- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1181-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49070-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:
1. 2016 m. gruodžio 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. 2017 m. spalio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams, ir turto konfiskavimą.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2018 m. spalio 11 d. apie 22.20 val. A. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia šeimos nariui - broliui D. L. smogė vieną kartą metaliniu žarsteklių į galvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. L. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju T. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 47-48), kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad dėl to taip pasielgė. 2018 m. spalio 11 d. jis kartu su savo broliu D. L. vartojo alkoholį. Apie 22 val. jis su broliu sugalvojo nueiti pas netoliese gyvenantį draugą A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Būnant pas A. B. kieme, jis su savo broliu susiginčijo ir jis lauke radęs metalinį žarsteklį sudavė juo vieną kartą savo broliui į galvą. Daugiau jokių smūgių broliui nesudavė. Paskui jis išėjo namo per laukus. Žarsteklį kažkur laukuose išmetė, tačiau kur tiksliai pasakyti negali. Jis savo brolio atsiprašė, su juo susitaikė.
Nukentėjusysis D. L. parodė (b. l. 19-20), kad 2018 m. spalio 11 d. visą dieną gėrė su broliu T. L. alų. Apie 22 val. jis kartu su broliu nuėjo pas netoliese gyvenantį draugą A. B.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jam ir jo broliui būnant A. B. sodybos kieme, jis susiginčijo su savo broliu ir tada brolis paėmęs metalinį žarsteklį sudavė jam vieną smūgį į galvą. Dėl to jam labai suskaudo galvą. Gėrė vaistus nuo galvos skausmo. Daugiau jam jo brolis jokių smūgių nesudavė. Jo brolis atsiprašė, su juo susitaikė, jis neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. L. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo D. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis kiemas;
- tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 13-16), kuriame užfiksuota, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 22.20 val. D. L. atėjo pas draugą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur buvo jo neblaivus brolis T. L. ir metaliniu strypu sudavė D. L. į galvą;
- tarnybinis pranešimas dėl blaivumo nustatymo (b. l. 29), kuriame nurodyta, kad D. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. spalio 11 d. apie 22.20 val. A. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia šeimos nariui - broliui D. L. smogė vieną kartą metaliniu žarsteklių į galvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. L. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis T. L. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 52-54).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – brolį. Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. L. praeityje teistas (b. l. 32-34), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35-37), dirba (b. l. 38), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 40). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2018 m. spalio 12 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 57). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, T. L. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu T. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.