Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1629-480/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-30
Bylos Nr.
e2A-1629-480/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16756-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
N. O. S., A. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
S. T., uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas, Vygaudas Molis
Civilinė byla Nr. e2A-1629-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16756-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.2; 44.5.2; 121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2474-713/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams N. O. S., A. S., tretieji asmenys S. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų N. O. S. ir A. S. 611,00 Lt (176,96 Eur) žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-01-09 buvo užpiltos vandeniu ir sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpos lubos ir sienos. Įvykio metu butas Nr. 25 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu. Buto užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute Nr. 28, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė sudarė sugadinto turto remonto lokalinę sąmatą, pagal kurią remonto kaina buvo 611,00 Lt. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui S. T. 611,00 Lt draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš asmens atsakingo už padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovai N. O. S. ir A. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad jų butas yra sename name, statytame 1955 m., kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje ir yra saugomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Butas įkeistas bankui Hipoteka ir apdraustas privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. UAB „Žaidas“ gyvenamojo namo nuotekų sistemoje 2010-06-14, 2010-11-06, 2010-11-25 ir 2010-12-15 atliko kanalizacijos valymo darbus. Atsakovų bute jokios vandentiekio ar nuotekų vamzdžių avarijos nebuvo. Atsakovė ne kartą lankėsi pas kaimynę S. T. bute ir matė ant virtuvės lubų vis didėjančią drėgmės dėmę, kas galimai tęsėsi pastoviai, vandeniui ar nuotekom tekant iš vamzdžių sujungimų, esančių tarp lubų ar sienų blokų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidų N. O. S. bei 17,95 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2011-08-16 apdraudė trečiajam asmeniui S. T. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išdavė Būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 95784972 TIA Nr. 114491217. 2012-01-17 AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad vanduo prasiskverbė iš viršutinio buto Nr. 28, liko dėmė ant sienų ir lubų. Ieškovė, nustačiusi buto sugadinimą, išmokėjo trečiajam asmeniui S. T. 176,96 Eur (611,00 Lt) žalos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovai butą įsigijo 2008-01-21 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, butui yra nustatyta Hipoteka, butas apdraustas privalomuoju draudimu pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“. Trečiajam asmeniui S. T. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 25, yra 2-ame aukšte., atsakovų butas – 3 aukšte. Ieškovė 2012-01-17 Turto sunaikinimo sugadinimo aktu įrodinėjo, kad žalą darantis vanduo prasiskverbė iš atsakovų patalpų – 28 buto. Byloje nepateikta vamzdynų lokalizacija, nepateiktas ir atsakovų buto, esančio viršuje apžiūros protokolas. Ieškovės atstovas ekspertas apsiribojo atžyma Akte, jog dėl įvykio atsakingas asmuo į butą neįsileido, duomenų apie tai, kad būtų tartasi su atsakovais dėl apžiūros laiko (2012-01-17 - antradienis - darbo dieną 13.35 val.), ar atsakovai būtų informuoti apie apžiūros laiką, byloje nėra. Todėl teismas laikė, jog ieškovė netyrė galimo vandens sistemų gedimo užpilto buto viršuje esančiose patalpose. Iš byloje esančio 2012-01-26 Kauno m. savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus informacinio rašto teismas nustatė, kad nuo 2010 m. pradžios UAB „Žaidas“ atliko nuotekų magistralės vamzdžio keitimo darbus, kadangi vamzdžiai (duomenys neskelbtini) yra seni, kanalizacijos sienelės paveiktos korozijos, vietomis užsikemša. UAB „Žaidas“ gyventojų pranešimų registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad 2011-12-06 ir 2011-12-31 atsakovai kvietė avarinę tarnybą dėl užsikišusios kanalizacijos bute. 2012-01-13 avarinę tarnybą kvietė trečiasis asmuo. Žurnale atžymėta, kad virtuvės lubos buvo užpiltos šeštadienį. Artimiausia diena šeštadienis 2012-01-13 dienai buvo 2012-01-07 diena, Turto sunaikinimo ir sugadinimo akte nurodyta data – 2012-01-09. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenustatė vandens prasiskverbimo datos ir priežasčių, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, rėmėsi tik Turto sunaikinimo sugadinimo akte išdėstytomis prielaidomis. Šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo, kurio ieškovė neįrodė.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad teismui išėjus priimti sprendimo, atsakovė N. O. S. 2015-03-30 pateikė teismui prašymą dėl sutuoktinio turėtų pašto išlaidų priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas prašymą atmetė. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nes atsakovė nebuvo pareiškusi ieškinio, nesumokėjusi žyminio mokesčio, šis klausimas nebuvo spręstas posėdžio metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė N. O. S. apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 27-29) prašo iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti atsakovams 1000 Eur neturtinę žalą ir 168 Eur turtinę žalą. Apeliantė nurodo, kad su nesutinka teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų prašymas dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors byla yra išspręsta atsakovų naudai, tačiau atsakovai yra nukentėję. Dėl atsakovų advokato kaltės byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors jau prieš pirmąjį posėdį atsakovė advokatui tokį norą pareiškė. Apeliantė neturi jokios patirties teismuose, dalyvavo teismo posėdžiuose pirmą kartą. Tačiau ji pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir juose nurodė, kad atsakovai nori kompensacijos už patirtą moralinę skriaudą. Advokatas nepasiūlė atsakovei sumokėti žyminį mokestį, o atsakovė apie jį nežinojo. Priešpaskutiniame teismo posėdyje teisėjai paklausus, ar atsakovai turi kitų prašymų be išlaidų už teisines paslaugas priteisimo, advokatas ir vėl suklaidino teismą, atsakydamas, kad atsakovai žalos neprašo priteisti. Apeliantė, pasitikėdama advokatu, savo nuomonės nepareiškė. Atsakovai buvo nepagrįstai apkaltinti kaimynų, todėl patyrė sveikatos sutrikdymą, apeliantė dėl streso buvo praradusi darbingumą, t. y. ilgai sirgo nervų šaknelių uždegimu, jai taip pat paūmėjo astminis bronchitas ir reumatiniai sąnarių skausmai, dėl ko ji turėjo vartoti žymiai stipresnius vaistus nei įprastai. Teismui išėjus priimti sprendimą 2015-03-30 apeliantė ne laiku pateikė prašymą priteisti neturtinę žalą. Be to atsakovai advokatui sumokėjo už teisines paslaugas 1500 Lt, o iš teismo sprendimo sužinojo, jog ši byla priskiriama prie lengvų bylų, todėl atsakovai patyrė 500 Lt turtinės žalos dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 36-37) prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė prašymą dėl patirtų pašto išlaidų priteisimo teismui pateikė 2015-03-30, t. y. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šis atsakovės prašymas galėjo būti pateiktas teismui iki 2015-03-24 teismo posėdžio, kadangi atsakovei buvo žinoma apie jos jau patirtas dokumentų siuntimo į Didžiąją Britaniją išlaidas (kvituose, patvirtinančiuose dokumentų siuntimo išlaidas, nurodyta jų išrašymo data - 2015-03-02). Atsakovė turėjo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikši ieškovei priešinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Tarp byloje esančių dokumentų yra atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau jis neatitinka priešieškiniui keliamų reikalavimų (CPK 143 str. 3 d.), o taip pat už reikalavimą priteisti 1000 Eur neturtinę žalą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ginčas kilo dėl nedidelės sumos, bylos nagrinėjimas teisme neužsitęsė, o tokio pobūdžio bylos, ypač kai reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra mažas (176,96 Eur), nėra sudėtingos, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės patirtos 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, ir jas sumažino iki 290 Eur.

Atsakovų N. O. S. ir A. S. atstovas advokatas Vygaudas Molis pateikė paaiškinimus dėl apeliacinio skundo (2 t. b. l. 38-39), kuriuose nurodė, kad 2014-10-13 tarp apeliantų ir advokato Vygaudo Molio, buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Klientai įsipareigojo sumokėti 434,43 EUR (1500 Lt). Atsižvelgiant į tai, kokios teisinės paslaugos apeliantei už sutartą sumą buvo suteiktos, ši suma protinga, teisinga ir sąžininga. Apeliantė šią sumą sumokėjo, jai buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, jos neginčijo iki gavo teismo sprendimą ir pamatė, jog jos atžvilgiu priteista suma tik 290 Eur. Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo LR teisingumo ministro įsakymas dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Šiuo pakeitimu rekomenduotini priteistini dydžiai už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas padidėjo beveik dvigubai. Apeliantė savo apeliaciniame skunde šmeižia, kad advokatas ją klaidino, neatliko visų savo pareigų, tvirtina, kad gadino teismo proceso eigą, o suteiktų teisinių paslaugų kainą vadina „apiplėšimu“. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo dieną, apeliantei buvo išaiškintos visos galimybės dėl tolimesnio jos situacijos sprendimo. Buvo pasiūlyta teikti priešieškinį, tačiau paminėjus, jog ji privalės sumokėti žyminį mokestį, atitinkamai nuo priešieškinio sumos, klientė atsisakė. Jai buvo taip pat išaiškinta, kad ji turi teisę pareikšti prašymus teismo procese iki baigiamųjų kalbų (jos vyko 2015-03-24). Buvo ne kartą priminta, jog klientė kauptų savo išlaidų čekius, susijusius su teismo procesu, jog juos pateiktų advokatui iškart, tačiau apeliantė to nepadarė. O teismui priėmus sprendimą, byla laimėta atsakovų naudai, tik išlaidos buvo priteistos dalinai, klientė pradėjo reikalauti, jog jai būtų grąžintas sumokėtos ir priteistos sumos skirtumas. Apeliantei buvo paaiškinta, jog tik teismas sprendžia kokia suma bus priteisiama laimėjusios šalies naudai. Teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis nebegalioja, todėl advokatas V. Molis atsiliepimo į apeliacinį skundą neprivalo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė – AB „Lietuvos draudimas“, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu, pareiškė ieškinį atsakovams – N. O. S. ir A. S. solidariai atlyginti padarytą žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nenustatęs sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Apeliantė – atsakovė N. O. S. iš esmės sutinka su skundžiamu sprendimu, tačiau namo, kad sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nepagrįsta. Analizuodamas ir vertindamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo pabaigtas 2015 m. kovo 24 d. teismo posėdyje ir protokoline teismo nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2015 m. balandžio 13 d., 16 val. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė N. O. S. 2015 m. kovo 30 d. pateikė teismui prašymą dėl sutuoktinio turėtų pašto išlaidų priteisimo (9.7 Anglijos svarų) ir neturtinės žalos priteisimo (1 000 Eur), o apeliaciniame skunde prašo priteisti ne tik 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bet ir 168 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos su teismo susijusių reikalų tvarkymu (transporto išlaidos tarpmiestiniu autobusu -24,96 ir troleibusu -8,12 Eur, jau minėtos 9.7 Anglijos svarų pašto išlaidos, 1,06 Eur pašto išlaidos, 20,73 Eur žyminis mokestis, 10 Eur už apsilankymą pas advokatę konsultacijų, darbo užmokestis už 6 sugaištas darbo dienas - 90 Eur). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kur buvo konstatuota, jog išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.), todėl prašymas netenkintinas. Apeliantė, pripažindama faktą, kad prašymą priteisti išlaidas pateikė ne laiku, tačiau nesutikdama su teismo padarytomis išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jomis remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Spręstina, kad atsižvelgus į bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių ar daryti kitokių išvadų, nei jas nustatė ar padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinumu, pirmosios instancijos teismas tinkamai priteikęs procesinės teisės normas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą priteisti jos sutuoktinio (byloje atsakovo) turėtas išlaidas (9.7 Anglijos svarų), kurios susidarė dėl rašytinių paaiškinimų teismui siuntimo registruotu paštu iš Didžiosios Britanijos, nes byloje prašymas ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti pabaigus nagrinėti bylą iš esmės, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 3 str. 6 d., 98 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų apeliantės jos apeliaciniame skunde nurodomų su teismu susijusių reikalavimų išlaidų (kelionės išlaidų, atlyginimo už sugaištą darbo laiką) pagrįstumo, kadangi tokio prašymo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų apeliantė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi, o apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 3 str. 6 d., 98 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 312 str.).

Vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje bei tarptautiniuose teisės aktuose (1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose), kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, taip pat teismo tvarka gali būti ginama ne tik pati subjektinė teisė, bet ir įstatymo saugomas asmens interesas. Tai konstitucinė vertybė, įgyvendinama tik laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Pirma, į teismą gali kreiptis ne bet kuris asmuo, o tik suinteresuotas. Suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti, dėl to civilinė byla iškeliama tik tokio asmens pareiškimu. Taigi, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji yra subjektinė – negalima kreiptis teisminės gynybos dėl kitų asmenų teisių apsaugos, nebent esi jų įgaliotas. Antra, suinteresuoto asmens reiškiamas ieškinys ginčo teisenos bylose turi atitikti CPK keliamus tokio teismui pateikiamo procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimams (CPK 135 straipsnis). Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei, tačiau visais atvejais reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi atitikti ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 6.250 str.). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, apeliantė pateikė teismui prašymą priėmus teigiamą sprendimą atsakovų atžvilgiu, priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už patirtus sveikatos sutrikdymus, nes dėl stresų buvo praradusį darbingumą, t. y. ilgai sirgo nervų šaknelių uždegimu dėl stuburo problemų, taip pat iššaukto astminio bronchito paūmėjimo ir reumatinių sąnarių skausmų, dėl ko turėjo vartoti žymiai stipresnius vaistus negu įprastai. Aptartas teisinis reglamentavimas bei faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantės pareikštas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka CPK nustatytų taisyklių ir reikalavimų priešieškiniui pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas tokio atsakovės prašymo pagrįstai nenagrinėjo, konstatavęs, kad dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovė nebuvo pareiškusi ieškinio (priešieškinio), nesumokėjusi žyminio mokesčio, šis klausimas nebuvo spręstas posėdžio metu.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo jai priteistų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiu. Apeliantė prašė priteisti jai iš ieškovės 434,43 (1500 Lt) už avokado teisinę pagalbą, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnes išlaidas - 290,00 Eur (1003,00 Lt). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kurių nauja redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d., 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos sudėtingumą lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan., o tokių aplinkybių teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo apeliantė (atsakovė) nenurodė ir teismas nenustatė (CPK 178-185 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nors prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų nuostatų, tačiau atsižvelgiant į protingumo kriterijus, ieškinio kainą, į tai, kad byla nėra sudėtinga ir nebuvo ilgai nagrinėjama, pagrįstai sumažino atsakovei priteistiną už advokato pagalbą jos prašomą sumą nuo 434,43 Eur iki 290,00 Eur (CPK 93 str. 1–5 d., 98 str.; Rekomendacijų 2 p., 4 p., 8.2 p., 8.18 p.).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (žyminis mokestis, pašto išlaidos, advokatės konsultacija) (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė