- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 1-59-269/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02309-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- E. G.
- Kaltinamasis
- A. Č., A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.;
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 2003-03-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d. (sena redakcija)- laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; 2003-06-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2003-03-24 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nuosprendis pakeistas: veiką pagal LR BK 272 str. 1 d. (sena redakcija) perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d. ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 mėn. laikotarpyje atsiprašyti nukentėjusįjį. Nuosprendžio dalis dėl paskirtos ½ dalies turto konfiskavimo, panaikinta; 2004-03-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d.- bauda 5 MGL (625 Lt), vadovaudamasis LR BK 64 str. 1,2 d., BK 65 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2003-06-15 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nuosprendžiu ir 2003-03-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta bausme visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo su 5 MGL (625 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; 2008-01-08 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nutartimi nustatyta, kad nuosprendžiu paskirta 625 Lt bauda subendrinta su 2003-03-24 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nuosprendžiu ir 2003-06-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo su 5 MGL (625 Lt) bauda bei paskirtų bausmių vykdymas atidėtas 2 metams; 2004-09-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.- laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 64 str. 1 d. pridėta neatlikta bausmė pagal 2004-03-04 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su 625 Lt bauda; 2004-11-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d.- areštu 30 p.. Vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., 65 str. subendrinus su 2004-09-08 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė-3 metai 20 d. laisvės atėmimo su 625 Lt bauda; 2004-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. -3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 2004-11-02 nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su 625 Lt bauda; 2008-10-10 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 625 Lt bauda 2011-05-18 išieškota (BK 97 str. tvarka teistumas išnyko);
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2011-12-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš vagonėlio (patalpos) ištraukė ir ant žemės parvertė E. G., po ko panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: reikalaudami pasakyti kur guli pinigai, sudavė mažiausiai devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas odoje galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo sienoje, kairio šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko jam, t.y. A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir pasišalintų, A. K. paėmęs į rankas peilį, kuriuo geležtės ašmenis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės reikalavo atiduoti pinigus. Toliau iš vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt; 10 butelius giros „Gubernija“ po 2, 50 Lt, bendrai 25 Lt vertės; 10 butelius alaus „Tauras“ po 6 Lt, bendrai 60 Lt vertės; 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, po 6,50 Lt, bendrai 32, 50 Lt vertės; 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, su „Tele 2“ ryšio kortele Pildyk 20 Lt sąskaitoje; mobiliojo ryšio „(duomenys neskelbtini)“, 100 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. G. 524 Lt turtinę žalą (t. 2, b.l. 64-76).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. Č. (toliau-ir kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš esmės, patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir 2011-12-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu ir šio veiksmo metu (duomenys neskelbtini) šalia nukentėjusiojo E. G. gyvenamojo vagonėlio, už važiuojamojo kelio ant žemės prie kelio stulpelio rastas ir paimtas peilis (b.l.146-156; I t.).
Jis papildomai teisme parodė, kad praėjusių metų pabaigoje mes (toliau- ir jis kartu su A. K.) gėrėme su draugu pas A.. Atėjo S. F. ir „(duomenys neskelbtini)“. Pagėrėme kartu ir nusprendėme dar eiti pirkti gerti. Pas nukentėjusįjį visada parduodamas alus. Mes nusipirkom pas nukentėjusįjį vieną butelį alaus ir nuėjome. Pamatėm, kad alus blogas, grįžome pas nukentėjusįjį ir paprašėme grąžinti pinigus už alų. Nukentėjusysis sakė kad pinigų negrąžins. Tada mes pradėjome rėkti ir gal grasinti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sužeidė K.. Jis kartu su A. K. E. G. greitai pargriovė ir kelis kartus sudavė. Mes jokių pinigų neėmėm ir telefonų neėmėm. Jis tik alumi nukentėjusįjį truputį apipylė. Matė peilį nukentėjusiojo, bet jis galvodamas, kad ar mes, ar nukentėjusysis gali kažką su juo padaryti, jis tik jį išmetė. Vieną pakelį cigarečių dar paėmė. Mes pasiėmėme po viena ar du alaus, bet pasirodė ten buvo gira. Mes giros pas A. išgėrėme. Jis neneigė, kad buvo neblaivus. Nežino ar nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), jį tik visi taip vadina. Juokais jam jaunimas sako važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai pastebėjome, kad alus blogas, „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė grįžti atgal. Mes pradžioje kalbėjomės, ne iškarto „(duomenys neskelbtini)“ griebė už rūbų nukentėjusįjį. Mes sakėm, kad 8 Lt nukentėjusysis grąžintų už alų. Mes alų paragavome eidami ir pajautėme, kad jis blogas. Jis mušė nukentėjusįjį, bet ne dėl „(duomenys neskelbtini)“ įtakos, o alkoholio. Mes reikalavom tik tų pinigų, kurie buvo sumokėti už alų. Pirmas į vagonėlį užėjo „(duomenys neskelbtini)“, nežino ar jis pinigus rado. Tris butelius alaus ėmė, o tris butelius alaus išpylė ant nukentėjusiojo. Nežino kodėl taip alų pylė, gal, kad girtas buvo. Žino, kad lauke buvo šalta tuo metu, negalvojo, kad nukentėjusiajam bus šalta. Galvojom apie tai, kad reikia padegti nukentėjusiojo namus. Apieškojo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusįjį ir jokių pinigų nematė. Grasino nukentėjusiajam, kad jis nesikreiptų į policiją. Jis peilį išmetė išėjęs iš vagonėlio. Peilis buvo vagonėlio viduje. „(duomenys neskelbtini)“ išvertė daug daiktų, ieškodamas pinigų. Jis tik matė, kad buvo kažkokia dėžutė, joje žiūrėjo ar nėra pinigų, tų 8 Lt. Pradžioje mes ieškojome tik tų 8 Lt. Jei būtu blaivus, taip nebūtum elgęsis. Pinigų jis neėmė, 10 Lt giros neėmė, galėjom paimti po du daugiausiai butelius giros, girą gėrė. Išpylė tris butelius ant nukentėjusiojo kūno. Alaus neėmė, nepylė alaus. Plastikiniuose buteliuose buvo ir alus ir gira. Vieną pakelį cigarečių paėmė, telefonų neėmė, nematė ar A. K. galėjo kažką imti. Mušti nukentėjusįjį pradėjome kai nukentėjusysis atsisakė atiduoti pinigus už alų ir sužeidė A. K., tada mes jį ir mušėme. Jei jis pirmas nebūtų sužeidęs K., tai taip nebūtų buvę. Jis nematė, kad A. K. galėjo peiliu grasinti nukentėjusiajam, nematė, kad koks kitas peilis būtų buvęs. Paprastu pjūklu nukentėjusysis sužalojo A. K.. Tuo metu mes buvome lauke, o nukentėjusysis ant slenksčio savo namų. Nežino iš kur pjūklas buvo paimtas. Šviesos nebuvo pas nukentėjusįjį, jis tik ant galvos turėjo žibintuvėlį. Jis gynėsi, kai ji traukė už rankos, tai pas nukentėjusįjį prie durų yra visokių įrankių, pastarasis paėmė pirmą daiktą, kad pakliuvo. Mane tempė už kairės rankos. Jis sugriebė pjūklą ir užsimojo, nežinau ar ką sužalojo. Nukentėjusiajam už alų sumokėjo 8 Lt kurie buvo pas jį kišenėje, nežino kas juos paėmė, bet mano, kad tą davė S.. Jis alumi neprekiauja. Kai ją traukė, jis su dešine ranka nuėmė pjūklą. Kai ranką dešinę paleido paimti pjūklo, jis dar su koja buvo įsirėmęs. Viskas tai vyko iškarto po to, kai jie antrą kartą grįžo (t. 1, b.l. 130-132, 142-144, t. 2, b.l. 139-141).
Kaltinamasis A. K. (toliau-ir kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš esmės, patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir savo parodymus. Jis papildomai teisme parodė, kad jis išgėrinėjo, nuėjo pas A., ten buvo kitų asmenų, baigėsi alkoholis ir mes nuėjome pas nukentėjusįjį, nes jis pardavinėjo ten alkoholį. Nusipirko iš E. G. alaus. Pamatė, kad jo galiojimo laikas baigėsi, tada nuėjo pas nukentėjusįjį aiškintis. Kelis kartus pastuksenom, pareiškė E. G. pretenzijas. Nukentėjusysis jam kažką nemandagiai atsakė. Jis nukentėjusįjį pastūmė ir kuris jam sudavė su pjūklu. Tada mes, t.y. jis su A. Č. (toliau-ir jis su A. Č.) nukentėjusįjį ištempėm iš vagonėlio ir smūgius sudavėme. Paskui pareikalavo pinigų. Nukentėjusysis pasakė, kad po televizoriumi tie pinigai už alų. Matė, kad A. Č. rankoje buvo peilis, bet jis juo negrasino. Mes paskui vėl nuėjome pas A.. Mes nuketėjusįjį iš vagonėlio ištraukėm ir ant žemės pargriovėm, taip pasielgėme, nes pastarasis jam nemandagiai atsakė, kai paprašę, kad pinigus grąžintų už parduotą alų, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir jam pjūklu sudavė per veidą. Nukentėjusysis suprato pinigus jam gražinti. Jis vienas nukentėjusįjį ištraukė iš vagonėlio, bet paskui kartu su A. Č. pradėjo nukentėjusįjį mušti. Jo veidas kraujavo, nes buvo pjūklu sužalotas. Buvo nukentėjusiojo kiemas labai silpnai apšviestas, nes tik nukentėjusysis turėjo žibintuvėlį ant galvos. Jis reikalavo, kad nukentėjusysis jam atiduotų pinigus, kuriuos jis už alų sumokėjo, kitų pinigų nereikalavo. Pas A. Č. pamatė peilį ir paėmė iš jo. Jis prie E. G. kaklo peilio nepridėjo, nereikalavo kitų pinigų, tik tų, kuriuos sumokėjo už alų. Neėmė pinigų, paėmėme kelis butelius giros, norėjom imti alų, bet gavosi, kad paėmėme girą. Vieną pakelį cigarečių paėmėme. Paėmė tik vieną telefoną. Kitų dviejų telefonų nebuvo, neėmė jų. Po visko nuėjome pas A., norėjome gerti paimtą alų, bet tada jau pastebėjome, kad paėmėm ne alų, o girą. Jis tik laikė peilį rankoje, negrasino juo. Suprato, kad kai laikai peilį rankoje, kitam žmogui būna baisu, gal nukentėjusysis ir galėjo manyti, kad tai grasinimas, bet prie kaklo mes peilio nepridėjome. Negali pasakyti, kodėl tas peilis rastas kažkur toliau buvo, jis peilį paliko vagonėlyje. Neįsivaizduoju kaip peilis galėjo atsirasti kažkur kitur, kur jį rado A. P.. Jis grasino nukentėjusiajam, kad jei jis kažkam pasakys, jam blogai baigsis. Taip sakė dėl to, kad girtas buvo. Jam nukentėjusysis sakė, kad pinigai po televizoriumi, jis ieškojo savo pinigų, kelis daiktus gal pajudino ieškodamas pinigų, bet pas nukentėjusįjį ir taip didelė betvarkė buvo. A. Č. buvo į vagonėlį užėjęs. Jis vieną mobilų telefoną rado, jį paėmė. P. A. kai nuėjo jis iš to telefono išėmė SIM kortelę, paliko ją peleninėje, o į ta telefoną įdėjo savo SIM kortelę. Su tuo telefonu nuėjo namo. Neatsimena ar grasino, kad namą padegs, buvo labai girtas, galimai tai sakė, bet tikrai realiai nenorėjo namo padegti. Jis nesutinka su 30 000 Lt ieškiniu. Su ieškinio dalimi, kur parašyta, kad sugadintas turtas iš dalies sutinka. Jam labai smarkiai iš sužaloto veido kraujavo. Jis į medikus nesikreipė. A. Č. nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis nežino ar buvo sužalotas, iš jo kūno nekraujavo. Kai mes išėjome nukentėjusysis buvo jau ant vagonėlio slenksčio. Kitą dieną matė, kaip nukentėjusysis važiavo su automobiliu iki parduotuvės. Į vagonėlį jis pirmas užėjo. Kai paėmė peilį, jis peilį paliko vagonėlyje. To peilio pas A. Č. nematė, gal tas peilis kažkur kieme voliojosi. Pas nukentėjusįjį nematė jokių ginklų. Su A. Č. mūsų santykiai buvo normalūs. Žino, kad E. G. vairuoja automobilį be teisių ir parduoda alkoholį nelegaliai, narkotinių medžiagų jis nepardavinėja (t. 2, b.l. 5-7, 12-13, 16-18, 146-148).
Nors kaltinamieji kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies jų kaltė įrodyta žemiau išdėstytais įrodymais.
2011-12-27 Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK VPS Patrulių būrio specialisto tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2011-12-27 pagal Vilniaus AVPK budėtojo nurodymą atvyko į (duomenys neskelbtini), kur nustatė, kad į E. G. namus įsiveržė trys vyrai, pastarąjį ištraukė į lauką, sumušė ir atėmė pinigus bei cigaretes. E. G. paaiškino, kad vieną iš užpuolikų atpažino kaip vaikiną pravarde „(duomenys neskelbtini)“ gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pagal šią informaciją buvo sulaikytas A. Č., kurį E. G. atpažino kaip asmenį, kuris 2011-12-27 apie 19 val. įsiveržė į jo namus bei apiplėšė. Po to A. Č. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK patalpas (b.l. 16; I t.).
2011-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo vieta- gyvenamasis vagonėlis ir teritorija aplink (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad teritorijoje aplink mėlynos spalvos vagonėlį ant žemės guli plastikiniai tušti buteliai nuo alaus „Tauras“ bei giros „Gubernijos gira“. Vagonėlio durys be akivaizdžių laužymo žymių. Vagonėlio patalpose yra daug įvairių chaotiškai besimėtančių daiktų (b.l. 17-38; I t.)
Apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 48; I t.) E. G. (toliau-ir nukentėjusysis) savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir teisme parodė, kad gruodžio 27 praėjusių metų vakare jam į duris apie 6 vakaro pasibeldė „(duomenys neskelbtini)“. Atidarė duris, pamatė, kad jis su „(duomenys neskelbtini)“. Dar buvo ir trečias žmogus, jie pradėjo prašyti alaus. Alų jis pats gėrė, kartais kaimynai ateina, kai paprašė, kad kas padėtų, tai visada pavaišinA alaus. Žinojo, kad jis pastoviai turiu alaus. Jo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti, kad parduotu alaus. Jis pasakė, kad jis nepardavinėja. Kadangi pastarieji buvo išgėrę, tai vieną alaus butelį pardavė. Po 10 minučių grįžo, jo „(duomenys neskelbtini)“ norėjo už rankų ištemti į lauką. Jis bandė priešintis. Jį ištraukė, nutempė ir suspardė. Aišku, kad buvo ne vienas asmuo, o du ar trys. Jis nematė visko tiksliai, nes galvą ranka uždengė. Kai jis nesikėlė, tai jie pas jį vagonėlyje pradėjo daryti kratą, reikalavo pinigų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo blogas, daužė, o „(duomenys neskelbtini)“ liepė sakyti kur pinigai. Jis po pirmo daužymo pasakė kur pinigai. Tikriausiai jie rado, bet buvo jiems mažai ir toliau reikalavo pinigų, pastoviai tyčiodamiesi iš jo. Jo vagonėlis buvo visas suverstas, sutryptas. Visa tai vyko labai ilgai, gal valandą, gal ilgiau. Tarėsi vis ką imti, ko neimti. Galų gale jie rado giros ir pradėjo ją ant jo pilti, sakė gerk. Jis jau buvau sušalęs, nes buvo žiema ir viskas vyko lauke. Kai baigė pilti girą ir dar alaus kažkiek ant jo kūno, jie jį įtraukė į vagonėlį ir dar reikalavo pinigų. Jis pasakė, kad daugiau neturi. Su peiliu „(duomenys neskelbtini)“ grasino dar prieš pilant alų ant jo kūno. Vagonėlyje viskas buvo suversta į krūvą, telefonas buvo paimtas. Kažkokį jis telefoną iš senienų surinko ir paskambino policijai jiems išėjus. Asmenys, kurie mane užpuolė buvo girti. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra šiandien esantys kaltinamieji, jie man buvo pažįstami. Pradžioje jie man į duris pasibeldė, prisistatė, sakė, kad reikia pakalbėti. Jau buvo tamsu. „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad reikia pakalbėti. Jis turėjo užsidedamą žibintuvėlį ir pažino „(duomenys neskelbtini)“ atidaręs duris. Jie stovėjo lauke, jis ant slenksčio. Jis jų nenorėjo įleisti į namus, laikė duris už staktos. Jam jie sakė, kad jis turi alaus ir jiems turi parduoti. Kai jie pradėjo rėkti ir truputį grasinti, jis alaus vieną butelį jiems pardavė. Jis nuėjo paimti alaus, jie liko už durų, jiems alų padavė ir jie išėjo. Po kokių 5 ar 10 min jie grįžo. Jis tada nespėjo kelių žodžių ištarti kai jį ištempė ir pradėjo spardyti. Peilį naudojo jau gale, kai „(duomenys neskelbtini)“ peilį pas jį rado ir grasino, kad papjaus. „(duomenys neskelbtini)“ yra A. K.. Peilis buvo pas jį vagonėlyje. Peilį naudojo prikišęs geležę prie gerklės ir sakė, kad papjaus, jei nepasakys kur mano pinigai. 87 Lt buvo paimti, 10 butelių giros, 10 butelių alaus, cigarečių pakeliai, 3 telefonus „Nokia“ buvo paėmę, vieną grąžino. Peilis apie 40 cm ilgio, juoda rankena ir siauras. Jam kaimynas pasakė kur peilis gali būti. Po kelių dienų jam A. jaunesnysis grąžino „SIM“ kortelę telefono. K. A. pradžioje pasakė, kad A. rado kortelę pas save namuose, ji veikė ir grąžino dėl to jam. Jam nepasakojo kas A. namuose tą vakarą gėrė, nes beveik jo namuose nebuvo. Tą vakarą jis nebuvo išgėręs. Jo „(duomenys neskelbtini)“ niekada nemėgo, bandė prisikabinti, o su „(duomenys neskelbtini)“ tik pasisveikindavome. Alų pardavė už tą kainą, kurią jis mokėjau parduotuvėje. Dėl kainos buvo truputį ginčas, bet jis pasakė, kad negali pigiau parduoti. Kai jie grįžo, atidarė duris, nes nemanė, kad jie jį muš, sakė reikia pakalbėti tik, mes juk vieni kitus pažinojome. „Andronas“ buvo daug kartų užėjęs į vagonėlį. A. Č. tuo metu mane saugojo. A. Č. ne visą laiką mane daužė, pradžioje dviese daužė, o paskui vienas „(duomenys neskelbtini)“. Į vagonėlį vienas A. Č. įtempė. Kai A. K. prirėmė peilį prie jo, A. Č. buvo taip pat lauke. Mes visi buvome lauke, A. Č. stovėjo už nugaros. Sumušimas labai pablogino jo savijautą. Jis po įvykio turėjo ir kitų stiprių sužeidimų. Po šio įvykio sužalojimų daugiau neturėjo, o iki įvykio jis operacijų turėjau daug. Su lazda vaikščiojo jau anksčiau, bet buvo lengviau iki įvykio, o po įvykio buvo sunkiau. A. Č. peilį paėmė iš jo namų juo grasino. P. K. sužalojo tada, kai traukė jį iš vagonėlio. Buvo tartasi, kad gal reikia padegti vagonėlį. „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad gal padegam, dar sakė, kad gal mašiną padegti reikia. Peilis, kuriuo jį grasino buvo ūkinis, jis skirtas pjauti mėsai. Jį mušė nuo 50 min iki pusantros valandos. Alų pylė ant peties ir ant galvos. Pareiškimą policijai rašė. Buvo greitoji atvažiavusi po įvykio, ją kvietė policija, policiją jis kvietė pats. Atsisakė važiuoti į ligoninę, nes viskas buvo suversta ir reikėjo tvarkytis. Jo kelnes ir striukę bei televizorių pateikė tyrėjui. Nori, kad vienintelį peilį jam grąžintu, o rūbus galima sunaikinti, nes jie netinkami vilkėti, suplėšyti ir purvini. Jam „(duomenys neskelbtini)“ grąžino. Gydymas buvo susijęs su šiuo įvykiu. Jis nebegalėjo paeiti ir išsikvietė greitąją kuri jam nustatė lūžius. Kairys šonkaulis jam ir buvo sulaužytas. Santariškių centro filiale jis nesigydė, nes jam pasakė, kad lūžis labai senas ir guldyti atsisakė, pasakė, kad reikia namuose gydytis. Dar su kaire ranka jam sunku remtis. Dabar gydėsi Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje. Savo ieškinį jis palaiko. Turtas pagrobtas buvo ir išneštas ir išpiltas, negali pasakyti kiek tiksliai išsinešė. Neatsimena kokį tyrimą darė, greičiausiai galvos diagnostiką. Jam lyg buvo sveikatos pagerėjimas, bet paskui vėl pablogėjo, tai po trijų mėnesių ir tyriausi. Visos transporto išlaidos susijusios su vykimu į polikliniką. Džemperis ir kelnės įvertintos 150 Lt, nes jie buvo apynaujai, nes jie tiek kainavo, buvo juos pirkęs rudenį, vieną pirko parduotuvėje, kitą turguje. Dabar reaguoja į kiekvieną krebždesį, jo miegas sutriko, visur dabar peilių ir kirvių prisidėjęs, yra baimė, kad būsiu užpultas, nes buvo grasinta. Jam nuolat skauda galvą, dešinę akį vis dar gydau. Nuo 30 000 Lt jis nepraturtės, dabar jam reikalinga reabilitacija, bet neturi už ką susimokėti. Nežino, kodėl dėl kelnių ir džemperio skirtumas yra pirminiam ir tolimesniam ieškinyje. Tegul būna viso kostiumo vertė 60 Lt. Mažina ieškinį toje dalyje devyniasdešimčiai litų. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis labai daug išgyvenimų patyrė, daug netiesioginių grasinimų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime jau 10 metų, yra neįgalus, gyvena ten vienas. Gauna 350 Lt pašalpos. Gyvena dar prekiaudamas daiktais, kuriuos įsigyja aukcionuose. Kaltinamieji turėjo žinoti, kad jis neįgalus. Jos niekada kaltinamieji neatsiprašė, jie jokios žalos jam neatlygino, dar „(duomenys neskelbtini)“ motina jam grasina (b.l. 39-47 I t., t. 2, b.l. 136-139).
2011-12-28 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. G. padaryta: muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos odoje galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo sienoje, kairio šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-12-27), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu, jis su užpuoliku galėjo būti įvairiai išsidėstę tarpusavyje. Sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais (b.l. 52-53; I t.).
2011-12-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. G. kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti pateikė sportines kelnes ir striukę (b.l. 54; I t.). 2012-03-12 daiktų apžiūros protokole kelnės ir striukė buvo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, kad rūbai purvini, smėlyje, striukės rankovė plyšusi (b.l. 55-58; I t.).
2012-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. G. kaip daiktą turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti pateikė „Tele 2“ ryšio kortelę Pildyk (b.l. 61; I t.). 2012-01-05 daiktų apžiūros protokole ryšio kortelė buvo apžiūrėta kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, kad „Tele 2“ ryšio kortelė Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji perlaužta per pusę (b.l. 62-64; I t.).
2012-03-15 Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK KPS I – ojo poskyrio tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad atlikus pagrobto iš E. G. mobiliojo ryšio IMEI kontrolę nustatyta, kad iš karto po 2011-12-27 plėšimo į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamajam A. K. (b.l. 74; I t.).
2012-01-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš A. K. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 75; I t.). 2012-03-12 daiktų apžiūros protokole mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti (b.l. 76-79; I t.).
Liudytoja I. A. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-02 parodymus palaikė ir teisme parodė, kad A. Č. ir D. F. gruodžio 26 ar 27 d. atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Jie išgėrė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną jie taip pat buvo pas ją, vakare sėdėjo išgėrė alaus. Atėjo ir A. K.. Ji pasakė, kad jei nori jie gerti, tai tegul išeina. Jie išėjo, po kokių 40 min. grįžo su alaus ir giros buteliais. Jis neklausinėjo kur jie buvo. A. K. pravardė yra „(duomenys neskelbtini) “. A. pas ją užėjo apie 6 ar 7 vakare. Tuo metu pas ją buvo A. Č. ir D. F.. Tada jie visi išėjo, nes jo vaikai miegojo, kur jie išėjo ji nežino. Kuri valanda buvo neatsimena tiksliai, bet gal apie 19 val. Tuo metu visi vyrai buvo išgėrę. Pas ją A. K. ir S. F. nevartojo pradžioje alkoholio. Grįžo į jos namus A. K., S. F. ir A. Č.. Matė, kad A. K. veidas truputį sužalotas. Jos mamai jie sakė, kad futbolą žaidė. Ji nieko neklausinėjo. Vyrai atsinešė 3 plastikinius butelius giros ir 2 plastikinius butelius alaus. Ji matė, kad etiketės buvo. Paskui S. F. pasakė jos motinai, kad G. vietoj alaus davė girą. Tada jie pas ją gal 20 min. pasėdėjo ir išėjo. A. Č. sakė, kad jie kažką sumušė. Ji pagalvojo, kad G., nes alų tai iš jo pirko. Jos brolis A. A. buvo tik kitą dieną ir jis rado „SIM“ kortelę, kurią atidavė G. (b.l. 81-82; I t., t. 2, b.l. 120, 126-127).
Liudytojas A. A. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-02 parodymus palaikė ir teisme parodė, kad jis iš namų išėjo pas draugą, namuose buvo sesuo, D. F. ir A. Č.. Kai grįžo labai vielai vakare, tai jau D. nebuvo, buvo S. F. ir A. Č.. Rado sulaužytą „SIM“ kortelę, paklausiau kieno ji, o A. Č. pasakė, kad jo. Jis A. K. visai nematė, o A. Č. buvo neblaivus labai. A. Č. galėjo gerti pas mus namuose. „SIM“ kortelė buvo E., jo pavardės nežino, kortelę grąžino E.. Prie pečiaus buvo giros buteliai, nepamena kokios etiketės buvo, bet buvo užrašyta gira. Nežino kas atnešė tuos butelius, nes jo tada namuose nebuvo. I. man nieko neaiškino. Žinojo, kad E. važinėja per aukcionus, todėl jam ir atidavė kortelę, nes kortelėje buvo daug aukcionų telefonų. E. gyvena nuo mūsų netoli, jis gyvena vagonėlyje, kiek žinau vienas. Pamatė tada, kad E. sumuštas, jam nieko neaiškino jis, kas jį mušė. Lyg sakė, kad buvo kažkoks apiplėšimas ar mušimas, bet jis atidavė jam kortelę ir nuėjo (b.l. 83-84; I t., t. 2, b.l. 121, 127).
Liudytojas D. F. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-06 parodymus palaikė ir teisme parodė, kad S. F. jo brolis. Tas, kas buvo pas tyrėjus pasakyta viskas teisinga. Tą dieną gėrėm alų, užmigo, atsikėlė ir ėjo pirkti dar alkoholio, bet jis nėjo namo. Laikas įvykio buvo prieš pat Naujus metus gruodžio pabaigoje. A. Č. ir A. K. jam pažįstami. A. K. pravardė „(duomenys neskelbtini)“ su juo jis tą dieną negėrė. Jis tada gėrė su A. Č., vėliau atėjo brolis S.. Tada jie kartu išėjome ir jis ėjau link savo namų. Išsiskyrėme mes sankryžoje, nebuvo ten toli G. namai. Nežino kur draugai turėjo eiti, gal alaus pirkti tokia kalba buvo, jis jau nėjo, nes nebenorėjo gerti. Alus buvo lyg „Tauras“ iš plastikinių butelių 2 litrų (b.l. 85-86; I t., t. 2, b.l. 124, 128).
Liudytojas A. P. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-05 parodymus palaikė ir teisme parodė, kad buvo apklaustas dėl peilio suradimo. Jis peilį rado važiuodamas į stotelę, kai ryte vežė dukrą. Prieš stotelę, prie G. įvažiavimo rado peilį. Pradžioje pamanė, kad ten ne peilis, paprašė dukros atnešti, kai pamatė, kad peilis, jį numetė, nes pagal seną paprotį negalima imti peilio. Kai po kelių dienų atėjo G. pas jį, tai pastarasis papasakojo, kad buvo jam grasinta peiliu. Papasakojo tada apie tai, kad rado peilį. Atstumas nuo mano namų iki tos vietos, kur rado peilį, tai tiesiai gal 30 metrų. Dabar nežino ar tas peilis taip ir guli, kaip jį numetė. Jis policijai nerodė tos vietos kur peilį numetė ir kur jį rado. G. jis pasakojo kur rado ir kur numetė peilį. Atrodė, kad tai buitinis peilis, su rankena apie 30 cm ilgio, rankena plastikinė, tamsi lyg žalsva su juodais dryžiais. Šalia vietos, kur rado peilį buvo stulpeliai, kurie parodo griovio vietą. Peilis buvo aprūdijęs, matėsi, kad jau daug kartų naudotas. Geležtė tiesi. G. jam sakė, kad su peiliu jam buvo grasinta, nesakė, kad tai užpuolikų ar jo peilis buvo. Kaltinamuosius pažįsta. A. K. dirba kartu su juo. G. veidas buvo apdraskytas, nežino ko jie susipyko su kaltinamaisiais. G. man pažįstamas, jis gyvena vagonėlyje (b.l. 87; I t., t. 2, b.l. 123, 127-128).
Liudytojas S. F. duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-14 parodymus palaikė ir teisme parodė, kad ji nuėjo pas A.. Paklausė ar jie alaus turi, tai pas juos ir išgėrėm. Neatsimena, bet kažkieno buvo iniciatyva nueiti pas E., jis prekiaudavo kartais alumi. Nuėjom, jis liko toliau, o tada išgirdo riksmus, daug alaus voliojosi, matė, kad pjūklas buvo, jau nelabai ką ir atsimena. Jis nematė ką laikė prie E. kaklo A. K.. Buvo tamsu. Reikalavo grąžos ar atgal pinigų, nes buvo lyg alus blogas. Jie nesakė E. „Kur yra pinigai“. Policijoje dar girtas buvo ir ten dėjosi tokia nesąmonė. Buvo taip, kad E. mušė, bet kaip nežino. Jis nemušė. Mušė A. Č. su A. K. dviese kumščiais. Jokiais daiktais nemušė. Neatsimena ar spardė kojomis. Į kokias kūno vietas mušė negali pasakyti, nes buvo tamsu. Iš vagonėlio nežino ar kas ką ėmė, tik alų. Nematė, kad kažką iš vagonėlio neštų. Nematė, kad cigaretes ir kitus daiktus imtų. P. A. jis vieną ar du butelius giros atnešė, nors manė, kad ten alus. Tą girą paėmė, nes buvo ji prie E. vagonėlio. Jie alaus ėjo pirkti. Jis po apklausos protokolo pasirašė. Užrašyta iš jo žodžių teisingai buvo, neatsimena ar vertėja buvo, tada sutiko su parodymais. Mano, kad nukentėjusysis nesipriešino, nes jis gulėjo ant žemės, nesuprato kodėl E. mušamas. Jis neleido jo mušti. Kai nuėjau E. G. gulėjo ant žemės. Mušė dviese. Buvo tamsu. E. kai mušė tai pastarasis gulėjo (b.l. 88-90, 99-101; I t., t. 2, b.l. 122, 128-129).
2012-03-12 daikto apžiūros protokole kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti buvo apžiūrėtas peilis, rastas atliekant įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis 33 cm ilgio, rankena plastikinė, juodos spalvos (b.l. 146-161; I t.).2012-03-14 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu E. G. atpažino peilį rastą atliekant įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje, kaip peilį, kuriuo 2011-12-27 vyras pravarde „(duomenys neskelbtini)“ jam grasino pridėjęs prie gerklės ir reikalavo pinigų (b.l. 164-165; I t.).Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo protokolu-pareiškimu, alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu, nukentėjusiojo medicinos dokumento išrašu, teismo medicinos ekspertizės aktu 2013-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1, 65-73, 80, 122-123, t. 2, b.l. 109, 134-135, 143-145, 151-166). Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta surinktų įrodymų visuma (kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais, teismo medicinos specialisto išvada ir ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta kad kaltinamieji veikdami grupe nukentėjusįjį apiplėšė panaudodami fizinį smurtą ir įsibrudami į vagonėlį kuriame gyveno nukentėjusysis, t.y. į pastarojo gyvenamąją patalpą. Plėšimo vykdymo metu kaltinamieji bendrininkų grupėje susitarė tuo pačiu metu pasiskirstyti sekančiais veiksmais. Abu jie tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, mušdami pastarąjį stovintį ir gulintį į kūno įvairias dalis, t.y. panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą atimdami galimybei nukentėjusiajam priešintis, o po to, užvaldė ir pagrobė pinigus ir daiktus. Kaltinamasis A. Č. apiplėšimo įsibrovus į patalpą metu iki peilio panaudojimo nukentėjusiajam su kaltinamuoju A. K. su kuriuo buvo susitarta apiplėšti nukentėjusįjį nesitarė dėl peilio panaudojimo, todėl A. Č. neturėtų atsakyti už A. K. veiksmus dėl kurių vykdymo nebuvo aptarta, todėl yra vykdymo ekscesas. Teismas sutinka su prokuroro nuomone išdėstyta per baigiamąją kalbą, kad iš esmės kaltinamieji prisipažino padarę jam inkriminuotą nusikaltimą tik savaip aiškino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Kaltinamieji teismo posėdyje nukentėjusiajam dalį žalos atlygino bei per paskutinį žodį teismui pranešė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 3, b.l. 17-18, 36-37).Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru siekė pasitaisyti (teisėtai įsidarbino, jokių teisės pažeidimų nepadarė, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos) (BK 59 str. 2 d., LAT 2007-07-17 nutartis b. b. (duomenys neskelbtini)) (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. Č. (A. Č.) atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko iš esmės teigiamą asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padarytas baigtas sunkus nusikaltimas tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą bei sutinka atlyginti kitą neatlygintą žalos dalį, su turtinės žalos dalimi jis sutinka, su neturtine žala nesutinka ir mano, kad neturtinė žala yra per didelė. Tačiau yra ir jo dvi sunkinančios aplinkybės-nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, jis apiplėšė neįgalų nukentėjusįjį. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad, pastarasis palyginus su A. K. nebuvo taip aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Nors apiplėšimo metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą bet netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Kaltinamasis, yra dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, vedęs, jokios specialybės neturi, jauno amžiaus, vedęs, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, baustas administracine tvarka ir tame tarpe paskutinį kartą 2009-05-19, t.y. iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nusikalto pirmą kartą, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai, todėl jo atžvilgiu skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atliekant pataisos namuose bei terminą nustatant arčiau minimalaus dydžio (t. 1, b.l. 168-179, t. 2, b.l. 132-133,139-141, 145, 150, t. 3, b.l. 12-16, 18, 22-25, 32-37).
Bausmės pradžia laikytina nuo A. Č. (A. Č.) sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kaltinamajam A. Č. (A. Č.) į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo nuo 2011-12-28 iki 2011-12-29 laikas (t. 1, b.l. 121, 133).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. (A. K.) atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko pakankamais neigiamą teigiamą asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o būtent, kad padarytas baigtas sunkus nusikaltimas tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą, anksčiau penkis kartus teistas, visi teistumai išnyko, nes nuo paskutinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kur jis išbuvo už apysunkį nusikaltimą iki jam inkriminuoto nusikaltimo suėjo daugiau negu tris metai, o bauda skirta už baudžiamąjį nusižengimą sumokėta, todėl pagal formuojamą teismo praktiką laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kaltinamasis parodė, kad jam labai gaila dėl to, kas atsitiko bei užsikodavo nuo alkoholio. Tačiau yra ir jo dvi sunkinančios aplinkybės-nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, jis apiplėšė neįgalų nukentėjusįjį. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad, pastarasis palyginus su A. Č. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, t.y. ne tik panaudojo fizinį smurtą bet ištraukė nukentėjusįjį iš patalpos, ilgesnį laiką smurtavo negu A. Č. bei panaudojo peilį. Kaltinamasis, yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, jauno amžiaus, baustas administracine tvarka ir tame tarpe paskutinį kartą 2011-07-28, t.y. iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai, todėl jo atžvilgiu skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atliekant pataisos namuose bei terminą nustatant arčiau minimalaus dydžio, bet baustinas griežčiau negu A. Č. (t. 2, b.l. 19-49, 112, 146-148, t. 3, b.l. 18, 22, 26-31).
Bausmės pradžia kaltinamajam A. K. (A. K.) laikytina nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomosios priemonės-rašytiniai pasižadėjimai neišvykti kaltinamiesiems paskirtus paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintini ir kaltinamieji suimtini (t. 1, b.l. 134-135, t. 2, b.l. 8-11, 97-98, 101-102, t. 2, b.l. 143-145).
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 679, 15 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis teismo posėdžiuose ieškinio turinės žalos dalį dėl kelnių ir džemperio sugadinimo sumažino iki 60 Lt, t.y. turtinės žalos dydis mažintinas iki 589, 15 Lt. Kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino po 350 Lt dalį žalos.
Kaltinamasis A. Č. teismo posėdžio metu su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutinka atlyginti turtinę žalą ir iš dalies neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šį neturtinės žalos apibrėžimą aiškiai įvardija įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju civilinio ieškinio pareiškimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymui, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens psichinė sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis patyrė prievartą, kas be jokios abejonės sutrikdė jo psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir ekspertizės akto, prijungtų medicinos dokumentų nustatyta, kad nusikaltimo metu neįgaliam nukentėjusiajam, kuris gauna kiekvieną mėnesį po 350 Lt pašalpos, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. po nusikaltimo įvykdymo nukentėjusysis patyrė psichologinę traumą. Buvo užvaldytas jo asmeninis turtas ir pinigai. Jis apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos brigados namuose, tačiau nuo hospitalizicijos atsisakė, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Privalėjo gydytis 2011-12-30 Vilniaus r. centrinėje poliklinikoje ir 2012-03-26-2012-03-27 Respublikinėje universitetinėje valstybinėje ligoninėje (RUVL) ir VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale“. Jis patyrė daug išgyvenimų ir nepatogumų, kuriuos jis jaučia iki šiol. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad dabar reaguoja į kiekvieną krebždesį, jo miegas sutriko, visur dabar peilių ir kirvių prisidėjęs, yra baimė, kad būs ateityje užpultas, nuolat skauda galva, dešinę akį vis dar gydo, buvo ne tik sumuštas, bet apipiltas gėrimais bei po sumušimo žiemos laiku buvo paliktas gulėti kieme ant žiemės, peilio geležtės ašmenis buvo pridėta prie jo gerklės. Be jokios abejonės jis šiuos nepatogumus jaus dar ilgą laiko tarpą. Teismas, atsižvelgus į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad 110,85 Lt dalį žalos atlygino ir formuojamą teismo praktiką bei į tai, kad, kaltinamieji dirba bei padarė tyčinį sunkų nusikaltimą neturtinės žalos dydis mažintinas iki 9889,15 Lt. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Priteistini solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiam 9889,15 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Dėl nukentėjusio pareikšto 589, 15 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamasis procesas nutrauktinas, nes kaltinamieji šią žalą nukentėjusiajam atlygino (t. 1, b.l. 49-50, 52-53, t. 2, b.l. 109, 113-118, 134-139, 151-166, t. 3, b.l. 17-18).
Proceso išlaidos nėra žala kuri tiesiogiai patirta dėl nusikalstamos veikos, todėl jos išsprendžiamos atskirai nuo pareikšto civilinio ieškinio.
Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d. priteistinos valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą-(duomenys neskelbtini), banką-AB „Swedbank“, įmokos kodą-(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų kiekvienam po 600 Lt (visa suma sudaro 1200 Lt) proceso išlaidos, kurios patyrė Valstybę, kai advokatė S.Mardosaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-269/2014 teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. G. pagal tarnybos 2012-04-03 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos užmokestis sudaro 1200 Lt (LR Vyriausybės 2001-01-22 įsakymo Nr. 69; 7., 12.4.1., 12.4.3.1. p.), (t. 2, b.l. 110-111, t. 3, b.l. 8-11, 18, 34-35).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo kelnės ir striukė saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizaciniame poskyryje sunaikintini, nes jų sunaikinti teismo posėdyje apklausos metu prašė nukentėjusysis, kadangi jie dėl sugadinimo netinkami naudojimui (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizacinio poskyrio kvitas B 2012-03-15 serija (duomenys neskelbtini)), (t. 1, b.l. 59-60).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo peilis saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizaciniame poskyryje grąžintinas jam, nes jį grąžinti teismo posėdyje apklausos metu prašė nukentėjusysis (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizacinio poskyrio kvitas B 2012-03-15 serija (duomenys neskelbtini)), (t. 1, b.l. 39-47, 146-167).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.,-
nusprendė:
A. Č. (A. Č.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią laikyti nuo A. Č. (A. Č.) sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
A. Č. (A. Č.) į bausmės laiką įskaityti sulaikymo nuo 2011-12-28 iki 2011-12-29 laiką.
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią laikyti nuo A. K. (A. K.) sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones-rašytinius pasižadėjimus neišvykti paskirtus A. Č. (A. Č.) ir A. K. (A. K.) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir juos suimti.
Priteisti solidariai iš A. Č. (A. Č.) ir A. K. (A. K.) nukentėjusiam E. G. 9889,15 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Dėl nukentėjusio E. G. pareikšto 589, 15 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamąjį procesą nutraukti.
Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d. priteisti valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą-(duomenys neskelbtini), banką-AB „Swedbank“, įmokos kodą-(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. Č. (A. Č.) ir A. K. (A. K.) kiekvienam po 600 Lt (visa suma sudaro 1200 Lt) proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo E. G. kelnes ir striukę saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizaciniame poskyryje sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizacinio poskyrio kvitas B 2012-03-15 serija (duomenys neskelbtini)).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo E. G. peilį saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizaciniame poskyryje grąžinti nukentėjusiajam E. G. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Organizacinio poskyrio kvitas B 2012-03-15 serija (duomenys neskelbtini)).
Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus r. apylinkės teismą.