- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1651-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00743-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- J. A. O. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto priteisimo, trečiasis asmuo J. A. O. C.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – B., atsakovei – B.; 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RP-1047 pagrindu įgytą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RP-4223 pagrindu įgytą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriui J. A. O. C. pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį ir toliau bus vykdomi asmeniškai ieškovo. Nurodė, kad ieškovas nereikalauja išlaikymo sau, šalys nepilnamečių vaikų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo.
3. Nurodė, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis). Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas neprašo teismo padalinti santuokoje įgyto turto, bet prašo pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe keturis žemės sklypus, esančius Jurbarko rajono savivaldybėje, kadangi žemės sklypai netiesiogiai priklauso trečiajam asmeniui J. A. O. C., todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2021 m. liepos 16 d. (civilinė byla Nr. e2-4794-714/2021) teismui buvo pateikęs analogišką ieškinį su tokiais pačiais reikalavimais kaip ir šioje byloje. 2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Minėtoje nutartyje detaliai išvardintos atsisakymo priimti ieškinį priežastys (bylos teismingumas, privalomoji mediacija), taip pat nurodyta, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą bendra tvarka, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Palyginus anksčiau pateikto ir šioje byloje pateikto ieškinio turinį matyti, kad ieškiniai yra tapatūs, todėl laikytina, kad 2021 m. liepos 26 d. nutartyje nurodytų pašalinti aplinkybių ieškovas nepašalino ir vėl pateikė ieškinį, neatitinkantį CPK reikalavimų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto priteisimo pripažinti teismingu Marijampolės apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors ieškovas ir atsakovė ir gyvena Norvegijoje, tačiau abu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo teismingas Lietuvos teismams. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl byla dėl turto padalijimo taipogi teisminga Lietuvos teismui. Nekilnojamas daiktas yra Jurbarke, todėl byla teisminga Jurbarko teismui.
1.2. Teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartyje civ. byloje e2-4794-714/2021 nurodė, kad jam neaišku, tarp kokių šalių vyko mediacija. Minėtą reikalavimą ieškovas pataisė ir pateikė mediacijos pažymą, jog mediacija vyko tarp ieškovo ir atsakovės, nurodant jų asmens kodus, užbaigta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, todėl galima kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
1.3. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog ginčo šalis gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Vykdomos veiklos teritorijos Mediacijos įstatymas nereglamentuoja, todėl šaliai paliekama laisvai pasirinkti mediatorių neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos teritoriją. I. M. yra įrašyta į mediatorių sąrašą, todėl mediacija yra teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad ieškinį pateikęs asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
9. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žemės sklypų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe ir nustatymo, kad įsipareigojimai kreditoriui J. A. O. C. pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį ir toliau bus vykdomi asmeniškai ieškovo. Taigi, ieškovas pateikė ginčo teisena nagrinėtiną ieškinį, kylantį iš šeimos santykių.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
12. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
13. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privalomąja mediacija.
14. Ieškovas su ieškiniu pateikė mediatorės I. M., kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, 2021 m. balandžio 16 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kuri patvirtina, kad mediatorė 2021 m. kovo 17 d. išsiuntė kvietimą kitai ginčo šaliai, t. y. J. B., dalyvauti mediacijoje, kreipimosi pagrindas – dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Mediacijos procesas tarp G. B. ir J. B. ginče dėl santuokos nutraukimo baigtas Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nei Mediacijos įstatymas, nei kitas teisės aktas nenumato, kad teismo mediatoriai savo veiklą privalo vykdyti tik Lietuvos Respublikos meditatorių sąraše nurodytoje veiklos teritorijoje, todėl sutiktina su ieškovu, kad ginčo šalis turi teisę pasirinkti mediatorių, neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos teritoriją.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant prie ieškinio pridėtiems duomenims, jog ieškovas pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – kreipėsi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą teismo mediatorę dėl privalomosios mediacijos vykdymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
16. Kadangi pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs materialines ir civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisakant dėl atskirojo skundo argumentų bylos teismingumo klausimu – pastarojo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-4794-714/2021 priimtoje 2021 m. liepos 26 d. teismo nutartyje, kurios reikalavimų neįvykdymu rėmėsi teismas, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nagrinėjamoje byloje, yra nurodyta, jog ieškinį atsisakoma priimti ne dėl bylos neteismingumo Marijampolės apylinkės teismui (teismo išvada pastaruoju klausimu yra tik prielaidinio pobūdžio) ir ne dėl to, kad ieškinį pateikęs asmuo nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su reikalavimu santuokos nutraukimo byloje pripažinti ieškovui asmeninę nuosavybės teisę į žemės sklypus, jo įsigytus už trečiojo asmens paskolintas lėšas pagal bendradarbiavimo sutartį, susijusią su ieškovo ir trečiojo asmens sutarto investicinio projekto įgyvendinimu (2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti analogišku CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.