai, jie po to išsibėgiojo. Kad J. G. būtų išsiėmęs kokį nors peilį, juo grasinęs ar puolęs, jis neprisimena. Kas ir kada apdaužė tą lengvąjį automobilį, jis nematė, jis pats nedaužė. Visame tame įvykyje jis niekam nesudavė nei vieno karto. Dėl pareikšto savo kaltės nepripažįsta, nes nieko nemušė ir viešosios tvarkos nepažeidė (I t. b.l. 182-184).
Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. ryte trise išėjo į lauką parūkyti. Jam tikriausiai buvo sukilęs spaudimas, buvo bloga, todėl iš nosies bėgo kraujas. V. K. stovėjo prie gyvatvorės, o E. P. kažką jam pradėjo sakyti, grasinti ar pan. Kai jis pakėlė galvą, pamatė susikabinusius V. K. su jaunu vyru. Jie laikė vienas kitą už drabužių. Jis smūgių nematė. Kodėl prasidėjo konfliktas, jis nežino, tuo metu buvo kieme, o jie susikabinę už gyvatvorės prie kelio. Jis juos išskyrė įšokęs tarp jų, sakė, kad eitų namo. Jis šoko jiems ant rankų, kad juos atskirtų, todėl galbūt kam nors ir pataikė. Tyčia niekam nesmūgiavo. Kai jis juos atitraukė, nuėjo į kitą kelio pusę ir grįžo į namo vidų. Kas buvo toliau, nematė. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Ar J. G. buvo su peiliu, jis nematė, nes į tą pusę nežiūrėjo. Kai spyrė į mašiną nematė, tada jau buvo namuose. Telefonus jis rado ant pievos už gyvatvorės kitoj kelio pusėj, kai išgirdo skambutį.
Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. anksti ryte jis atėjo pas A. Ž. į namus (duomenys neskelbtini). Planavo padaryti „pachmielą“. A. Ž. gulėjo lovoje, o jis išėjo iš namo parūkyti. Kai jis išėjo iš A. Ž. kiemo matė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojamojoje dalyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą vyksta kažkoks stumdymasis. Jis pamatė, kad prie kažkokio lengvojo automobilio stovėjo G. ir nieko nedarė. Dar matė, kad yra susikibęs V. K. ir kažkoks vaikinas. Kitoje automobilio pusėje net kitoje kelio pusėje ant šaligatvio yra susikibę kažkoks vaikinas ir vyresnio amžiaus vyriškis. Ir vieni, ir kiti buvo susikabinę rankomis vienas priešais kitą ir stumdėsi. Jis pribėgo prie V. K. ir jam nepažįstamo vaikino, kurie buvo rankomis susikibę ir vienas kitą stumdė. Nenorėdamas, kad šis įvykis peraugtų į muštynes, jis įlindo tarp jų ir V. K. atstūmė nuo to vaikino. Jį atstūmė rankomis, nei vieno smūgio niekam nesudavė. Jie jau su V. K. ėjo link A. Ž. namo, kai tas vaikinas, su kuriuo V. K. prieš tai stumdėsi, kažką pasakė. Tuomet V. K. sustojo. Jis nuėjo pas A. Ž. į namus. V. K. pasiliko prie A. Ž. namo gyvatvorės ant šaligatvio. Kai jis ėjo į A. Ž. namą, matė, kad kitoje kelio pusėje vyresnio amžiaus vyriškis ir vaikinas bėgiojo. Jis nei vieno iš jų nepažįsta. Tik, kaip iš situacijos suprato, tai vyresnio amžiaus vyriškis buvo iš to automobilio, o jaunesnis kartu su V. K.. Iš jų jis pažįsta tik V. K., todėl ir įlindo V. K. ir tą vaikiną atskirti. Po to įvykio jis buvo prie A. Ž. namo ir išgirdo skambant telefoną. Pievoje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jis rado du mobilaus ryšio telefonus. Suprato, kad telefonus galėjo pamesti prieš tai jo matyto stumdymosi metu buvę jam nepažįstami asmenys. Jis savo telefonu paskambino A. (pavardės nežino), gyvenančiam name Nr. (duomenys neskelbtini). Tuos rastus telefonus ir perdavė A. bei pasakė, kad juos atiduotų G., kuris buvo su tais jam nepažįstamais vyrais.
Nukentėjusysis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo su savo tėvu prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) g. paimti G. K.. Tuo metu kaltinamieji jau tarpusavyje stumdėsi. Vėliau prie mašinos priėjo J. G. ir pradėjo sakyti „važiuokit iš čia, ką čia darot“. J. G. pradėjo atidarinėti jo dureles, tačiau jis jų neleido atidaryti, nes galvojo, kad gali kilti konfliktas. Jis sakė, kad J. G. pasitrauktų nuo mašinos. Jis su J. G. buvo vienoj laidoj, kai mokėsi mokykloje. Jo tėvas taip pat sakė jam, kad atsitrauktų nuo mašinos. Tuomet J. G. apėjo mašiną ir pradėjo traukti tėvo dureles, spyrė į mašiną. Tada tėvas ir J. G. pradėjo grumtis. Jis išlipo iš mašinos ir pradėjo juos raminti. Tada prie jo priėjo J. M. ir šoko muštis. Jo tėvą puolė J. G. ir V. K.. Visi jie buvo neblaivūs. Jam buvo sunku atpažinti J. M., nes jis buvo išsitepęs krauju. Vėliau jį atpažino pagal jo nuotrauką. J. M. smūgiavo, bet jis jį nustūmė ir, jam atrodo, kad J. M. nugriuvo ant šaligatvio. Jis norėjo nustumti J. G. ir V. K. nuo tėvo. Jie neturėjo jokios lazdos, bet smūgiavo rankomis. Pribėgęs prie tėvo, jis nustūmė J. G. ir V. K.. Paskui jie lyg apsiskirstė, norėjo paimti iškritusius telefonus, bet jiems neleido. Dėl to jie vėl susigrūmė. J. M. į jį pradėjo smūgiuoti, bet jam nepataikė, o jis gindamasis irgi bandė jam smūgiuoti, bet irgi nepataikė, išsinarino ranką ir nuėjo į šalį, atsitūpė. J. G. pradėjo jį vytis, bet jis užbėgo už bendrabučio ir jo nepagavo. Vėliau E. P. giminaitis išvežė į polikliniką. Vėliau kaltinamieji patys susirinko tuos telefonus. G. K. stovėjo nuošaly ir nesikišo į konfliktą. Kaltinamieji buvo trise ir jie taip pat buvo trise, daugiau nieko nebuvo. Mašinai buvo įlenktas priekinis sparnas, vairuotojo pusės durelės ir apibraižytas lango stiklas. Telefonus jam atvežė mama, kai jis grįžo iš ligoninės Vilniuje. Jų mašina stovėjo prie šaligatvio. Jie grūmėsi prie seno namo įėjimo į kiemą. Visos grumtynės pagrinde vyko gatvėje, važiuojamoje dalyje. Peilio konflikto metu jis nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. iš pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2 (J. M.). E. P. nurodė, kad šis vaikinas 2020 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) jį užpuolė ir jį kiti vadino „J.“ (I t. b.l. 96-98).
Nukentėjusysis K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. ryte po 8 val. jis kartu su savo sūnumi E. P. savo automobiliu Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) paimti G. K.. Automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio važiuojamosios dalies. Sustojo prie pat įvažiavimo į namo kiemą. Matė, kad netoli minėto namo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ant įvažiavimo į to namo kiemą stovėjo 3 vaikinai. Nekreipė dėmesio, ką jie ten darė, bet matė, kad ten vyko stumdymasis prie gyvatvorės. Jie kalbėjosi su G. K. ir tuo metu atėjo tas aukštesnis jaunuolis (J. G.) prie mašinos. G. K. jau buvo atsisėdęs į mašiną. Jaunuolis norėjo atidarinėti priekines automobilio dureles, tačiau sūnus durelių neleido atidaryti. Jis pasakė jaunuoliui, kad šis atsitrauktų nuo mašinos per penkis metrus. Tada jaunuolis apėjo aplink mašiną ir priėjęs automobilio kairę pusę įspyrė. Jis išlipo iš automobilio, po ko jie su tuo jaunuoliu susistumdė. Tie kiti jaunuoliai tikriausiai tuo metu priėjo, tiksliai jis nematė, nes jie su tuo jaunuoliu buvo susikabinę, tampėsi, nugriuvę nebuvo. Sūnus tikriausiai buvo su jais, nes kai jie galynėjosi, jis pamatė, kad sūnus ten toliau ant šaligatvio su jais. Jie pasitampė, po to jam striukę ant galvos užmovė ir jis gavo kelis smūgius. Paskui jis išsinėrė iš striukės ir išsilaisvino, atsitraukė nuo jų ir tada vėl priėjo tas jaunuolis. Jie apsižodžiavo ir jis pamatė pilkos spalvos peilį. Jaunuolis pasakė „ateik čia aš tau parodysiu“, bet jis pradėjo bėgti. Jį vijosi gal 20-30 metrų. Jis bėgo toli, tik paskui pamatė, kad jo nesiveja. Pabėgęs toliau matė, kad jaunuolis grįžo prie mašinos ir jie pasišalino. G. K. iš karto išlipęs nebuvo, išlipo vėliau, kalbėjosi su jaunuoliu, prašė baigti. Kai jis grįžo prie mašinos jų jau nebuvo, telefonų irgi nebuvo. Neradę telefonų, jie išvažiavo. Išvažiavus į miestą paskambino G. K. moteris ir pasakė, kad pas ją yra telefonai. Ji paaiškino, kad telefonų neišneš ir sakė atvažiuoti su policija. Važiuojant prie komunalinio pamatė policiją ir paprašė pagalbos grąžinant telefonus. Jiems atvažiavus su policija, ta moteriškė atidavė telefonus. Policijai pasakė, kad pretenzijų neturi ir policija išvažiavo. Kai sūnus pakliuvo į greitosios pagalbos skyrių dėl peties, policija liepė rašyti pareiškimą, o kitą dieną iškvietė ir jį bei liepė paaiškinti kaip buvo. Taip ir nuėjo viskas iki teismo. Pretenzijų K. P. kaltinamiesiems neturi. Su kuriuo jaunuoliu sūnus stumdėsi, jis negali pasakyti. Sūnus sakė, kad du kartus pataikė, o trečią kartą nepataikė ir išėjo jo petys, nes buvo to peties trauma jam anksčiau. Jie su sūnum lauke buvo dviese, o vėliau išlipo ir G. K..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. P. iš pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (J. M.) ir nurodė, kad šis vaikinas dalyvavo 2020 m. kovo 28 d. jo ir jo sūnaus E. P. užpuolime. Jis visame tame užpuolime mažiausiai dalyvavo. Jo veidas jau prieš jų užpuolimą buvo kruvinas. K. P. paaiškino, kad visi trys jį puolė, todėl visi stumdėsi ir kumščiais mosikavosi (I t. b.l. 124-126).
Akistatos su įtariamuoju J. G. metu nukentėjusysis K. P. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu. J. G. atsisakė duoti parodymus (II t. b.l. 1-2).
Akistatos su įtariamuoju V. K. metu nukentėjusysis K. P. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu. V. K. nesutiko su K. P. parodymais ir papildomai paaiškino, kad jis buvo girtas, daug ko neatsimena ir neatsimena, kad jis būtų priėjęs prie J. G., kurį mušė du ar trys vyrai (II t. b.l. 5-6).
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. ryte (duomenys neskelbtini) automobiliu Rover atvažiavo jo draugas K. P. su sūnumi E. P.. Įvažiavimo prie namo dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) daugiaaukštis namas Nr. (duomenys neskelbtini), o kairėje nuosavas namas. Jis matė, kad prie nuosavo namo, ties įvažiavimu į šio namo kiemą stumdėsi trys girti jaunuoliai. Jis atsisėdo į K. P. automobilį. Tada J. G. priėjo prie automobilio priekinių keleivio durų. K. P. priėjusiam jaunuoliui liepė atsitraukti nuo automobilio. K. P. išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdytis su J. G.. Tada iš automobilio išlipo K. P. sūnus ir pradėjo stumdytis su V. K.. Jis irgi išlipo iš automobilio ir žodžiais mėgino juos nuraminti, sakė baigti. Matė, kad K. P. sūnus išsinarino ranką. J. M. nieko nedarė. Kai jis išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėti vaikinams, kad šie baigtų, pamatė, kad K. P. pabėgo. Pabėgęs K. P. prašė pavaryti jo mašiną. Jis nematė, kad K. P. kas nors vytųsi. Po šio įvykio K. P. rodė, kad įlenkimus vairuotojo pusėje. Kas spyrė į mašiną, jis nematė. Įvykio metu jis peilio nematė, taip pat nematė, kad K. P. ką nors trauktų iš bagažinės. Po kurio laiko prie automobilio grįžo K. P. ir jie išvažiavo. Po įvykio K. P. apsižiūrėjo, kad nėra jo mobilaus ryšio telefono. Dėl ko kilo konfliktas jis nežino. Įvykio metu jie buvo blaivūs.
2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ties išvažiavimu iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo (I t. b.l. 24-30).
Iš ROIK Nr. 0120000164228 duomenų ir policijos pareigūno A. K. 2020 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. kovo 28 d. 8.29 val. buvo gautas A. K. pranešimas, jog gatvėje konfliktuoja, mušasi jaunimo kompanija (I t. b.l. 18-20, 31).
Teismo medicinos specialisto 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. G 1191/2020(01) ir K. P. asmens sveikatos istorijos išraše fiksuota, kad K. P. apžiūros metu buvo nustatyti kaktos kairės srities ir dešinio skruosto nežymus tinimas, t. y. veido sumušimas (I t. b.l. 44, 45-46).
2020 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyti šie apgadinimai: sulankstytas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės durys viršutinėje dalyje ties viduriu subraižytos (I t. b.l. 70-74).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 284 straipsnyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pažymėtina, kad BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015). Analogiškai kaltininko veiksmai, kuriais yra sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas, gali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. J. M., J. G. ir V. K. tyčia viešoje vietoje be jokios dingsties iš chuliganiškų paskatų užpuldami nukentėjusiuosius K. P. ir E. P. viešoje vietoje ir panaudodami fizinį smurtą, o J. G. dar ir apgadindamas svetimą turtą įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų gatvėje įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamieji užpuolė nukentėjusiuosius.
Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, o taip pat juos papildo liudytojo G. K. parodymai. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo tikėti kaltinamųjų parodymais, nes jie nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, kaltinamieji negali smulkiai nurodyti visų aplinkybių, teigdami, jog buvo labai girti ir ne viską pamena. J. G. nurodė, kad jokių muštynių visiškai nebuvo, tačiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išlipę iš mašinos vyrai ėjo link jo ir smūgiavo, o vėliau E. P. jam sudavė smūgį į galvą. Analogiškai ir V. K. nurodė, kad jį mušė trys vyrai. Kiek buvo jam suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, V. K. nežino, nes neprisimena.
Nors kaltinamieji neigia smurtavę nukentėjusiųjų atžvilgiu, jie patys iš dalies pripažįsta, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiais buvo, t.y. jie nurodo, kad buvo susikibę, vieni kitus skyrė. J. M. nurodo, kad jis skyrė konfliktuojančias šalis ir galėjo skirdamas netyčia suduoti E. P.. Visa tai ir E. P. rankos išnirimas bei Teismo medicinos specialisto 2020 m. gegužės 6 d. išvada Nr. G 1191/2020(01), kurioje nurodyta, kad K. P. apžiūros metu buvo nustatyti kaktos kairės srities ir dešinio skruosto nežymus tinimas, t. y. veido sumušimas, patvirtina, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji mušėsi. Konfliktą išprovokavo kaltinamieji, o nukentėjusieji tik gynėsi. Todėl jų veiksmus teismas kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinime buvo nurodyta, kad J. G. grasino K. P. peiliu ir su juo jį vijosi, tačiau šiuo atveju teismas mano, jog byloje neįrodyta, jog J. G. turėjo peilį, nes pats J. G. neigia turėjęs peilį, jo nematė nei liudytojas G. K., nei kiti kaltinamieji ir nukentėjusysis E. P.. Taip pat peilis nebuvo rastas įvykio vietoje ar pas J. G.. Kaltinimas turi būti įrodytas neginčytinais įrodymais, o tokių nesant aplinkybė dėl peilio pašalinama iš kaltinimo.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamųjų J. M., J. G. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina, kad nėra kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis J. G. teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas 4 kartus (II t., b.l. 43), turi vieną galiojančią nuobaudą. Kaltinamasis niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Anksčiau paminėtos aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nusikalstamų veikų, administracinių (nusižengimų) sistemingas darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Skiriant bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. V. K. teistas 9 kartus, administracine tvarka baustas 10 kartų (II t., b.l. 152), du kartus už analogiškus nusikaltimus, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, dirba pas ūkininką. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja labai neigimai, kaip asmenį, kuris nesugeba laikytis visuotinai priimtinų taisyklių, elgiasi impulsyviai. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad V. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Ši bausmė subendrinama su 2020-08-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, jas iš dalies sudedant.
Skiriant bausmę J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. J. M. teistas 7 kartus, administracine tvarka baustas 6 kartų (II t., b.l. 175), turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visa tai rodo, J. M. nelinkęs taisytis, turi polinkį nusikalsti, nusikaltimą padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po atliktos bausmės, neišnykus teistumui, jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, todėl jam skirtina arešto bausmė.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltų asmenų 16,79 Eur žalos atlyginimą už E. P. suteiktas gydymo paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad išlaidos buvo patirtos gydant E. P. VšĮ Širvintų ligoninėje. Teismui nekyla abejonių, kad E. P. gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl jie privalo solidariai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kurios dydis yra 16,79 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 40 parų areštą.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 40 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2020-08-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 80 parų areštą. Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-05 iki 2020-07-06.
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 40 parų areštą.
J. G. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patenkinti ieškovo ieškinį ir ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš J. G., V. K. ir J. M. priteisti 16,79 Eur žalos atlyginimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, K. P. automobilis Rover 620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.