Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Tinkreta“ ir atsakovo UAB „Metalmeta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6190-656/2009 pagal ieškovo IĮ „Tinkreta“ ieškinį atsakovui UAB „Metalmeta“ dėl atlyginimo už darbus priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Metalmeta“ priešieškinį ieškovui IĮ „Tinkreta“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Kleta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) Priteisti ieškovui IĮ „Tinkreta“ iš atsakovo UAB „Metalmeta“ 43262,78 Lt atlyginimo už statybos rangos darbus, 1278,25 delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1340 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1486,80 Lt delspinigių priteisimo.

2) Priteisti atsakovui UAB „Metalmeta“ iš ieškovo IĮ „Tinkreta“ 25483,28 Lt nuostolių atlyginimo, 1092,47 Lt delspinigių, 451,62 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių protokolo surašymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 807 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų darbų.

3) Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, priteisti ieškovui iš atsakovo 17327,88 Lt atlyginimo už statybos rangos darbus, 185,78 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 533 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog užbaigęs darbus pagal šalių 2008-08-18 pasirašytą rangos sutartį ieškovas 2008-09-15 surašė ir pasirašė atliktų statybos darbų aktą, kuriame grafoje „Darbų ir medžiagų pavadinimai“ nurodė atliktus darbus – grindų betonavimą 1 aukšte 493 kv.m ir rūsyje 482 kv.m, nors grafoje „kiekis“ nurodė, kad iš viso išbetonuota 1181 kv.m, o 2008-10-24 PVM sąskaitoje –faktūroje nurodytas 1181 kv.m išbetonuotų grindų plotas, tačiau abi šalys pripažino, kad šie dokumentai atsakovo buvo pateikti ieškovui 2008-10-24. Teismas pažymėjo, jog, ieškovo teigimu, jis papildomai be rūsio ir pirmo aukšto grindų dar taisė kitos firmos paliktą broką betonuojant antro aukšto grindis – betonavo ir antrojo aukšto grindis. Teismas konstatavo, jog 2008-08-18 rangos sutartyje, kurią abiejų šalių pripažinimu paruošė atsakovas, atliekamų darbų kiekis nurodytas ne mažiau 1500 kv.m. Teismas nustatė, jog atsakovas ginčijo darbų kiekį (išbetonuotą plotą), tačiau nepateikė įrodymų, koks faktiškai buvo išbetonuotų grindų plotas, nors atsakovas turi šiuos įrodymus. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepaneigė 2008-09-15 darbų perdavimo-pridavimo akto nuostatos apie išbetonuotą 1181 kv.m grindų plotą, todėl šis ieškovo reikalavimas priteisti atlyginimą už 1181 kv.m grindų ploto betonavimą vertintinas kaip pagrįstas.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas grindų betonavimo trūkumų ištaisymo faktą ir patirtas išlaidas grindė tik savo paties vienašališkai surašytais pranešimais, lokaline sąmata ir vidiniais medžiagų nurašymo bei darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentais. Teismas pabrėžė, jog atsakovas nebandė objektyvia forma fiksuoti darbų trūkumų, įtraukiant patį ieškovą, nesudarė atliktų trūkumų taisymo darbų aktų, nors tuo pačiu laikotarpiu 2009-10-16 pas antstolį užsakė ir atliko faktinių aplinkybių apie aptaškytas sienas ir sugadintus langus fiksavimą. Teismas konstatavo, jog atsakovas nesilaikė CK įtvirtintos imperatyviosios įstatyminės statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo vykdoma įstatyme įtvirtinta pareiga nedelsiant įspėti apie tai, kad užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų grindų betonavimo darbų priteisimo ir 2008-09-15 ieškovo surašyto darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00035 priteisti iš atsakovo 17486,46 Lt atlyginimą už darbą yra pagrįstas ir tenkinamas. Ieškovo reikalavimas priteisti 0,2 proc. delspinigių už 25 dienas - 1278,25 Lt – yra nepagrįstas, nes abi šalys pripažino, kad 2008-09-15 darbų perdavimo-priėmimo aktas atsakovui pateiktas tik 2008-10-24. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pripažino, kad iki minėto termino jis pats taisė darbų trūkumus, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 1486,80 Lt delspinigius atmetamas. Teismas pabrėžė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo sutartinius delspinigius už 54 dienas pavėluotai priduotus darbus (laikotarpis nuo 2008-09-01 iki 2008-10-24) – 1092,47 Lt yra tenkinamas.

Teismas konstatavo, jog byloje esančiais įrodymais bei paties ieškovo pripažinimu ir pateiktomis nuotraukomis įrodytas faktas, kad ieškovas aptaškė pastatų sienas ir apgadino langus. Teismas nustatė, kad ieškovas bandė valyti aptaškytas sienas, tačiau trūkumų per protingą terminą neištaisė, o atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas trūkumų pats neištaisys. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas ir tretysis asmuo, kuris yra objekto savininkas ir visų rangos darbų užsakovas, įgijo teisę patys šalinti trūkumus. Ieškovas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. žinojo apie atsakovo pretenzijas, tačiau iki atsakovo nurodytos 2008-10-20 datos trūkumų nepašalino. Teismas konstatavo, jog trečiojo asmens 2008-10-01 sudaryta lokaline sąmata, UAB „Vilniaus Doleta“ 2008-10-02 raštu apie pažeistų medinių langų dalių remonto išlaidas, atsakovo ir UAB „Kleta“ tarpusavio susitarimu ir atsiskaitymo suderinimo aktais įrodyta, kad trūkumų taisymas UAB „Kleta“ kainavo 25483,28 Lt. Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 25483,28 Lt nuotolių atlyginimo ir 451,62 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas bei išvestinius reikalavimus priteisti procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidas.

Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo skolos pagal 2008-09-16 tarp šalių pasirašytą rangos sutartį 255674,27 Lt neapmokėto likučio bei 1278,25 Lt delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo šio neapmokėto likučio už 25 dienas, apskaičiavimo teisingumo. Teismas konstatavo, jog 2008-12-12 atsakovo raštas „Dėl nuostolių pagal rangos sutartį Nr.2008018 TIN“, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jo reikalavimai išmokėti atlyginimą už darbus ir sumokėti delspinigius buvo įskaityti kaip priešpriešiniai piniginiai reikalavimai, neatitiko CK reikalavimų, keliamų vienos iš prievolių šalių pareiškimui apie įskaitymą, nes rašte nurodyta išlyga ir sąlyga, kad įskaitymas bus atliktas, jei ieškovas nesikreips į UAB „Kleta“ dėl broko ištaisymo arba nuostolio sumažinimo, be to nurodyta kita rangos sutartis - 2008-09-16 Nr.20080916.Dėl šių aplinkybių, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1278,25 Lt delspinigių pagal 2008-09-16 tarp šalių pasirašytą rangos sutartį Nr.20080916. Teismas, konstatavęs, jog patenkinti ieškinio ir priešieškinio piniginiai reikalavimai yra tos pačios vykdymo eilės reikalavimai, įskaitė priešpriešinius šalių reikalavimus.

Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 1381 Lt žyminio mokesčio ir 2618 Lt apmokėjo už A. S. juridinės įmonės paslaugas. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti už A. S. juridinės įmonės paslaugas sumokėtą 2618 Lt atlyginimą, nes tas pats asmuo A. S. nuo 2008-10-20 pagal darbo sutartį pas ieškovą dirba teisininku ir ieškovą atstovavo kaip darbuojas, turintis įgaliojimą. Teismas nustatė, jog atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 1646 Lt žyminio mokesčio. Teismas patenkino 97 procentus ieškinio materialinių reikalavimų ir 49 procentus priešieškinio materialinių reikalavimų, todėl ieškovui priteisė iš atsakovo 1340 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui 807 Lt žyminio mokesčio. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteisė 533 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 6.193 str. 4 d., 6.658 str. 3 d., 6.659 str. 1 d. 1 p., 6.691 str., 6.694 str. 2 d.).

Ieškovas IĮ „Tinkreta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimą dalyje dėl 25483,28 Lt nuostolių, 451,62 Lt už antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymą, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai interpretavo ieškovo ir atsakovo valią, nepilnai ištyrė ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į nurodytus ginčo motyvus, dokumentus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens dokumentus, kuriais yra grindžiami atlikti statybiniai darbai, atsiradę nuostoliai: sudarytas sutartis tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Klaipėdos statyba“,tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“, atliktų statybinių darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal abi sudarytas sutartis, išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pagal abi sudarytas sutartis, atliktus piniginius apmokėjimus pagal šias išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nes ieškovas negalėjo ir neturėjo jokių kitų galimybių gauti pats šių dokumentų. Teismas savo sprendime dėl šio fakto nepasisakė ir neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad negalima priteisti piniginių lėšų iš ieškovo, tai yra patirtų atsakovo nuostolių, jei atsakovas nepatyrė jokių nuostolių ir neturi dėl to patvirtinančių dokumentų. Pateikta išrašyta sąskaita ir pažyma nesudaro pagrindo šias pinigines lėšas priteisti iš ieškovo.

2) Teismas atsakovo priešieškinį tenkino, remiantis tik UAB „Kleta“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 000832 ir UAB „Vilniaus Doleta“ pažyma be jokių kitų lydinčių dokumentų, kurie įrodytų visas šias patirtas atsakovo išlaidas, nuostolius. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 2 str., 6 str., 11 str., CK 6.247 str., 6.249 str. normos, nes nepateikti defektiniai aktai, lokalinės sąmatos, statybos darbų perdavimo-priėmimo aktai, apmokėjimai ir t.t.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo turėtas 2618 Lt atstovavimo išlaidas, nurodęs, jog A. S. atstovavo ieškovą, kaip darbuotojas. Tarp A. S. juridinės įmonės ir ieškovo yra sudaryta sutartis, pagal kurią buvo atliekami atitinkami darbai dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka, išrašyta PVM sąskaita-faktūra, pateiktas apmokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas randasi Vilniuje, o ieškovas - Palangoje, A. S. juridinė įmonė turėjo atlikti darbus, susijusius su atsakovo paieška.

Atsakovas UAB „Metalmeta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-16 sprendimą dalyje dėl 17486,46 Lt atlyginimo už statybos rangos darbus priteisimo ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, CK 6.691 str., 6.659 str. 1 d. 1 p., 6.249 str., nepagrįstai pripažino tinkamai atliktais ieškovo darbus pagal 2008-09-15 darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00035, priteisdamas iš atsakovo 17486,46 Lt, ir atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų grindų betonavimo darbų priteisimo. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos atsakovui žalos dydį ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nepatyrė 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų grindų betonavimo darbų. Atsakovas reikalavo tik tų nuostolių, kuriuos faktiškai ir realiai patyrė. Tai įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Aplinkybę, jog atsakovas, šalindamas ieškovo nekokybiškai atliktų grindų betonavimo darbų trūkumus, faktiškai ir realiai patyrė nuostolius, patvirtina ir paties ieškovo patvirtinimas teismo posėdžio metu žodžiu, kad dalis grindų buvo išlieta nekokybiškai. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino atsakovo 2008-09-25 ir 2008-09-29 pranešimuose ieškovui nurodytų svarbių aplinkybių apie tai, kad ieškovas, vykdydamas betoninių grindų įrengimą apie 300 kv. m grindų ploto išbetonavo nekokybiškai, todėl atsakovas privalės šią grindų dangą išardyti ir atlikti grindų betonavimo darbus iš naujo. Atsakovas, tinkamai vykdydamas savo sutartinius rangos įsipareigojimus su objekto savininku UAB „Kleta“ ir siekdamas taikiai išspręsti tarp šalių kilusią ginčo situaciją dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų bei padarytų nuostolių (sugadintų langų bei pastato fasado) atlyginimo, buvo priverstas savo jėgomis ir sąskaita išardyti 300 kv.m. betonuotų grindų po ieškovo atliktų betonavimo darbų ir iš naujo savo jėgomis, medžiagomis ir sąskaita atlikti šiuos darbus. Atsakovo skaičiavimu faktinės išlaidos už ieškovo nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimą sudarė 27822,58 Lt, kurias ieškovas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, ir teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad dalis grindų buvo išlieta nekokybiškai. Teismas turėjo pareigą atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kad pats ieškovas pripažino, kad dalis grindų buvo išlieta nekokybiškai, o ne įrodomąją vertę suteikti įrodymams, kurie pagal teisės aktus ir teismų praktiką laikomi nepatikimais.

2) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovas 2008-09-15 surašė ir pasirašė atliktų statybos darbų aktą, kuriame grafoje „Darbų ir medžiagų pavadinimai“ nurodė atliktus darbus - grindų betonavimą 1 aukšte 493 kv.m. ir rūsyje 482 kv.m., nors grafoje kiekis nurodė, kad iš viso išbetonuota 1181 kv.m., nepagrįstai vadovavosi jame pateiktais klaidingais duomenimis ir todėl netinkamai taikė ir aiškino CPK įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu (CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atsiliepime ir priešieškinyje pateiktus paaiškinimus apie tai, kad ieškovas nesąžiningai 2008-09-15 surašytame ir pasirašytame atliktų statybos darbų akte fiktyviai padidino atliktų darbų kiekius, siekdamas nurodyti akte nekokybiškai atliktus ir dirbtinai padidintus darbų kiekius ir tokiu būdu praturtėti atsakovo sąskaita 7582,91 Lt (17698,46 Lt - 10115,55 Lt).

3) Atsakovas tinkamai vykdė CK 6.691 str. įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą, kai tuo tarpu ieškovas ignoravo bet kokį bendradarbiavimą su atsakovu ir pastoviai vengė ištaisyti savo atliktų darbų trūkumus bei atlyginti nuostolius. Šią aplinkybę patvirtina 2008-09-25 ir 2008-09-29 pranešimai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė CK 6.659 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą pareigą, nedelsiant įspėti atsakovą, apie tai, kad užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, kadangi šios pareigos yra nustatytos tik rangovui, šiuo atveju ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų teisinių pagrindų ir teisės aktų, kuriais remiantis atsakovo reikalavimas dėl 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų grindų betonavimo darbų priteisimo ir 2008-09-15 ieškovo surašyto darbų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu galėtų būti atmestas.

Ieškovas IĮ „Tinkreta“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti.

Atsakovas UAB „Metalmeta“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teisinius santykius dėl atsiskaitymų, vykdomų pagal rangos sutartis, nustatė, kad užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti juos rangovui. Užsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis, visiškai atsiskaitant tada, kai užsakovas gauna rangovo atliktą darbą.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išreikalauti sudarytas sutartis tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Klaipėdos statyba“, tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“, atliktų statybinių darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal abi sudarytas sutartis, išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pagal abi sudarytas sutartis, atliktus piniginius apmokėjimus pagal šias išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nes byloje nėra sprendžiami ginčai dėl atsiskaitymų ir atliktų darbų kokybės UAB „Kleta“ ir UAB „Klaipėdos statyba“, tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“.

Byloje yra pateiktas UAB „Metalmeta“ ir UAB „Kleta“ 2008-10-02 tarpusavio susitarimo aktas (b.l. 70), kuriuo konstatuotas 25483,28 Lt nuostolis dėl betoninių grindų įrengimo darbų, susidedantis iš sumontuotų langų remonto kainos 4106,40 Lt sumai ir 21376,88 Lt klinkerinių plytų pakeitimo. Šį aktą patvirtina 2008-10-02 UAB „Vilniaus Doleta“ raštas (b.l. 69) ir 2008 m. kovo mėnesio kainų pagrindu sudaryta lokalinė sąmata (b.l. 68) dėl klinkerio plytų mūro išardymo ir naujo mūrinimo, ir UAB „Kleta“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 000832 (b.l. 71). 2008-10-02 tarpusavio susitarimo aktas (b.l. 70), 2008-10-02 UAB „Vilniaus Doleta“ raštas (b.l. 69), 2008 m. kovo mėnesio kainų pagrindu sudaryta lokalinė sąmata (b.l. 68), UAB „Kleta“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 000832 (b.l. 71) nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis abejoti ir remiasi.

Ieškovas IĮ „Tinkreta“, pripažindamas patį nuostolių padarymo faktą dėl aptaškytų sienų ir pažeistų medinių langų, nepateikė rašytinių įrodymų (lokalinių sąmatų dėl langų remonto kainų, galimumo klinkerines plytas nuvalyti ir pan.), kad ieškovo padarytų nuostolių šalinimo kaštai yra mažesni. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį, bei rėmėsi UAB „Kleta“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 000832 ir UAB „Vilniaus Doleta“ raštu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.247 str., 6.249 str. ir CPK 2 str., 6 str., 12 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino byloje dalyvaujančių asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus, bei rungimosi principo įgyvendinimą. Tai, kad ieškovas neįgyvendino procesinės pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinį ir atsikirtimus į priešieškinį, nereiškia teismo šališkumo, nes teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal 2008-10-20 neterminuotą darbo sutartį Nr. 56 (b.l. 96) IĮ „Tinkreta“ į teisininko pareigas priėmė A. S., aptardama darbo užmokesčio sąlygas, o 2008-10-20 IĮ „Tinkreta“ išdavė darbuotojui A. S. įgaliojimą vieneriems metams atstovauti įmonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 2618 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal A. S. juridinės įmonės 2008-12-29 teisinių paslaugų sutartį (b.l. 25), PVM sąskaitą-faktūrą (b.l. 26), kasos pajamų orderio kvitą (b.l. 27), nes A. S. atstovavo ieškovą IĮ „Tinkreta“, kaip šios įmonės darbuotojas, ir įstatyme nėra numatyta galimybė apmokėti įmonės, kuri yra šalis procese, darbuotojui už atstovavimą teisme. Tai, kad atsakovo buveinė yra Vilniuje, o ieškovo – Palangoje, savaime nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. S. juridinė įmonė atliko darbus, susijusius su atsakovo paieška. Prie ieškinio pateikta nemokama vieša juridinio asmens paieška iš juridinių asmenų registro dėl atsakovo UAB „Metalmeta“ buveinės (b.l. 28) nesudaro teisinio pagrindo priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį dalyje 25483,28 Lt nuostolių priteisimo atsakovui UAB „Metalmeta“ iš ieškovo IĮ „Tinkreta“, pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovo 451,62 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, nes šios išlaidos yra pagrįstos (b.l. 66, 67) ir būtinos (CPK 88 str.).

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir CK 6.691 str., 6.659 str. 1 d. 1 p., 6.249 str. nuostatų. Tai, kad atsakovas nustatyta tvarka nekonstatavo ieškovo atliktų grindų betonavimo darbų trūkumų, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo 17486,46 Lt atlyginimą už atliktą darbą ieškovo naudai ir atmesti priešieškinį dalyje dėl 27822,58 Lt nuostolių dėl nekokybiškai padarytų grindų betonavimo darbų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008-09-25, 2008-09-29 ir 2008-11-06 pranešimai (b.l. 41, 42, 45) ieškovui, paties atsakovo sudaryta lokalinė sąmata (b.l. 47), 2008-09-30 medžiagų nurašymo aktas (b.l. 121), 2008 m. rugsėjo ir spalio mėn. UAB „Metalmeta“ darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis (b.l. 122, 123) savaime neįrodo atliktų grindų betonavimo darbų trūkumų.

Pagal CK 6.662 str. ir pagal CK 6.694 str. užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, išskyrus tuos atvejus, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Kolegija pažymi, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Užsakovo abejonės dėl darbų kokybės neatleidžia užsakovo nuo perduodamų darbų priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu 2008-09-15 darbų priėmimo-perdavimo aktą, nes atsakovas neįrodė teisinio pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu ir atliktų grindų betonavimo darbų nekokybiškumo. Pažymėtina, kad pats apeliantas UAB „Metalmeta“ pripažįsta 10115,55 Lt skolą už 675 kv.m ploto betonavimą, vienok, ir dėl šio ploto nėra pasirašęs darbų priėmimo-perdavimo akto. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienašalis 2008-09-15 darbų priėmimo-perdavimo aktas yra galiojantis.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovas pažeidė CK 6.659 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą pareigą nedelsiant įspėti atsakovą, apie tai, kad užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, laikytina rašymo apsirikimu, patikslinant, kad šią pareigą pažeidė ieškovas, kaip rangovas (CPK 7 str., 276 str., 302 str.). Toks rašymo apsirikimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kolegija nevertina argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str., 6.2 str., 6.245 str. – 6.249 str., LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 17 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai nėra tenkinami, abu apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo pareigą atlyginti valstybei po 4,97 Lt (b.l. 191) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str. 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo IĮ „Tinkreta“ ir atsakovo UAB „Metalmeta“ po 4,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė