Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-319-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
1A-331-319-2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00083-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
G. K., M. M., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-319-2014

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr.1-56-1-00083-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistiesiems G. K. ir M. M., jų gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K., M. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 straipsnio 1 dalį – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 3) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto. Bausmes, paskiriamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu nustatyta subendrinta bausmė – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, šią bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklę, areštą keičiant laisvės atėmimu (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.), ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo terminuoto laisvės atėmimo.

M. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto. Bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, šią bausmę subendrinus su bausme, paskiriama pagal BK 302 straipsnio 1 dalį., taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklę, areštą keičiant laisvės atėmimu (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.), nustatyta galutinė subendrinta bausmė, - 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į šią bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas.

Kauno teritorinei ligonių kasai, priteista 1584,59 Lt nuostolių atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. K. ir M. M.. K. Z., priteista iš dalies tenkinta ieškinio suma – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. K. ir M. M., likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. ir M. M. nuteisti už tai, kad 2013 m. vasario 17 d. vakare, Vilkaviškio m. Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio tipo daugiabučio namo koridoriuje ir bendroje prausykloje, kito asmens akivaizdoje, - viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, elgdamiesi įžūliai ir rodydami nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, dėl staiga kilusio asmeninio pobūdžio ginčo, - iš asmeninių paskatų, tyčia suduodami po keliolika smūgių rankomis ir kojomis K. Z. ir tuo padarydami jam galvos, veido ir krūtinės sumušimus, nosies kaulų ir kairės pusės IX šonkaulio lūžimus, o taip pat kraujosruvas ir nubrozdinimus įvairiose kūno vietose, taip bendru mušimu nesunkiai sutrikė nukentėjusiojo K. Z. sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, užpuolimo metu pagrobė dokumentą, - nukentėjusio K. Z. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą Vilkaviškio PK MP (56) 2010-10-19.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis išprovokavo muštynes, nes pirmas norėjo jam smogti, jo prisipažinimas neteisingai buvo įvertintas kaip dalinis, nes jis kaltę pilnai pripažino, pasakė tai, ką prisiminė, nes įvykio metu buvo stipriai girtas. Nurodo, kad augina tris mažamečius vaikus, ieško darbo, bylos tyrimo metu nesislapstė, nusikaltimas nėra sunkus, už jį sankcijoje numatytos ir švelnesnės bausmės - areštas, laisvės apribojimas, todėl mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą dėl BK 302 straipsnio nutraukti, neįrodžius, kad jis padarė šia veiką, panaikinti jam taikytą BK 27 straipsnio 1 dalį, kadangi jo padaryto veikos pripažintinos lengvomis ir sumažinti paskirtą bausmę. Skunde teigia, kad nukentėjusiajam K. Z. sudavė du smūgius, bet žalos jo sveikatai nepadarė, jo asmens tapatybės ir kitų kortelių negrobė, kitą dieną jas rado pas vaikus ir iš karto padavė R. K.. Teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų yra, nes jis prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai grąžino korteles, teismas neįvertino to, kad nukentėjusysis pats išprovokavo muštynes, kad jis nusikaltimus padarė netyčia, dėl girtumo, tai nebuvo suplanuota.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2014 m. sausio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir netinkamos bausmės paskyrimo ir paskirti G. K. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, - 3 m. ir 1 mėn. terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos, bausmės dalinai pridėti šiuo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtos ir subendrintos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę bausmę nustatyti - 4 m. ir 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. M. M., pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirti 3 m. ir 1 mėn. terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie, pagal BK 302 straipsnio 1dalį paskirtos bausmės, dalinai pridėti šiuo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtos ir subendrintos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę bausmę nustatyti - 4 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje tinkamai įvertintas kaltinamųjų G. K. ir M. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų pavojingumo laipsnis, nuteistųjų asmenybės, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ir lengvinančių aplinkybių nebuvimas, todėl tinkamai taikydamas BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje paskyrė subendrintas 2 m. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tačiau pagal BK 302 straipsnio 1 dalį netinkamai paskyrė bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Teismas G. K. ir M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį arešto bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad šios veikos pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis ženkliai mažesnis nei rūšinės veikos sudėties lygmuo, nes buvo santykinai maža dokumento neteisėto valdymo trukmė, dėl to nekilo realių materialių ar kt. neigiamo pobūdžio pasekmių, dokumentas sugrąžintas savininkui ir toks bausmės dydis (trukmė) visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą. Apeliantas teigia, kad pagal BK 11 straipsnį (3 ir 4 d.) nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį priskiria nesunkių nusikalstamų veikų, kategorijai, o pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Todėl apelianto įsitikinimu, teismas, paskirdamas G. K. ir M. M., pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausmes buvo nenuoseklus, prieštarauja pats sau ir įstatymu nustatytam nusikalstamų veikų skirstymui pagal sunkumo kategorijas bei klaidingai įvertino kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį bei padarė klaidingas išvadas, nes: 1) paskirdamas G. K. ir M. M. terminuotas laisvės atėmimo bausmes už nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) padarymą, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį nurodė, kad tokios bausmės skiriamos atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, kad yra dvi sunkinančios aplinkybės, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir kad veikas padarė būdami recidyvistais, kurios nepasikeitė kaltinamiesiems padarant nusikaltimą numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas privalėjo už šio nusikaltimo padarymą skirti terminuotas laisvės atėmimo bausmes;. 2) paskirdamas G. K. ir M. M. arešto bausmes, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už apysunkio nusikaltimo (BK 11 str. 4 d.) padarymą, nurodė, kad ši nusikalstama veika savo pobūdžiu yra lengvesnė, tačiau įstatymo leidėjas nuskalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje priskiria prie apysunkių nusikaltimų, o nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje prie nesunkių nusikaltimų, todėl teismas traktuodamas, kad kaltinamųjų padarytas nusikaltimas, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra lengvesnis prieštarauja įstatymui. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir G. K. ir M. M., pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, paskyrė aiškiai netinkamas bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) normomis.

Apeliaciniuose skunduose nuosprendis skundžiamas ne visa apimtimi, ginčijama nuteistojo M. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje ir abiems nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumo ir pagrįstumo klausimai. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo G. K. nusikalstamas vei­kas ir skirdamas jam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bausmes subendrino laikydamasis BK 63 straipsnio reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek nu­teis­tojo asmenybę. G. K. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Anksčiau apeliantas teistas šešis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau apeliantas ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, kas rodo jo nenorą pasimokyti iš savo klaidų, pasitaisyti ir charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį. Neišnykus ir nepanaikintam teistumu, G. K. vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl teismas pagrįstai nuteistąjį laikė recidyvistu ir į tai atsižvelgė skiriant bausmes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. parodymų turinį, pagrįstai atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su tokia teismo pozicija, tačiau ir iš skundo, kuriame teigiama, kad pats nukentėjusysis išprovokavo muštynes, matyti, kad apeliantas vis tik nėra nuoširdus, nes bylos duomenimis nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nei nurodo G. K.. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, kad jis turi tris mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, kad jis ieško darbo, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jis jau turėjo mažamečių vaikų ir tai neįtakojo jo elgesio, nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

Įvertinus aukščiau aptartas aplin­ky­bes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam už padarytą nusikaltimą pa­rinko tinkamas bausmės rūšis, tinkamus jų dydžius ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės G. K. pasky­ri­mas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir švelninti paskirtąją bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, jog nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir tai grindžia savo pateikta įvykių versija. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas apeliantą kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas,. M. M. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, vertinama kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teisingais ir patikimais laikyti nukentėjusiojo ir liudytojos R. K. parodymus, nes šių asmenų paaiškinimai apie nusikaltimų įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, išsamūs, jie papildo ir patvirtina vieni kitus, be to, minėta liudytoja yra G. K. sutuoktinė, M. M. kaimynė, o nukentėjusiojo nepažinojo, todėl pagrįstai laikyta, kad ir dėl šių aplinkybių ji negalėjo apkalbėti kaltinamojo M. M.. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kad nukentėjusiojo atsiprašė, nes iš jo parodymų matyti, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus ir nurodė ne visas bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Nepagrįstas skundo argumentas dėl teismo neįvertinos aplinkybės, jog konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis, nes byloje tokios aplinkybės jokiais duomenimis nebuvo nustatytos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog M. M. laikytinas recidyvistu, nes pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, recidyvistu laikomas asmuo, kai jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip matyti iš šios įstatymo normos, norint asmenį pripažinti recidyvistu, nesvarbu, kokio sunkumo yra naujai padarytas tyčinis nusikaltimas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo M. M. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo

Dėl prokuroro apeliacinio skundo. Prokuroras prašo pakeisti nuosprendį ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskiriant abiems nuteistiesiems paskirtą bausmę - areštą pakeisti į griežtesnę - laisvės atėmimą, nes, apelianto manymu, teismas klaidingai įvertino kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą G. K. ir M. M. parinkdamas ir skirdamas jiems sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių - arešto bausmę, nuodugniai įvertino padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, išsamiai aptarė tokios bausmės rūšies parinkimą ir todėl laikytina, jog bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė. Prokuroro skundo argumentas dėl teismo nenuoseklios pozicijos, kai už nesunkius nusikaltimus skiriamos griežtesnės bausmės nei už apysunkius, yra formalus.

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t.y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos – BK 302 straipsnio 1 dalis, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, darytina išvada, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytos analizės dėl bausmių skyrimo matyti, kad teismas nesuklydo vertindamas nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumo laipsnį, kaip teigiama prokuroro skunde. Teismas konstatavo, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje kaltinamiesiems inkriminuota veika, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t.y. santykinai mažą dokumento neteisėto valdymo trukmę, kad realių materialaus ar kt. neigiamo pobūdžio pasekmių ši veika nesukėlė, nes dokumentas tinkamas toliau naudoti sugrąžintas savininkui, taip pat atsižvelgus ir į ir pačių kaltinamųjų veiksmus, kurie po nusikaltimo užbaigimo lėmė, kad buvo išvengta realių neigiamų padarinių, – pasižymi ženkliai mažesniu rūšinės sudėties lygmeniu. Lygiai taip, vertindamas būtent šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, teismas jį įvertino didesniu rūšinės sudėties lygmeniu. Taigi, įvertinus teismo padarytą analizę dėl nusikalstamų veikų, darytina neabejotina išvada, kad teismas G. K. ir M. M. už BK 302 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką sąmoningai paskyrė ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę.

Kolegija konstatuoja, jog už visus nuteistiesiems inkriminuotus nusikaltimus bausmės individualizuotos tinkamai, įvertinus visas būtinas aplinkybes, jos teisingai subendrintos, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė abiems nuteistiesiems nei rūšimi nei dydžiu nėra per švelni, todėl keisti nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. K., M. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Jūratė JakubonienėEgidijus Jonas Grigaravičius