Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. M. 2023 m. liepos 4 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo G. T., t. y. namo kieme konflikto su G. T. metu, suėmęs abiem rankom už užstumiamo užtvaro, kurį laikė G. T., stūmė užtvarą tris kartus į G. T. pusę norėdamas jį atidaryti ir išvažiuoti iš kiemo, taip padarė G. T. dešinio peties sumušimą, pasireiškusį antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, taip nesunkiai sutrikdė G. T. sveikatą.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis G. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo prieš 10 metų, kai G. T. pardavė bityną, o šis turėjo mokėti medumi, bet paskui pradėjo mažinti mokėjimą ir po 10 metų pradėjo visai nebeduoti medaus. Nuvažiavo pas nukentėjusįjį į kiemą ir paklausė kodėl nebeduoda medaus. G. T. atsakė, kad jau atsiskaitė ir medaus nebeduos, grąžins tik įrangą, o bičių negrąžins. Tada, pasitaręs su advokatu, nusprendė pasiimti daiktus pasirašant perdavimo aktą, kadangi iki tol su nukentėjusiuoju nebuvo pasirašę jokių dokumentų. Daiktus vežė per tris kartus. Du reisus išvežė ir abu kartus surašė perdavimo aktą. Trečią kartą, t. y. 2023 m. liepos 4 d., pas G. T. atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), prie kiemo, ant gatvės. Pats atvažiavo su lengvuoju automobiliu, T. D. – su autobusiuku. G. T. pasitiko ir pasakė, kur nuvažiuoti ir kur krautis įrangą. Bityno įrangą G. T. laikė pas kaimynus, kur nuvažiavę pasikrovė autobusiuką ir išvažinėjo. G. T. su žmona rašė, kiek krauna, ir davė pasirašyti ką pasiima, taip pat sutartį, kad pasiima visą bityną. Aviliai su bitėmis liko pas G. T., todėl nepasirašė šio dokumento. Paprašė tik perdavimo akto. Kadangi ten buvo parašyta „vienas, vienas, vienas“, kilo žodinis konfliktas pasirašant dokumentus, paprašė susumuoti perduodamus daiktus. G. T. nesutiko to padaryti ir neišleido išvažiuoti iš gatvės. Lijo lietus, todėl aktą norėjo paskaityti automobilyje, bet G. T. išplėšė jį iš rankų ir aktas suplyšo. Kad išspręstų tą konfliktą G. T. iškvietė policiją. Jos laukė tris valandas. Automobiliai tuo metu nejudėjo, konflikto tuo metu nebuvo. Po valandos ar dviejų T. D. pasiūlė išsikrauti dėžes ant gatvės, nes jam reikėjo išvažiuoti. Pradėjo krauti dėžes ant gatvės. Tada G. T. pradėjo sakyti, kad nedarytų šiukšlyno, „iškoliojo“. Dėžes išsikrovė tam, kad galėtų be jų išvažiuoti namo. Iškrovė pusę autobusiuko, tada vėl susikrovė dėžes atgal. Nusprendė išsikrauti ant pagrindinės gatvės. Su savo lengvuoju automobiliu išvažiavo į gatvę. Turėjo išvažiuoti ir T. D., bet gatvės atitvaras buvo uždarytas. Jį uždarė G. T. žmona. Užtvarą uždarė tam, kad neišvažiuotų autobusiukas su dėžėmis. Jis (kaltinamasis) pirmas atidarė atitvarą ir jį laikė. Tada pribėgo G. T. ir pradėjo stumti, norėdamas uždaryti. Jis (kaltinamasis) atitvaro nepaleido. Abu buvo įsikibę į atitvarą. Jis (kaltinamasis) atsistojo ir ramiai laikė užtvarą, o G. T. į užtvarą įsikibo abiem rankom kaip normalus vyras ir bandė jį stumti. Nukentėjusysis stumdė, stumdė tą atitvarą, paskui kažkaip susistumdė su tuo atitvaru ir abu nugriuvo. Mano, kad pargriuvo dėl slidumo. Griūdamas G. T. jį (kaltinamąjį) užkliudė ir pargriovė. G. T. krito ant nugaros ir griūdamas lyg laikėsi rankomis už krūmo. Pradžioje filmavo pats G. T., o paskui įsidėjo telefoną į kišenę ir abiem rankom stūmė užtvarą. Stūmimas baigėsi, kai abu nukrito. Tuo metu T. D. už 3 metrų sėdėjo autobusiuke, o G. T. žmona buvo netoli autobusiuko. Jis (kaltinamasis) laikė atitvarą, kad T. D. galėtų išvažiuoti iš kiemo su autobusiuku. Netiki, kad G. T. taip susižalojo įvykio metu, nes visą laiką, kol krovėsi įrangą, nukentėjusysis nepadėjo, buvo susiėmęs už rankos. G. T. jau prieš savaitę skundėsi, kad skauda petį. Pasisveikino su kaire ranka, pasakojo, kad jam sausgyslės nutrūkusios. Paklausus, kodėl nesioperuoja, atsakė, kad oficialiai nedirba, neturi socialinio draudimo, eis po kelių mėnesių operuotis. Įvykio metu abu nugriuvo ir abu susižalojo. Paskui atvyko policija. Tada buvo surašytas perdavimo aktas, jį pasirašė ir išvažiavo. Nesakė pareigūnams, kad pats yra sužalotas, nes norėjo namo. Į medikus kreipėsi grįžęs po įvykio. Buvo nustatyta, kad nuo kaulo apie centimetrą yra atplyšęs raumuo. Kol atvažiavo policija G. T. irgi niekuo nesiskundė, tik, kai atvažiavo policija, sulenkė ranką. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad iš G. M. nusipirko bites ir kaltinamojo prašymu pasaugojimui priėmė bityno įrangą. Praėjus 10 metų visiškai atsiskaitė už bites ir kaltinamojo paprašė pasiimti bityno įrangą. Tada prasidėjo grasinimai susidorojimu, teismai. Parašė pareiškimą prašydamas, kad kaltinamasis kuo greičiau tą įrangą išsivežtų. Susitarė. 2023 m. liepos 4 d. buvo trečias įrangos išsivežimas. Tą kartą kaltinamajam netiko skaičiai. Pasiūlė kaltinamajam surašyti naują aktą, bet jis nesutiko išplėšė žmonai iš rankų aktą ir automobilyje jį suplėšė, paskui bandė su visais dokumentais pabėgti. Neleido kaltinamajam išvažiuoti su dokumentais. Policija tą dieną buvo kviesta kokius tris kartus, bet ilgai neatvažiavo. Tą dieną įvykį filmavo abu su žmona. Konflikte dalyvavo pats, žmona, G. M. ir kaltinamojo draugas. Buvo du automobiliai – G. M. lengvasis automobilis ir autobusiukas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), jo (nukentėjusiojo) kieme. Kai G. M. išvažiavo iš kiemo su savo automobiliu, žmona uždarė užtvarą, kad kaltinamasis neišvažiuotų su dokumentais. Tas užtvaras seniūnijai leidus, policijai sutikus, buvo pastatytas jo (nukentėjusiojo) ir sūnaus teritorijoje. Pats užtvaras yra sūnaus kieme. Keliukas veda į (duomenys neskelbtini) teritorijas. Keliukas yra servitutinis, jo paskirtis yra leisti bendruomenei prieiti prie vandens telkinio. (duomenys neskelbtini) yra jo (nukentėjusiojo) kieme, ji yra servitutinė. Norint nuvažiuoti pas kaimyną, reikia pravažiuoti jo (nukentėjusiojo) ir sūnaus kiemą, nes keliukas eina per kiemus. Autobusiukas konflikto pradžioje stovėjo jo (nukentėjusiojo) kieme, ant keliuko, po to nuvažiavo iki užtvaro apie 80 metrų. Autobusiuko vairuotojas sėdėjo už vairo, jo langai buvo į užtvaro pusę. Buvo šviesus paros metas, autobusiuko vairuotojas galėjo matyti įvykį. Kaltinamasis prie autobusiuko mėtė daiktus, o paskui netikėtai atidarė užtvarą apie kokį 1 metrą. G. M. į atitvaro galą buvo įsikibęs abiem rankom ir įsirėžęs stūmė. Jis (nukentėjusysis) pribėgo norėdamas neleisti atidaryti užtvaro. Į užtvarą įsikibo dešine ranka, o kairėje rankoje laikė telefoną, kuriuo filmavo. G. M. tris kartus užtvarą stumtelėjo taip, kad jis (nukentėjusysis) nuslydo į griovį. Po trečio stūmimo paslydo ir suklupo ant užtvaro. Paskutinio pastūmimo metu kaltinamasis kilstelėjo atitvarą. Jis (nukentėjusysis) nenugriuvo, o pasikabino ant užtvaro su dešine ranka, kairėje rankoje buvo telefonas, jo nepaleido, vaizdo įraše viskas juda, kadangi buvo stumdomas. Būdamas pasikabinęs ant užtvaro pajuto, kaip kažkas nutrūksta dešinės rankos petyje, paskui pajuto skausmą. Kaltinamasis irgi kluptelėjo, paskui atsistojo, nuėjo krautis daiktus ir neparodė, kad jam skauda. Atvykusių policijos pareigūnų paklausė, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pareigūnai patarė važiuoti į gydymo įstaigą. Tą pačią dieną nuvyko į gydymo įstaigą. Ten iš karto nepamatė traumos, nes neturėjo įrangos, tai nusiuntė pas traumatologą, tada ir buvo nustatyti sužalojimai. Prieš tai dešinio peties skausmais nesiskundė, nuo darbo (duomenys neskelbtini) skaudėjo tik kairįjį petį. Yra tai minėjęs kaltinamajam. Dešinė ranka buvo sveika. Viskas atsispindi medicininėje kortelėje. Yra pateikęs civilinį ieškinį. Neturtinė žala pasireiškia bloga psichologine, emocine būsena, iki šiol nevaldo rankos, negali dirbti dalies ūkio darbų, prižiūrėti miško, pasiruošti malkų. Du mėnesius buvo su įtvaru, po to buvo dvi reabilitacijos, dabar vėl kreipėsi dėl tolimesnio gydymo. Nuolat yra reikalingi vaistai nuo skausmo. Psichologinė būklė bloga, yra tampomas po teismus, turi susirasti kitą veiklą, negali dirbti sunkių darbų, negali išvykti į (duomenys neskelbtini), nors turi kontraktą. Netgi vairuoti ilgai negali. Patyrė gydymo išlaidas, pirko vaistus, įtvarą. Apskaičiuojant negautas pajamas buvo paimta kelių metų deklaracija, iš kurios matyti, kiek turėjo uždirbti, bet neuždirbo. Pagrindinės pajamos buvo iš uogų, po įvykio negalėjo jų skinti pats, todėl atidavė skinti žmonėms. Vaikai dirba, žmona turi savo verslą, todėl negali padėti atlikti minėtų darbų. Žmona užsiima (duomenys neskelbtini) nuoma. Seniau ir pats tuo užsiimdavo. (duomenys neskelbtini) yra ilga, ją keliant įtampos rankoms nėra, sunkiau ją nešti. Su (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) metus, padeda žmonai, dėl to sausgyslės neplyšta.

Liudytojas G. Š. parodė, kad yra policijos pareigūnas, būna daug įvykių. Kai su kolega atvyko į įvykio vietą, asmenys nebekonfliktavo. Atvykę aiškinosi konflikto priežastis. Dėl sužalojimų skundėsi tik G. T., kitas asmuo nieko nesakė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie teisingi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad 2023 m. liepos 4 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolega D. K., kai apie 20 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad žodžiais konfliktuoja su asmeniu, kuris nori atsiimti daiktus. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko G. T., G. M. ir D. B., kurie paaiškino, kad G. M. nenori pasirašyti dokumentų. D. B. sutiko perrašyti dokumentą tvarkingai ir nuėjo jo perrašyti į patalpą, kur buvo kompiuteris, G. T. ir G. M. liko lauke, nekonfliktavo. G. T. priėjo prie jų tarnybinio automobilio ir paklausė, ar šiandien važiuoti į ligoninę, ar rytoj, nes susistumdė su G. M., dėl to jam skauda petį. Nurodė, kad kuo ankščiau pasirodys medikams, tuo geriau. Paklausė, ar nori rašyti pareiškimą, bet G. T. atsakė, kad pats kreipsis į policiją ir šiuo metu jų pagalbos nereikia. Po kurio laiko atėjo D. B., kuri pateikė naują sutartį pasirašyti G. M., šis ją pasirašė prie jų ir išvažiavo. Jie taip pat išvažiavo. Nori pasakyti, kad ant G. T. jokių sužalojimų nesimatė, ant G. M. taip pat nesimatė jokių sužalojimų, jis jiems nesiskundė, kad kažką skaudėtų (1 t., b. l. 104-107).

Liudytoja D. B. parodė, kad kaltinamasis, atvykęs susirinkti jam priklausančių daiktų, kai reikėjo pasirašyti perdavimo aktus, išplėšė dokumentus iš rankų ir norėjo išvažiuoti su jais. Perdavimo aktai buvo surašyti dviem egzemplioriais. Viskas vyko prie įvažiavimo į G. T. kiemą. Tai yra keturių kaimynų kiemas. Tam, kad būtų galima nuvažiuoti pas kitus kaimynus, reikia pravažiuoti per nukentėjusiojo kiemą. Kaltinamasis atsisėdo į savo mašiną ir išvažiavo iš kiemo, o ji (liudytoja) prieš mikroautobusą dar spėjo uždaryti užtvarą. Užtvarą uždarė, kad kaltinamasis neišsivežtų dokumentų, kurie turėjo būti reikalingi teisme. Mikroautobusas nebuvo išleistas iš kiemo, kol nebuvo pasirašyti dokumentai. Užtvarą užtvėrė pati. Toliau buvo pakankamai ilgai ginčai. Paskui kaltinamasis pradėjo krauti daiktus į pievą, nes nusprendė išvažiuoti be jų. Užtvaras buvo visiškai uždarytas iki kol kaltinamasis apėjo jį ir pradėjo stumti, kad atidarytų. Kaltinamasis išlipo iš mikroautobuso, o ji su vyru stovėjo dešiniame kelkraštyje. Kaltinamasis griebė kelio užtvarą ir norėjo jį atkelti abiem rankomis. G. T. suskubo iš priekio prie užtvaro, kaire ranka filmavo, dešine ranka sugriebė užtvarą. Kaltinamasis spėjo atidaryti užtvarą iki pusės keliuko. Kai G. T. pribėgo, užtvarą griebė dešine ranka, o kaire ranka laikė telefoną ir filmavo. Pagriebęs užtvarą G. T. jį tiesiog laikė. Kaltinamasis abiem rankom įsirėžęs į užtvarą visa jėga jį stūmė du kartus, o trečią kartą stūmė ir kėlė. Užtvaras yra metalinis, ilgas, apie 6 metrus, reikia kažkiek jėgos jį pakelti. G. T. neišlaikė ir iš skausmo tą užtvarą paleido, telefonas iškrito ir baigėsi filmavimas. Paleistas užtvaras nugriuvo toje pačioje vietoje. Pati tiksliai nematė, kaip nukentėjusysis krito, nes tuo metu buvo šoke, bandė rasti savo telefoną ir filmuoti. Žino tik tiek, kad nukentėjusysis nuslydo. G. T. buvo nustumtas, buvo su gumine avalyne (crocs‘ais) ant šlapios žolės, todėl natūralu, kad jis paslydo stūmimo metu. Vyras pakrito į maždaug vienu metru žemesnę plokštumą nei kelias. Pamatė tik pievoje pusiau sėdomis gulintį savo vyrą, padėjo jam stotis. Paskui pamatė kaip kaltinamasis sėdi autobusiuke. G. T. pasakė, kad rankoje kažkas nutrūko ir, kad važiuos į ligoninę. Tada nukentėjusysis pasiėmė telefoną, uždarė užtvarą, nuėjo prie mikroautobuso ir užstojo kelią, kad šis neišvažiuotų. Tada laukė policijos. Policijai skambino tris kartus. Pirmą kartą skambino, kai kaltinamasis pačiupo dokumentus ir bandė su jais pabėgti, antrą kartą – kai išsikrovinėjo daiktus, trečią kartą – kai nesulaukė policijos. Po to, kiek pamena, G. M. išmetė dokumentus į balas ir tuo metu bandė išvažiuoti lengvąja mašina, bet apsisukęs grįžo ir atvažiavo policija. Policija atvyko gal po 15 minučių. Autobusiuko vairuotojas kažkuriuo metu su kaltinamuoju buvo nuėjęs iki kaltinamojo automobilio, po to grįžo į autobusiuką. Mikroautobuso vairuotojas pasakė, kad jam reikia anksti ryte keltis ir išvažiuoti. G. T. atsakė, kad irgi galėtų eiti miegoti, bet reikės važiuoti į ligoninę. T. D. nesikišo į konfliktą, buvo nepatenkintas, dar paklausė „negi jums sunku pasirašyti dokumentus“. G. M. dokumentų nepasirašymą motyvavo tuo, kad dokumentas buvo surašytas netvarkingai, lauko sąlygomis, lyjant lietui. Atvykus policijai tvarkingai perrašė dokumentus, tada kaltinamasis juos pasirašė ir visi išvažiavo. Vyras iš karto skundėsi dėl skausmo, policijai taip pat sakė ir klausė, ar važiuoti į priėmimą iš karto ar kitą dieną. G. M. iš karto nuėjo į mikroautobusą, niekuo nesiskundė. G. T. anksčiau buvo tik kairės rankos peties skausmas. Buvo dėl to kreipęsis į medikus, leido vaistus. Dešinės rankos skausmais G. T. iki įvykio nesiskundė. Dabar kiekvieną atlikdamas darbą vyras dejuoja, visą laiką yra pasyvus, vartoja vaistus nuo skausmo. Jis vėl yra registruotas pas traumatologą dėl tolimesnio gydymo. Vyras piktas, nes negali atlikti visų buitinių darbų, tenka prašyti pagalbos. (duomenys neskelbtini) nuoma užsiima pati, vyras padeda. (duomenys neskelbtini) transportuoja pati, o vyras kartais padeda.

Liudytojas T. D. parodė, kad 2023 m. liepos 4 d. kartu su G. M. nuvažiavo pas nukentėjusįjį paimti avilių. Pats vairavo mikroautobusą, o G. M. vyko su savo lengvuoju automobiliu. Viskas vyko prie nukentėjusiojo namų. Į autobusiuką pasikrovė avilius. Moteris ant A4 formato lapo surašė kažkokius pagaliukus, kai krovė įrangą. Moteris žymėjosi, o vyras filmavo. Kaltinamasis paprašė, kad „špargalkė“ būtų normaliai perrašyta. G. M. su lengvuoju automobiliu išvažiavo ant kelio, o autobusiuko neišleido išvažiuoti. G. T. uždarė užtvarą priešais autobusiuką. Paprašė išleisti, bet G. T. pasakė, kad kol G. M. nepasirašys dokumentų, neišleis. Jis (liudytojas) sėdėjo autobusiuke. Paskui G. M. pasakė iškrauti daiktus. Iškovė daiktus prie kelio, užėjo lietus, todėl viską susikrovė atgal ir sėdėjo autobusiuke. Negirdėjo, ar buvo koks nors konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kai uždarė užtvarą, G. T. užėjo už autobusiuko, o G. M. atidarė užtvarą. Užtvaras buvo atidarytas iki krūmų. G. T. per žolę pribėgo nuo krūmų pusės uždaryti užtvaro, čiupo užtvarą, tampėsi, tampėsi, „pokšt ir guli aukštielninki“. Kadangi lijo lietus, G. T. paslydo ir nukrito į krūmus, o G. M. nugriuvo ant kelio. Ten, kur nukentėjusysis nugriuvo, žemiau keliuko buvo ne daugiau kaip pusę metro. Nukentėjusysis krito ant nugaros. G. T. į užtvarą buvo įsikibęs abiem rankom. Nežino, kur nukentėjusysis padėjo telefoną, nes abiem rankom laikė užtvarą. G. M. stovėjo prie užtvaro. G. T. davė G. M. iš užtvaro, kad uždarytų. Pargriuvę buvo abu. Pakui nukentėjusysis pastumdamas uždarė užtvarą ir laukė policijos. Buvo autobuse ir viską matė. Policija atvyko, išaiškino, kad kelias yra bendro naudojimo, atidarė užtvarą ir išleido. G. M. nesakė jam (liudytojui), kad kažką skauda. Kitą dieną su G. M. nebendravo.

Specialistė J. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. G 568/2023 (05) ir papildomą specialisto išvadą Nr. pG 946/2023(05) bei paaiškino, kad nukentėjusysis buvo atvykęs į Valstybinę teismo medicinos tarnybą į apžiūrą 2023 m. liepos 11 d., 09.00 val. Apžiūrėjo nukentėjusįjį, kuris papildomai paaiškino, kad konflikto metu stovėjo dešine ranka laikydamasis už užtvaro, o iš matymo pažįstamas asmuo staiga kilstelėjo užtvarą, už kurio laikėsi dešine ranka, dėl ko nukentėjusysis pajuto didelį skausmą dešinio peties srityje, rankos nutirpimą ir po įvykio kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūros metu nukentėjusiojo veide, nugaroje, krūtinėje išorinių sužalojimo žymių nebuvo. Asmuo nurodė dešinės rankos aptirpimą ir skausmingumą apčiuopiant žastikaulio galvos projekcijoje, čia išorinių sužalojimo žymių nebuvo. Nukentėjusiajam buvo skausminga pakelti ranką į viršų bei atliekant bet kokį judesį per petį. Kitų sužalojimų asmuo nenurodė. 2023 m. rugsėjo 18 d. baigęs gydymą nukentėjusysis iš Panevėžio Respublikinės ligoninės pristatė epikrizę ir magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus. Tuomet buvo surašyta išvada, kad G. T. padarytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Girdėjo pagarsintus parodymus. Esant nurodytam mechanizmui nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, nes būtent tų sausgyslių plyšimai ir yra padaromi, kai žastas pastumiamas aukštyn į nugaros pusę ir tada dėl stipraus ir staigaus smūgio plyšta raiščiai. Tvirtina tai, kas parašyta išvadoje, kad būtent tokie kaltinamojo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Ilgą laiką dirbant fizinį darbą visas žmogaus organizmas sensta. Atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, kilnojant dėžes aukštyn, sausgyslės dėvisi, bet kad ir kiek jos būtų nusidėvėjusios, turi būti vienas trauminis momentas, pašalinė jėga tam, kad sausgyslės plyštų. Medicinos ekspertai paprastu griuvimu laiko tai, kai eini ir griūni į priekį. Tokio griuvimo metu raiščių nenusitrauksi ir taip nesusižalosi. Jei yra griuvimas atgal, reikia žiūrėti kokioje padėtyje buvo alkūnės, kuo žmogus rėmėsi ir tada yra galimi riešo ar rankos pasukimai. Viskas priklauso kokia poza žmogus griuvo, kuo buvo atsirėmęs, kur atsirėmęs, nes griuvimo metu yra didesnis svoris, pagreitis, todėl dažniau lūžta dilbio ir/ar žasto kaulai. Rečiau, bet būna, kad plyšta sausgyslės. Neatmeta galimybės, kad tuo metu, kai nukentėjusysis griuvo ant užtvaro, galėjo plyšti sausgyslės, nes taip pat buvo žasto staigus judesys į viršų kritimo metu visu svoriu kažkur laikantis. Žastas ėjo į viršų ir šiek tiek į nugarą, tada galėjo įvykti raiščių plyšimas. Nėra abejonių kada atsirado nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas, nes ir įvykio metu nukentėjusysis iš karto paminėjo, kad jam skauda ranką, be to, tą pačią dieną buvo kreiptasi ir į ligoninę, kur buvo nustatyta vidinė rotacija, t. y., kad yra tam tikras pažeidimas. Jeigu nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis anksčiau skundėsi rankos skausmu, atmetus visas galimybes, panašu, kad sužalojimas įvyko tiriamo įvykio metu. Yra specifiniai griuvimai, kaip sakoma, reikia nugriūti specifiškai. Turi būti tam tikras rankos pasukimas, būtent taip, kad žastas eitų aukštyn ir šiek tiek į nugarą. Kaip girdėjo liudytojos D. B. parodymus, krentant atbulomis į žemesnę plokštumą, mano, žastikaulis eis daugiau į priekį, o ne į viršų. Raiščių plyšimo mechanizmui reikia, kad žastikaulis eitų į viršų ir šiek tiek į nugarą. Jeigu žastikaulis eitų į priekį, tikėtina, kad prisidėtų daugiau sausgyslių plyšimų. Tai yra labai individualu, reikia žiūrėti ir į amžių, pakitimus, griuvimo mechanizmą, nes atbulomis galima nugriūti ir paprastai ir nesusižaloti. Nėra jokių tipinių užtvaro stūmimo sužalojimų. Nėra tokio dėsningumo, kad turėjus kažkokį kontaktą su užtvaru bus sausgyslių plyšimai. Užtvaro aukštis neturi įtakos sužalojimui, bet įtakos turi veikianti jėga ir pakėlimo stiprumas smūgio metu. Smūgio metu buvo pakeltas užtvaras, dėl ko ir įvyko žasto sausgyslių plyšimai. Sunku atsakyti į klausimą, kokioje padėtyje turėjo būti nukentėjusiojo ranka. Reiktų matuoti jėgas, ūgius nuo žemės ir pan. Griūnant visu svoriu ant žasto raiščiai gali plyšti. Ranka turi būti vertikali, nes jei ji būtų horizontaliai, būtų kitokie pažeidimai. Sausgyslės turi savo funkcijas, kai jos paveiktos kažkokios jėgos, įtaria, kad plyštų viršdyglinė sausgyslė, o dėl kitų, reikėtų pasižiūrėti įdėmiau, nes jei visi keturi raumenys išlaiko žastą stabilų, žasto sąnario stabilumui reikalingi visi keturi raumenys, todėl, mano, kad šiek tiek keistųsi sužalojimai. Nukentėjusiojo raumenų padėtis turi amortizuoti, žiūrint kokia jėga laikėsi. Jeigu nukentėjusysis viena ranka laikė telefoną, o kita ranka laikė užtvarą, natūralu, kad viena ranka niekada neatlaikys dviejų rankų stūmimo. Ranka, kuria nukentėjusysis laikėsi, nebūtinai turėjo būti atpalaiduota, galima laikyti viena ranka tvirtai, ir nepamirškim, kad užtvaras yra kaip svertas, stipriau pastūmus, jis gali didesne jėga trenkti per ranką. Jeigu nukentėjusysis laikosi viena ranka, jis niekada neatlaikys dviem rankomis atliekamos stūmimo jėgos, kažkiek atlaikys, bet vis tiek bus nugalėtas. Įsirėžus stumiant, reikia įvertinti smūgio momentą, jei būsi įsikibęs ir nebūsi pasiruošęs smūgiui, natūralu, kad bus staigumo momentas, kai kūnas yra nepasiruošęs ir fizinė jėga trukteli gavusi smūgį ir tuo metu gali plyšti sausgyslės. Galimas mechanizmas, kad nukentėjusysis paslydo ir pargriuvo ant užtvaro per pažastį ar už žasto. Esmė tame, kad žastikaulio galva eina iš rankos. Jeigu buvo toks smūgis ir sugebėjo nukristi, kad ranka buvo fiksuota, nukentėjusiajam krentant petys pakilo į viršų, tada galėjo būti toks mechanizmas. Alkūnė gali būti ir sulenktoje padėtyje. Diskutuotinas klausimas, ar smūgis gali būti alkūne, galima kristi ant alkūnės ir gali žastui galva nulūžti, neaišku kaip susidėlioja – ar raumenys yra stipresni, ar kaulai silpnesni, ar osteoporozės pažeisti, ypač kai yra vyresnis amžius, užtenka mažesnės jėgos, kad nutrūktų raiščiai. Amžiaus eigoje rankas kilojame visi, natūraliai sausgyslės jau gali būti pažeistos, tai natūralus senėjimo procesas. Pakėlimas stumiant užtvarą galėjo lemti tai, kad pakėlimo metu galėjo plyšti sausgyslės. Plyšus sausgyslėms iš karto atsiranda stiprus skausmas, jis momentinis. Griuvimas galėjo būti po sausgyslių plyšimo. Neaišku, kada nukentėjusysis pajuto skausmą. Nukentėjusysis galėjo pasakyti, kad pajuto skausmą, jog jam kažkas nutrūko. Išklausiusi eksperto G. A. C. paaiškinimus lieka prie savo pateiktos išvados. Sužalojimai galėjo atsirasti tokiu mechanizmu, kaip nurodė nukentėjusysis. Gali aiškiau pagrįsti kaip buvo daroma operacija nukentėjusiajam. Buvo įeita į sąnario kapsulę ir dešinio sąnario kapsulėje padaryti maži pjūviai. Pačioje žasto sąnario kapsulėje buvo nuplyšę raiščiai. Kadangi visi plyšimai buvo sąnario kapsulėje, prikraujuoti galėjo į sąnario kapsulę, iš jos kraujas neišeis, todėl išoriškai jokių kraujosruvų galėjo ir nesimatyti. Dėl kraujotakos nepakankamumo gali nesusidaryti ryškios kraujosruvos. Dar gali paskaityti medicininius dokumentus, kas buvo nustatyta ligoninėje: „dešinysis petys nedeformuotas, judesiai skausmingi, lenkimas 50 laipsnių, atvedimas 40 laipsnių, vidinė rotacija 70 laipsnių, drop arm + (nusvirusi ranka teigiamas)“. Tai rodo, kad gydytojai apžiūrėjo kiek nukentėjusysis gali pakelti ranką, pagal tai surašė procentus ir skyrė MRT tyrimą, nes įtarė raiščių plyšimą. Nuplyšo būtent tie raumenys, kurie kelia ranką, vadinasi, nebuvo raumens, kuris pakelia ranką. Apžiūros metu nukentėjusiojo ranką kilojo ji pati (specialistė J. Ž.), o nukentėjusysis sakė kada skauda. Parašė, kad atliekant bet kokį judesį per petį yra skausminga. Esant tokiems sužalojimams operacija dažniausia būna planinė. Po tokios traumos žmogus gali gyventi, nes nėra kraujavimo, kaulai nelūžę, kreivai negyja, o raiščiams per du mėnesius nieko neatsitinka, tai yra normali praktika iki 2 mėnesių paskirti operaciją. Yra tik operacinis gydymas, nes kitaip sausgyslės nesugyja. Po operacijos nematė nukentėjusiojo, bet operacijos randai būna maži, nes daromi nedideli pjūviai. Dėl įtvaro nešiojimo reikia klausti traumatologų. Kai nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę, jam galėjo pasiūlyti dėvėti įtvarą, daug kas priklauso nuo gydytojo, būna paprasti sumušimai, jaučiamas skausmas ir siūloma po dviejų savaičių, jeigu nepraeis skausmas, kreiptis į šeimos gydytoją. Skausmas subjektyvus požymis, nėra instrumentinių tyrimų tam nustatyti. Po magnetinio rezonanso tyrimo matėsi kas nutrūko. Jei žmogui netrukdo, ranka gali būti neįmobilizuota. Jei liepos 4 d. nukentėjusysis būtų turėjęs traumą, dieną prieš tai būtų negalėjęs pakelti rankos ir daiktų, nes būtų nutrūkęs ranką keliantis raumuo. Pritaria eksperto G. A. C. išvardytiems tokio sužalojimo atsiradimo mechanizmams, literatūroje yra pateikiami trys šitie mechanizmai. Bet juos sunku pritaikyti gyviems žmonėms, kai kitą kartą pats nepameni, kaip buvo konflikto metu. Tai yra pagrindai, ant kurių dėliojami visi kiti įmanomi variantai. Pritaria kolegai, bet reikia prisiminti, kad nukentėjusysis laikė užtvarą viena ranka, vyko pasistumdymas. Dėl amžiaus pakitimų gali būti, kad traumai atsitikti reikia mažesnio poveikio. Neprieštarauja eksperto nuomonei šiuo klausimu. Dėl stumdymosi trauma tikėtina mažiausiai. Trauma galėjo įvykti arba nukentėjusiajam nugriuvus, arba, kai užtvaras buvo staiga pakeltas. Tikėtina, kad pakeliant užtvarą galėjo atsirasti trauma. Taip pat trauma galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ant stabilizuoto užtvaro. Mechanizmai abu lygūs. Jei lyginant tris mechanizmų variantus, mažiausia tikėtina traumos tikimybė griūnant atgal.

Specialistas G. A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina savo konsultacinę išvadą Nr. G 2024/004. Matė vaizdo įrašą ir girdėjo pagarsintus parodymus. Pagal nupasakotą mechanizmą tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Yra nustatytas G. T. dešinio peties sąnario sužalojimas. (Ekspertas aiškina peties sandarą). Peties sąnarys susidaro iš trijų kaulų, nugaroje yra du raumenys. Sausgyslė yra raumens galas, kuriuo jis tvirtinasi prie kaulo. Nuo mentės eina prie žastikaulio šono, žemiau nei petys. Kitas raumuo, kuris yra aukštesnis, nuo mentės eina per peties viršų. Kitas raumuo iš mentės priekio eina ir tvirtinasi prie žasto priekinės ir išorinės dalies. Raumuo judina kūną, tvirtinasi prie vienos vietos ir prie kito kaulo. Kai žmogus sutraukia raumenį, judina kūną. Pavyzdys: kai žmogus sutraukia dvigalvį raumenį, kuris tvirtinasi prie peties sąnario, ir viena sausgyslė, kuri tvirtinasi prie dilbio kaulų, jis sutraukia dilbį (rodo raumenų susitraukimo principą). Šiuo atveju buvo sužalotos dviejų raumenų, kurie tvirtinasi mentės nugarinėje dalyje, sausgyslės. Šių raumenų sausgyslės buvo pilnai plyšusios. O raumens, kuris tvirtinasi priekyje, sausgyslė buvo plyšusi dalinai. Sausgyslės turi vietas, kur gali plyšti. MRT nustatė, kad yra pilnas plyšimas šitos sausgyslės, kuri pajėgia pakelti žastą į viršų, kitas plyšimas sausgyslės, kuri tvirtinasi iš žasto užpakalinės dalies į šoną ir leidžia traukti žastą atgal, ir dalinis plyšimas tos raumens sausgyslės, kuri tvirtinasi mentės priekyje ir leidžia traukti žastą į priekį. Nustatyta, kad plyšimai yra pirmo laipsnio. Pirmas laipsnis reiškia, kad sužalojimas prasideda plyšimu arčiau tvirtinimosi prie kaulo, antras laipsnis – giliau. Žinodamas kur tvirtinasi raumuo, ką jis daro, ekspertas gali pasakyti, koks buvo mechanizmas, kuris per daug patempė sausgyslę, dėl ko ši plyšo. (Vaizdžiai parodo, kaip gali plyšti viena ar kita sausgyslė). Šiuo atveju yra trijų sausgyslių plyšimas, kuris vadinamas Rotarių pažeidimas. Tos trys sausgyslės gali būti pažeistos vienu metu, kai žastikaulis atsitolina nuo dviejų likusių kaulų. Atsitolinimas gali būti į viršų. Išvados 1 punkte nurodytas mechanizmas kada gali plyšti sausgyslės. Tam, kad žastikaulis judėtų ir atsitolintų nuo kitų dviejų dalių, viena dalis turi būti fiksuota. Arba liemuo turi judėti, o žastikaulis turi nejudėti, arba atvirkščiai. Kai asmuo krenta atbulai ir atsiremia su ištiesta ranka, juda visas kūnas, kai ranka sustoja, jėga eina toliau. Griūnat ir atsiremiant ranka arba alkūne, ranka turi sustoti, o kūnas vis dar juda. Nesvarbu, į kurią pusę griūnama, atsirėmus su ranka, ji stabilizuojasi, o kūnas juda žemyn, atsitolina vienas nuo kito, plyšta sausgyslės. Kitas mechanizmas – keliant, traukiant didelį svorį. Pavyzdžiui, keliant netikėtai didelį svorį, keliame visu kūnu, svoris pasirodo per didelis, ranka lieka vietoje, o kūnas dar kelia. Trečias mechanizmas – stiprus smūgis į petį, pavyzdžiui amerikietiško futbolo metu atsitrenkiant vienas kitam į petį plyšta visi trys raumenys. Kai plyšta visi trys raumenys, tai atsitinka dėl žastikaulio atitolimo. Judinant užtvarą, šis juda į visas puses. Taigi judinant užtvarą ir ranka, ir kūnas turėjo galimybę judėti. Nebuvo taip, kad viena kūno dalis buvo stabilizuota ir nebuvo tokios stiprios jėgos. Pavyzdys: yra daiktas, kuris turi svorį, jis, judėdamas greitai, atsitrenkęs į kūną, stovintį vietoje, gali sulaužyti kaulus. O tą daiktą metant tokiu pat greičiu ir jėga, jį pagaunant ranka, ranka juda su tuo daiktu kartu, mažinu jėgą ir nepatiriu sužalojimų. Šiuo atveju kūnas laisvas, ranka laisva, užtvaras juda į abi puses ir judesys mažina visą jėgą. Kadangi nukentėjusiojo ranka nebuvo įtvirtinta, negalėjo atsirasti tokie sužalojimai. Dėl to, kad jėga, einanti per užtvarą į ranką, lenktas sąnarys priima jėgą, kūnas buvo laisvas ir turėjo galimybę judėti su kūnu. Viena kūno dalis turėjo būti fiksuota. Sužalojimas galėjo atsirasti, kai nukentėjęs krito ant nejudančio užtvaro priekiu, nes kai užtvaras sustoja, kūnas krenta. Jis turi kristi tokiu būdu, kad ranka nejuda, o kūnas krenta. Kol juda užtvaras, sužalojimai neatsiras ant jo krentant. Užtvaras buvo ore, ne ant žemės. Kol užtvaras juda, rankos negalima išsinarinti, daiktas turi būti fiksuotas. Kaip, pavyzdžiui, šokinėjimas ant batuto. Pagal nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam negalėjo atsirasti sužalojimų, nes juda užtvaras, juda ir kūnas. Yra duomenų, kad nukentėjusysis krito ant žemės, į griovį, tada galėjo atsirasti sužalojimai. Kai užtvaras nukrito ant kojelių ir sustojo, visas kūnas vis dar turėjo galimybę judėti į vieną ar kitą pusę. Jis (ekspertas) gavo duomenis, kad kritimas buvo ant žemės į griovį. Suprato, kad nukentėjusysis slydo ir krito ant žemės. Kaip nurodo nukentėjusysis, krentant ant užtvaro ir ant jo pasikabinant, jo kūnas turi galimybę judėti, todėl negalėjo atsirasti tokie sužalojimai. Yra matyti byloje, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą 2023 m. liepos 4 d., pasakė kokie nusiskundimai, buvo padarytas magnetinio rezonanso tyrimas bei nustatyti du pilni ir vienas dalinis sausgyslių plyšimai. Vadinasi, asmuo po savaitės atvyko į Panevėžio teismo medicininės ekspertizės tarnybą be gydymo, be sąnario imobilizacijos, nes jis buvo išleistas iš gydymo įtaigos, nebuvo rekomendacijos dėvėti medicininį įtvarą. Matyti, kad apžiūros metu nukentėjusysis pats judino ranką ir pasakė ekspertei, kad skauda. Pati ekspertė apžiūros metu rašo, kad išorinių sužalojimo žymių (kraujosruvų) nėra. Kadangi nebuvo įtvaro, ekspertė galėjo matyti kraujosruvas. Nori pasakyti, kad operacija buvo numatyta rugsėjo 9 d. Atliekant operaciją buvo surašytas jos protokolas. Protokolo 6 psl. 23 eilutėje nuo apačios rašo, kad padaryta dešinio peties rekonstrukcija (pacituoja). Tai yra, ką ligoninėje matė liepos 4 d., pamatė ir rugsėjo 9 d. operacijos metu, t. y. pamatė tą patį, kas reiškia, kad nebuvo gijimo požymių. Ekspertė, kai apžiūrėjo liepos 11 d., nematė kraujosruvų. Kai sausgyslės plyšta, plyšta ir kraujagyslė, dėl ko atsiranda kraujosruva. Nukentėjusysis galėjo patirti traumą iki įvykio, nes jis liepos 11 d. eidamas pas ekspertę neturėjo įtvaro. Ar nukentėjusysis galėjo gyventi be įtvaro iki liepos 4 d. – galėjo. Jeigu plyšta sausgyslės, plyšta raumenys, turėjo plyšti kraujagyslė ir turi atsirasti kraujosruva. Visomis trimis paminėtomis datomis sužalojimo vaizdas buvo tas pats. Nebuvo gijimo požymių. Be operacijos sausgyslės pilnai sugyti negali. Prie kiekvieno sužalojimo atsiranda randas. Kraujosruva gali atsirasti vėliau po sužalojimo, bet ji negalėjo išnykti per savaitę. Kuo gilesnė kraujagyslė, tuo vėliau atsiranda kraujosruva. Kai ligoninėje G. T. apsilankė liepos 4 d. ir nebuvo matyti išorinių kraujosruvų, taip gali būti, bet ekspertė jį priėmė liepos 11 d. ir nematė kraujosruvų. Taigi jos negalėjo tame tarpe atsirasti ir išnykti. Dėl to mano, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir anksčiau. Neturėjo tokio atvejo, kad kraujosruva išnyktų per vieną dieną. Jokia mokslinė literatūra apie tai nerašo. Kreipimasis į gydymo įstaigą nerodo, kad yra skausmas. Jeigu asmuo anksčiau nesikreipė į gydymo įstaigą, nereiškia, kad jam neskaudėjo. Medicininiuose išrašuose nemato, kad ranka buvo imobilizuota, vadinasi gydytojai leido judinti ranką. Judesiai buvo galimi. Savo konsultacinėje išvadoje, atsakydamas į penktą advokato pateiktą klausimą nurodo, kad trauma atsirado dėl pastovių lėtinių veiksmų, dėl ko susilpnėja sausgyslės, pvz., dėl (duomenys neskelbtini) kilnojimo ilgalaikės veiklos. Sausgyslės silpnėja, bet tokiam sužalojimui būtina trauma, vienkartinis veiksmas. Turi būti vienas iš anksčiau nurodytų mechanizmų. Sausgyslės savaime plyšti negali. Mokslinė literatūra rašo, kad nuo 42 m. amžiaus asmens sausgyslės silpnėja, jų elastingumas yra mažesnis, jos lengviau plyšta. Yra du faktoriai, kurie silpnina sausgysles – amžius ir lėtiniai sisteminiai pakartotiniai judesiai, kai asmuo nuolat daro tą patį judesį. (duomenys neskelbtini) pakėlimas ir nuleidimas, taip kaip parašyta pirmame išvados punkte, atitinka mechanizmą, kai sunki (duomenys neskelbtini) ištraukiama iš vandens. Toks nuolatinis pasikartojantis judesys daro silpną uždegimą, kurs silpnina sausgysles, atsiranda randai, kurie jas silpnina. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant atgal, nes kai vyksta kritimas, ranka atsiremia į žemę, o kūnas juda toliau. Dėl to galėjo plyšti raumenys. Mano, kad didžiausia tokios traumos susidarymo tikimybė yra nukentėjusiajam griūnat į griovį, arba užtvarui atsirėmus į žemę ir nukentėjusiajam užkritus ant užtvaro. Stumdant užtvarą tokia trauma nenutinka.

Iš 2023 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į kiemą. Įvykio vietoje matomas įvažiavimas į kiemą ir šalia įvažiavimo yra stumiamas užtvaras, taip pat toliau matomas ir (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, aplinkui laukai ir medžiai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (1 t., b. l. 12-17).

Iš specialisto išvados Nr. G 568/2023 (05) matyti, kad G. T. padarytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų dalinis plyšimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 54-55).

Iš specialisto išvados Nr. pG 946/2023 (05) matyti, kad G. T. padarytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų dalinis plyšimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 59).

Iš 2024 m. sausio 10 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė J. Ž. tikslinant specialisto išvadas Nr. G 568/2023(05) ir Nr. pG 946/2023(05) paklausta, ar dešinio peties sumušimas, pasireiškęs antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, galėjo atsirasti atsitrenkus į daiktą kietu buku paviršiumi, o ne pašalinės jėgos poveikyje, atsakė, jog negalėjo. Paklausus, ar sužalojimas padarytas G. T. turi būti būtinas pašalinės jėgos poveikyje, atsakė, jog stovinčiam žmogui reikalinga pašalinė jėga, kad padarytų raumenų sausgyslių plyšimus. Paklausus, kaip nustatytas sužalojimas gali būti padaromas, atsakė, kad griūnant visu svoriu ant atitrauktos ir į vidų sukant žastą gali būti padaromi tokie raumenų sausgyslių plyšimai (1 t., b. l. 64-67).

Iš 2024 m. vasario 14 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė J. Ž. tikslinant specialisto išvadas Nr. G 568/2023(05) ir Nr. pG 946/2023(05) paklausta, ar dešinio peties sumušimas, pasireiškęs antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimais, pomentinio raumens sausgyslės viršutinių skaidulų daliniu plyšimu, galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam G. T. stumiant nuo savęs užtvarą, atsakė, kad negalėjo būti padarytas, nes šiam sužalojimui padaryti reikalingas staigus dešinės rankos pakėlimas į viršų ir šiek tiek į nugaros pusę per peties sąnarį. Paklausus, kaip suprasti sąvoką „pašalinė jėga“, atsakė, kad pašalinė jėga yra fizikos sąvoką, kuri apibūdina bet kokia jėgą, kuri veikia kūną ir kyla iš išorės (1 t., b. l. 68-72).

Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti ir aprašyti trys Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašai (1 t., b. l. 76-79).

Iš konsultacinės išvados Nr. G 2024/004 matyti, kad G. T., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: dešinio peties antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių pilnas plyšimas, pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas. Sužalojimas – dešinio peties antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių pilnas plyšimas, pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas – galėjo būti padarytas tiriamajam krentant bei dešine ranka atsiremiant į aplinkinius daiktus; daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu (dešiniu petimi) ir (arba) kūnui judant bei (dešiniu petimi) kontaktuojant su daiktu; dešine ranka keliant ir (arba) traukiant sunkų svorį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu sužalojimas – dešinio peties antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių pilnas plyšimas, pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas – laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialios žinios leidžia teigti, kad G. T. nustatytas sužalojimas – dešinio peties antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių pilnas plyšimas, pomentinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas – galėjo būti padarytas tiriamajam krentant bei dešine ranka atsiremiant į aplinkinius daiktus ir (arba) dešiniam pečiui kontaktuojant su daiktu (-ais), t. y. rašto 5-ame klausime nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 102-105).