Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 75 parų arešto bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme. 70 parų arešto bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir T. V. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta sumažinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę baigė atlikti (buvo paleistas lygtinai) 2016 m. rugsėjo 6 d.,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2016 m. lapkričio 23 d. apie 2³⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu artimam šeimos nariui – sutuoktinei G. V. du kartus į dešinę veido pusę, ranka vieną kartą sudavė į lūpas, sugriebė G. V. kairės rankos pirštą ir jį laužė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. V. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio išvakarėse su draugais šventė gimtadienį, vartojo alkoholį. Sutuoktinė jam skambinėjo ir ragino grįžti namo. Supykusi, kad jis išgėręs ir laiku negrįžta, sutuoktinė pasakė, kad jis gali visai nebegrįžti namo. Paskui vėl skambino ir liepė greičiau grįžti. Kai jis telefonu nebeatsiliepė, sutuoktinė skambino jo draugams. Gali būti 2016 m. lapkričio 23 d. apie 2⁰⁰ val. nakties grįžo namo. Vaikai jau miegojo, tačiau sutuoktinė ne, ji jį įleido į butą. Pradėjo bartis. Sutuoktinė klausė, kur, su kuo jis buvo. Konfliktas tęsėsi toliau ir iš pykčio sudavė ranka sutuoktinei 2-3 kartus per veidą, po to griebė už rankos, užčiuopė rodomąjį pirštą ir jį laužė. Sutuoktinė priešinosi, išsigandusi iššoko per langą. Jis šoko paskui ją ir vijosi. Sutuoktinė nubėgo netoli, tik iki laiptinės. Tada atvažiavo policija, jį sulaikė ir išvežė į PK. Sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido, susitaikė, šiuo metu gyvena ir ateityje ketina gyventi kartu. Žada, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, gali jo atsisakyti.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, atitinkančius nurodytus ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusioji G. V. (23-24 b. l.) parodė, kad su sutuoktiniu T. V. gyvena šešerius metus, augina du mažamečius vaikus. 2016 m. lapkričio 22 d. apie 18⁰⁰ val. Tadas (T. V.) su draugais išvažiavo žaisti biliardą, ji su vaikais liko namuose. Į svečius atėjo draugė, su drauge išgėrė vyno. Kai draugė išėjo namo, ji su vaikais nuėjo miegoti. Prieš eidama miegoti, skambino sutuoktiniui ir prašė, kad negertų alkoholio, o jei gers - kad negrįžtų namo, nes girtas T. konfliktuoja. T. grįžo namo neblaivus, be jokios priežasties pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais; rėkė, kodėl ji jam skambinėjo ir sakė, kad jis girtas negrįžtų namo. Apie 2³⁵ val. T.miegamajame tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į dešinę veido pusę, po to ranka - vieną kartą į lūpas. Ranka sugriebė jos rankos pirštą ir jį laužė, sukeldamas fizinį skausmą. Išsigandusi nubėgo į vaikų kambarį, atsidarė langą ir iššoko į gatvę (butas pirmame namo aukšte). Neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos, nes buvo išsikrovęs telefonas. T. taip pat iššoko per langą ir ją vijosi. Visą tą laiką rėkė „gelbėkit“, todėl kažkas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją išgelbėjo. Po įvykio pirštas buvo patinęs lūpos paraudusios. Į medikus ir medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškia.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (13-14 b. l.) pažymėta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 2⁴⁵ val. gautas pranešimas, jog kaimyninės laiptinės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdisi konflikto garsai, pagalbos šauksmas. Įvykio vietoje nustatyta, kad nurodytame bute gyvena sutuoktiniai T. V., G. V. ir du jų mažamečiai vaikai: D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (17 b. l.). G. V. paaiškino, kad į namus grįžo neblaivus sutuoktinis ir pradėjo ją puldinėti, gąsdinti, du kartus kumščiu trenkė į veidą, laužė pirštą, sukeldamas fizinį skausmą. Ji iššoko pro langą, sutuoktinis – jai iš paskos. Moteris buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi. Pranešime užfiksuoti smurtą įrodantys požymiai: patinęs, paraudęs pirštas. Smurtu įtariamas asmuo buvo agresyvus, įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 253 (30 b. l.) nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 5³¹ val. T. V. nustatytas lengvas – 1,36 promilių – girtumo laipsnis.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis laužė nukentėjusiosios dešinės rankos pirštą keičiama į aplinkybę, kad laužė jos kairės pirštą, nes būtent taip parodė nukentėjusioji ir taip pavaizduota tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis oficialiai nedirba, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. (120-121 b. l.). Vedęs, turi du mažamečius vaikus (117 b. l.). Nuo 2005 m. spalio mėnesio dešimt kartų baustas administracine tvarka: šešis kartus už šiurkščius KET, keturis kartus už viešosios tvarkos pažeidimus pagal ATPK 178 straipsnį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (110-116, 118 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Teistas penkis kartus (51-61, 64-109 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Už tyčines veikas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su smurto panaudojimu, kaltinamasis per pastaruosius 7 metus teisiamas penktą kartą. Anksčiau skirtos gana griežtos laisvės atėmimo bausmės buvo per mažai efektyvios ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų. Todėl šiuo atveju skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamos veikos priežastis, pasekmes, eigą, trukmę, kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažamečių interesus, laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas šiek tiek mažesnis už sankcijos vidurkį – 9 mėnesiai.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 6 mėnesių.

Pasak kaltinamojo, jis prižiūri vaikus ir dirba nelegaliai statybose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kai kaltinamasis 2011 m. buvo teisiamas trečią kartą (pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d.), jo draugė, šiuo metu sutuoktinė laukėsi, todėl teismas atidėjo bausmės vykdymą (83 b. l.). 2013 m. birželio 12 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamasis padarė naujų nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 2015 straipsnio 1 dalį. 2013 m gruodžio 6 d. teisiamas ketvirtą kartą už veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis tikino, kad ateityje augins vaiką, gyvens dorai. Tačiau vos tik baigėsi lygtinio paleidimo laikas, per kurį kaltinamasis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu, pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti mokslus, neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, t. y. nebeprivalu laikytis priemonių, mažinančių kriminogeninius veiksnius, kaltinamasis netrukus išsiregistravo iš darbo biržos, vartojo alkoholį, nebuvo namuose nakties metu, dėl ko kilo barnis su nukentėjusiąja, ir vėl nusikalto.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 3¹⁰ val. iki 2016 m. lapkričio 23 d. 13⁵⁵ val. (vieną parą) (33, 35 b. l.). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą laisvės atėmimo bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (48-49 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka kaltinamąjį gynė advokatė J. Š.. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo T. V. nepriteisiamos (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, T. V. skirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 6 (šešių) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. V. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti T. V. laikino sulaikymo laiką – 1 (vieną) parą ir laikyti, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

T. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.