Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. spalio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose.

E. M. kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius, inscenizuotuose pagal kriminalinės subkultūros nuteistųjų tarpe vadinamosiose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasekoje 2010-07-25 apie 8.30 val., Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos (šiuo metu Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos II valdybos), III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-ą būrį, esančiame Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t.y., pakaitomis su A. P., D. T., V. O., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su A. P., L. S., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam konstatuota poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis viešai terorizuodamas nuteistuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J., R. F., demonstravo nepagarbą terorizuojamiems nuteistiesiems bei visą šį įvykį stebėjusiems nuteistiesiems, ir taip pažeidė nuteistųjų teises į ramią ir teisėtą laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t.y., esant jam bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu, nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010-07-25 apie 09.30 val. mirė, t. y., iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir Kauno apygardos teismui perduotų duomenų šaltiniuose – kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymuose, rašytiniuose bylos dokumentuose, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose – esantys faktiniai duomenys leidžia kaltinti E. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

Kaltinamasis E. M. skunde pageidavo būti pristatytas į teismo posėdį, tačiau šis prašymas aukštesnės instancijos teismo tenkintas nebuvo. Vadovaujantis BPK 130 straipsnio nuostata, skundo dėl suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) nagrinėti rengiamame posėdyje būtinas tik prokuroro dalyvavimas. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. M. savo prašymą panaikinti skundžiamą nutartį motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais grindė ankstesnį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria E. M. buvo pratęstas suėmimo terminas.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Aptariamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti.

E. M. kaltinamas padaręs keletą nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. E. M. praeityje teistas penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus ankstesniems teistumams, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje. Ankstesni asmens teistumai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas neatsižvelgė į jo socialinius ryšius. Pastarosios aplinkybės buvo aptartos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1S-281/2012, kuria atmestas kaltinamojo E. M. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

Pažymima, jog baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas E. M., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Skundo argumentas, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti paskyrus kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nesvarstytinas. Tokius prašymus kaltinamasis turi teisę pareikšti pirmos instancijos teismui, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.