Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą grindė tuo, jog pareiškėjui buvo atimta teisė paskambinti sūnui D. K. laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K pareigūnų prašė tiek žodžiu, tiek raštu leisti paskambinti, tačiau paskambinti leista nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo, jam nepagrįstai buvo neduota paskambinti, prašė priteisti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjui G. K. šaukimas įteiktas jo nurodytu Vilniaus pataisos namų administracijai gyvenamosios vietos adresu (t. 2, b.l. 58), kuriuo pareiškėjas, skaičiuojant nuo paleidimo iš pataisos namų datos 2015 m. rugpjūčio 7 d. privalo gyventi, šaukimas įteiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 75 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka kartu gyvenančiam suaugusiam šeimos nariui (t. 2, b.l. 63). Jokių prašymų iš pareiškėjo negauta. Nustatyta, kad byla turi būti nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant, kaip tai nurodyta ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje.

Dėl laikotarpio 2013 m. balandžio mėnesį, kuriuo pareiškėjui taip pat nebuvo leista paskambinti sūnui nurodė, jog 2013 m. balandžio 8 d. ir 11 d. pareiškėjas nebuvo išvestas paskambinti, nes, rašytiniame prašyme nenurodė abonento, kuriam norėjo paskambinti, telefono numerio, tuo pažeisdamas Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 126 p. Tuo tarpu laikotarpiu nuo daugiau rašytinių prašymų paskambinti iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjo 2013 m. balandžio 12 d. prašymas paskambinti buvo pateiktas 2013 m. balandžio 15 d., t. y. prieš išvykstant iš Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad pareiškėjas su Taisyklių 126 p. buvo supažindintas 2013 m. balandžio 11d.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pokalbiu pasiklausimu, nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai laikosi Etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos pareigų.

Dėl dokumentų kopijų paaiškina, kad atsakovo atstovas vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, šių taisyklių 193 p. numato, kad nuteistajam prašant jam pateikiamos dokumentų kopijos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuri patvirtinta Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039. Kopijos daromos ir tuo atveju, jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje trūksta lėšų, tos lėšos vėliau, atsiradus sąskaitoje lėšų, nurašomos. Nurodo, kad taip pat vadovaujasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1-223 „Dėl dokumentų parengimo Lukiškių TI-K ir išlaidų už jas atlyginimo“ nuostatomis.

Dėl asmeninio kompiuterio paaiškino, kad vadovaujasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Tvarkos aprašo nuostatomis. Nurodo, kad kopiuteriai turi būti patikrinti, tikrinimo laikas yra ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, tačiau pareiškėjas Lukiškių TI-K būdavo trumpais laikotarpiais. Tokiu atveju tokie daiktai kaip kompiuteris laikomi įstaigos sandėlyje.

Dėl etapavimo į posėdžius ir parvežimo pietauti. Paaiškina, kad nurodytus veiksmus vykdo Viešojo saugumo tarnyba, bet ne Lukiškių TI-K pareigūnai.

Dėl laikino laikymo kamerų. Paaiškina, kad kemros yra administraciniame pastate ir jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas.. Kameros nėra didelės, bet jose yra suolas, jos kasdien yra tvarkomos.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. bei nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., jam nesuteikiant galimybės pagal žodinius ir rašytinius prašymus, paskambinti sūnui D. K., neleidžiant pasidaryti dokumentų kopijų, taip pat nurodė, kad jam būnant Lukiškių TI-K nuo 2011 m. birželio 15 d. ir kalbant telefonu jo buvo pasiklausoma, nuo nurodytos datos jam neleidžiama pasinaudoti kompiuteriu, 2013 m. balandžio 10 d. jis buvo priverstas vykti į teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas nebuvo būtinas, o 12 d. jis buvo etapuotas į teismo posėdį nedavus maisto davinio, neparvežant pavalgyti, 12 ir 15 d. jis buvo laikomas laikinose patalpose, kurios labai mažos ilgiau kaip 2 val.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.

Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Reiškiant reikalavimus dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Taigi, kaip jau minėta, neteisėtų veiksmų CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai.

Dėl neleidimo pareiškėjui paskambinti laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 11 d. Bausmių vykdymo kodekso BVK 83 straipsnis nustato: „<...> 3. Leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą siunčiamus nuteistuosius“. Pareiškėjas pats teigia, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas trumpais laikotarpiais, kai buvo perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą. BVK 89 str. nustatyta, kad nuteistieji, kurie pagal šio BVK 83 str. 3 d. kalėjime yra laikinai, laikomi rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas, t.y. šiame straipsnyje nustatytos tokių asmenų teisės. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas aptariamu laikotarpiu (2013 m. kovo ir balandžio mėnesiais) į Lukiškių TI-K buvo atvykęs tranzitu ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki dešimt parų, t. y. perkeliant iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pareiškėjo nurodomi pažeidimai nuo 2011 m. birželio nėra konkretzuojami nei įvykiais, nei datomis, nei nurodymu, kokiais pagrindais tuo metu pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, todėl ištirti nurodytus pažeidimus nėra medžiagos, jos nenurodo ir pareiškėjas, be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas delsė ir savo pažeistas teises ėmėsi ginti tik 2013 m. balandžio 29 d. skundu. Kita vertus, aplinkybės dėl pareiškėjo pokalbių pasiklausymo nuo 2011 m. birželio reiškia, kad visgi jam nuo 2011 m. birželio mėnesio buvo suteikta galimybė skambinti šeimos nariams. Aplinkybę, kad 2013 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tik laikinai, patvirtina Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenys, pridėti dokumentai (t. 1, b.l. 8-9, 10, 11), tame tarpe 2013 m. gegužės 16 d. pažyma (t. 1, b.l. 16), kurią sudarė Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Robertas Tuomas. Robertas Tuomas taip pat buvo apklaustas liudytoju 2013 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje (t. 1, b.l. 126-128), kuriame liudytojas parodė, kad kai asmuo į Lukiškių TI-K atvyksta tranzitu (pakeliui į kitus pataisos namus) iki 10 parų, teisės aktai nenumato skambinimo galimybės, o tokiu atveju asmens teisės yra nurodytos BVK 83 str. 3 d. (2 val. pasivaikščiojimas, laiškai). Tačiau, kai asmuo į Lukiškių TI-K atvyksta dėl tam tikrų procesinių veiksmų kitose bylose, galimybė paskambinti vieną kartą per savaitę yra numatyta, tačiau prašyme turėtų būti nurodytas telefono numeris, kuriuo asmuo ketina skambinti. Dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui nesuteiktos teisės paskambinti liudytojas nurodė, jog, tuo atveju, kai yra asmens prašymas paskambinti, pareigūnai įskaitos skyriuje pirmiausia teiraujasi, koks yra to asmens statusas, nes nuo to priklauso, ar bus suteikta galimybė paskambinti. Todėl, nors pareiškėjo statusas abiem atvejais ir buvo nuteistojo, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės paskambinti ir įskaitos skyriui nurodžius, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu 2013 m. kovo mėnesį į Lukiškių TI-K buvo atvykęs tranzitu, tai tokiu atveju buvo taikomas BVK 83 str. Tuo tarpu antruoju laikotarpiu balandžio mėnesį įskaitos skyriaus pareigūnai buvo informuoti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K tranzitu buvo atvykęs tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, todėl tuo atveju buvo pritaikytas Taisyklių 126 p. (pareiškėjas nenurodė telefono numerio) ir pareiškėjui galimybė paskambinti nebuvo suteikta. Pažymėjo, kad pareiškėjas pataisos įstaigose lankosi ne pirmą kartą, todėl jam paskambinimo tvarka buvo gerai žinoma. Taip pat skambinimo tvarką aiškino ir 2015 m. spalio 8 d. apklausti liudytojais įstaigos pareigūnai Valius Kryževičius ir Tomas Masiulionis. Jie paaiškino, kad tokia tvarka yra nustatyta dėl to, kad nuteistiesiems leidžiama skambinti per savaitę nustatytą kartų skaičių, todėl vykstant tranzitu, tenka tikrinti kitose įstaigose, kada ta teisė nuteistajam buvo suteikta. Jie taip pat patvirtino, kad bet kuriuo atveju neleidžiama skambinti, jeigu asmuo nenurodo telefono numerio. Tuos klausimus reguliuoja taisyklės. Nors jie konkrečių atvejų neprisiminė, tačiau patvirtino, kad tuo metu dokumentuose, kuriuos tuo klausimu teikė vadovybei, aplinkybes nurodė teisingai. Taip pat patvirtino, kad tą klausimą reguliuojančios taisyklės pareiškėjui buvo žinomos. Nors Vilniaus pataisos namų administracija 2013 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 42-263(1) pranešė G. K., kad patikrinus jo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenis buvo nustatyta, kad 2013 m. kovo 7 d. telefoninis pokalbis G. K. priklausė, tačiau pati pokalbio suteikimo tvarka nustato tam tikrus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K administracija turi laikytis. Laikinai esančių įstaigoje nuteistųjų teises reguliuoja BVK 83 ir 89 straipsniai, kurie numato nuteistųjų turimas teises, tačiau nenumato teisės paskambinti telefonu. Robertas Tuomas 2013 m. gegužės 16 d. surašė pažymą (t. 1, b.l. 16), kurioje paaiškino, kad G. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. kovo 8 d. laikinai ir išvyko į Šiaulių TI 2013 m. kovo 12 d. Pažymoje jis nurodė, kad buvo laikomasi BVK 89 ir 83 str. ir juose numatytų teisių nuteistiesiems, kurie laikinai laikomi įstaigoje. Nurodė, kad dėl to, G. K. nebuvo leista skambinti 2013 m. kovo mėnesį.

Dėl neleidimo pareiškėjui paskambinti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. balandžio 15 d.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. pateikė prašymus raštu dėl leidimo paskambinti (t. 1, b. l. 12-13). Šiuos prašymuose yra įrašai „nenurodyti tel. Nr.“ ir tie numeriai iš tiesų nenurodyti.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, dėl pareiškėjui nedavimo paskambinti laikotarpiu 2013 m. balandžio mėnesį buvo apklausti pareigūnai, kurie nurodė, jog sprendžiant, ar leisti pareiškėjui paskambinti, buvo vadovautasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Taisyklės) 126 p. Šiame punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Byloje yra 2013 m. balandžio 25 d. pareigūno Valiaus Kryževičiaus Tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 14), kurio teisingumą jis patvirtino teisme apklaustas liudytoju, kuris patvirtina, kad G. K. nenurodė numerio, kuriuo ketina paskambinti tais dviem nurodytais atvejais, 2013 m. balandžio 25 d. kitame Tarnybiniame pranešime dar tą patį nurodė dėl G. K. prašymo paskambinti 2013 m. balandžio 12 d. (t. 1, b.l. 15), nurodė, kad kitų prašymų iš jo 2013 m. balandžio mėnesį nebuvo gauta.

Byloje pateikta Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (t. 1, b. l. 11) patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. į Lukiškių TI-K atvyko su tikslu, t. y. į administracinį teismą 2013 m. balandžio 8 d. Todėl, kaip ir pirmuoju laikotarpiu, pareigūnams pasiteiravus įskaitos skyriuje dėl pareiškėjo statuso bei gavus informaciją, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K yra atvykęs procesiniams veiksmams atlikti buvo nuspręsta, jog galimybę paskambinti pareiškėjas pagal savo statusą turi, tačiau ši galimybė suteikiama tik laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos (telefono numerio nurodymas, kuriuo ketinama skambinti (Taisyklių 126 p.)). Pareiškėjo rašytiniai prašymai (t. 1, b. l. 12, 13) patvirtina, jog telefonų numeriai nebuvo nurodyti, o neįvykdžius pagrindinės sąlygos (numerio nurodymas) pareigūnai turėjo teisinį pagrindą neleisti pareiškėjui paskambinti. Be to, tai, jog teikiant prašymą paskambinti, turi būti nurodomas telefono numeris suprantama ir iš pareiškėjo pateikto Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime tvarkos aprašo (t. 1, b. l. 60-61) 6.4 p., kuriame nustatyta, jog skambinti galima tik tuomet, kai pareigūnas nurodytu numeriu leidžia skambinti. Vadinasi bet kuriuo atveju, teikiant raštu prašymą dėl leidimo paskambinti turi būti nurodytas ir telefono numeris, kuriuo, jei leis pareigūnas, bus galima paskambinti. Nors iš byloje pateikto pareiškėjo 2013 m. balandžio 12 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė asmenis ir telefono numerius, kuriais norėtų paskambinti (t. 1, b. l. 26), tačiau prašymas administracijoje buvo registruotas tik 2013 m. balandžio 15 d., kai tuo tarpu pareiškėjas tą dieną iš Lukiškių TI-K išvyko ir todėl neturėjo galimybės skambinti iš Lukiškių TI-K.

Byloje taip pat nustatyta, kad visos teisės aktų tvarkų nuostatos dėl skambinimų pareiškėjui buvo žinomos. 2013 m. balandžio 11 d. pareigūnai, tame tarpe ir teisme liudytoju apklaustas Tomas Masilionis, patvirtino, kad tą dieną pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje jie supažindino G. K. su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 126 p. nuostatomis (t. 1, b.l. 27). Šiame akte pareiškėjas neigia, kad jis buvo informuotas apie būtinumą įrašyti telefono numerį, be to, nurodo, kad jis norėjo skambinti mobiliuoju telefonu ir pastabose nurodo sūnaus mobiliųjų telefonų numerius. Netikėti pareigūnų, kurie yra davę priesaiką, kurie teisme liudijo pasirašę dėl baudžiamosios atsakomybės, surašytiems dokumentams, paaiškinimams teisme, pagrindo nėra, tokio pagrindo nenurodo ir G. K..

Pareiškėjas skundo papildyme (t. 1, b. l. 59) nurodė, jog žala pareiškėjui padaryta taip pat ir dėl to, kad skambinti leidžiama tik vienu numeriu; pareigūnai klausosi telefoninių pokalbių; ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 11 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 15 d.) prašė padaryti dokumentų kopijas, tačiau pareigūnai nepadarė; Lukiškių TI-K darbuotojai neduoda naudotis kompiuteriu, o atiduoda tik išvažiuojant; 2013 m. balandžio 10 d. apie 8.10 val., pareigūnai su antrankiais privertė vykti į teismo posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 2013 m. balandžio 15 d. etapavo be maisto davinių, taip pat neužtikrino parvežimo pavalgyti; laikė patalpoje 50 cm x 50 cm.

Skambinimų kartai yra reglamentuojami, todėl pareiškėjui nėra pagrindo daryti kokias nors išlygas (BVK 73 straipsnis). Dėl pokalbių pasiklausymo jau buvo paminėta, kad pareiškėjas nenurodė, kada ir kokioje įstaigoje tai vyko, akivaizdu, kad ne 2013 m. kovo ir balandžio mėnesiais, nes tais laikotarpiais pareiškėjui neleista skambinti. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nurodomi konkretūs pažeidimai (data, laikas, vieta, kitos aplinkybės), kurių pats pareiškėjas nenurodė, todėl jų patikrinti nėra galimybės.

Dėl dokumentų kopijų nedarymo pareiškėjas nenurodo nei vieno konkretaus atvejo, kokių dokumentų kopijų jis negalėjo pasidaryti Lukiškių TI-K, kada tai įvyko, kokį poveikį tai turėjo pareiškėjui. Byloje yra keletas Vilniaus pataisos namų raštų ir jų priedų, iš kurių matyti, kad dokumentų kopijos pareiškėjui buvo padaromos, bet pareiškėjas Vilniaus PN ir neskundžia. Lukiškių TI-K 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 96-532 (t. 1, b.l. 17-19) pranešė pareiškėjui apie jo prašymų ir skundų nagrinėjimą, tame tarpe ir dėl dokumentų kopijų. Šiame rašte yra išvardinami dokumentai, kurių kopijas pareiškėjas prašė padaryti. Daugumoje pareiškėjas prašė padaryti jo paties rašytų prašymų kopijas. Lukiškių TI-K ir paaiškino pareiškėjui Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. nuostatas, kurios reiškia, kad pareiškėjas gali prašyti padaryti dokumentų, kuriuos jis nori pridėti prie prašymų, kopijas, tačiau ši paslauga teikiama jeigu asmuo yra mokus. Pareiškėjui nurodyta, kad dėl to, jam atvykus į įstaigą jis turi kreiptis į jam priskirtą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką ir prašomos kopijos bus padarytos teisės aktuose nustatyta tvarka. Nurodoma, kad tokį prašymą pareiškėjas pateikė tik 2013 m. balandžio 15 d., kai jau išvyko iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjas šio rašto teismui neskundė, nepaneigė, kad tinkamą prašymą dėl kopijų padarymo pateikė išvykdamas. Papildytame skunde, kuriame žalos padarymas grindžiamas nurodyta aplinkybe dėl kopijų darymo, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių atvejų, kai jam nebuvo padarytos kokių nors dokumentų kopijos jo prašymu, nenurodo, kada jis tokius prašymus teikė. Pareiškėjas pats į bylą yra pateikęs nemažai įvairių dokumentų kopijų (t. 1, b.l. 60-61, 62, 63), be to, įstaigos pačios teismo pareikalavimu teikia į bylą dokumentų kopijas, netgi gautų pareiškėjų skundų kopijas, todėl nurodytas žalos padarymo faktas yra visai nepagrįstas, neįrodytas ir teismas, neturint duomenų, kada ir koks pažeidimas padarytas, negali patikrinti, ar buvo toks atvejis, kai pareiškėjui nebuvo padarytos dokumentų kopijos.

Dėl kompiuterio. Minėta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo trumpais periodais, o atvykstant tikrinami nuteistųjų daiktai, išvykstant jie grąžinami. Šiuos santykius, kiek tai liečia kompiuterius, reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tvarkos aprašas. Šie daiktai tikrinami dėl to, kad draudžiama turėti gamintojo nesertifikuotą programinę ir kitą įrangą, skaitmeninėse laikmenose neturi būti draudžiamos informacijos ir pan., tie draudimai įtvirtinti ir BVK 1 priede. Nepatikrinti tokio pobūdžio daiktai negali būti perduodami nuteistiesiems, o patikrinus ir radus draudžiamų dalykų, tokie daiktai jiems taip pat negali būti perduodami, todėl jie teisėtai paimami ir saugomi laisvės atėmimo vietos sandėlyje, gali būti perduodami to asmens giminaičiams, kitiems asmenims, išvykstant jie atiduodami. Taigi, pagal Tvarkos aprašo 12 p. kompiuteriai turi būti tikrinami, užregistruojami ir išduodami asmenims ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo. Terminas netgi gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Pareiškėjas nenurodė skunde teismui, kad jo kompiuteris būtų laikomas Lukiškių TI-K ir neduodamas jam ilgiau kaip 10 darbo dienų, nenurodė, kada tai įvyko. Teismas nustatė, kad kompiuteris turi būti paimamas 10 darbo dienų mažiausiai ir tikrinamas, todėl pareiškėjui pagrįstai kompiuteris nebūdavo duodamas tuoj pat atvykus į Lukiškių TI-K. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių duomenų kitais laikotarpiais nei 2013 m. kovo ir balandžio mėnesiai, laikoma, kad skunde nurdyta aplinkybe nepagrįstai grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes kompiuteris bet kuriuo atveju negali būti atiduodamas tuo pat atvykus į įstaigą.

Dėl pareiškėjo pristatymo į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį. Lukiškių TI-K administracija neturi jokios įtakos sprendžiant, ar pristatyti asmenis į teismo posėdžius pagal gautas teismų nutartis dėl etapavimo. Šią veiklą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjas neginčija, kad teismas buvo priėmęs nutartį dėl jo etapavimo, todėl nurodyta tarnyba privalėjo tą nutartį vykdyti, o Lukiškių TI-K nebuvo pagrindo neleisti pareiškėjui vykti į teismą. Tačiau, šioje byloje nėra skundžiami Viešojo saugumo tarnybos veiksmai, todėl teismas dėl jų pasisakyti negali. Tai neatima galimybės iš pareiškėjo pateikti naują skundą, kuriame nurodyti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtus veiksmus, juos skųsti teismui, šią tarnybą nurodyti kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovą. Tai liečia ir vežimą su antrankiais ar be jų, parvežimą papietauti, laikymą nedidelėje patalpoje prieš išvežant. Maisto davinio pareiškėjas, jeigu žinojo, kad byla užsitęs (tai didele dalimi priklauso ir nuo paties pareiškėjo planuojamų veiksmų bylos nagrinėjimo eigoje), turėjo iš anksto paprašyti pats, o pareiškėjas nenurodo, kad būtų prašęs, o Lukiškių TI-K jam neišduotų.

Kaip jau minėta, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, nurodant tik abstraktų pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Tokiu atveju būtina konkrečiai (laike, vietoje, kitomis aplinkybėmis) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui – kaip pasireiškė dėl tų veiksmų padaryta neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo konkrečiai nurodytų neteisėtų veiksmų, tokie nebuvo nustatyti, todėl nėra vienos iš esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos aktų. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta - Lukiškių TI-K pareigūnai BVK bei Taisyklių nuostatas pritaikė teisingai. Kiti pareiškėjo argumentai, kurių pagrindu prašoma priteisti neturtinė žala, laikytini nepagrįstais, nes neįrodytas pats pažeidimų buvimo faktas, kadangi nenurodytos pažeidimo esminės aplinkybės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.