Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-91-870/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
AN2-91-870/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
AN byla Nr. AN2-91-870/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01020-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį, nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad ji 2017-03-12, apie 12 val., adresu: (duomenys neskelbtini), be perstojo stipriai beldė į buto duris, tuo sukeldama A. M. mažamečiams vaikams: Manfredui, Mantvydui ir Mangirdui išgąstį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais Svetlana A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą, administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. A. J. inkriminuoto nusižengimo padarymo nutraukė, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui apeliantai A. M. ir A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-2553-908/2017, priimti naują nutarimą ir pripažinti A. S. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, ir skirti šiame straipsnyje numatytą ir nusižengimą atitinkančią baudą.

Skunde nurodo, kad teismas situaciją vertina vienašališkai pasikliaudamas A. S. J. parodymais, lakoniškai ir paviršutiniškai interpretuodamas ANK 72 straipsnio 1 dalį, taip neužtikrindamas nepilnamečių vaikų teisių gynybos. Teigia, kad teisėja neužtikrino tinkamo bylos eigai ir nagrinėjimui turinčių įrodymų surinkimo, nesigilindama į pačią nusižengimo esmę.

Apeliantai nesutinka, kad nėra įrodymų, jog įvykio metu namuose buvo trys jų mažamečiai vaikai, nurodydami, kad tą išsiaiškinti buvo galima apklausus vyriausiąjį, 2008 m. gimusį apelianto sūnų. Be to, tokį faktą patvirtina ir iš Bendrojo pagalbos centro gautas atsakymas 2017 m. gegužės 31 d. Nr. 41D(V)-854 ir garso įrašai, kuriuose aiškiai girdisi vaikų verksmas ir irzlumas. Apeliantai pažymėjo, kad visa tai įvyko sekmadienį, ramybės ir rimties metu, kas akivaizdžiai įrodo, jog vaikai negalėjo būti darželyje ar atskirai nuo tėvų, todėl A. S. J. parodymai, kad ji nežinojo bute esant vaikų, apeliantų nuomone, yra nelogiški. Skunde teigiama, kad A. S. J. pažeidė visuotinę rimtį, neadekvačiai elgėsi viešoje vietoje, visiems prieinamoje ir matomoje namo dalyje, savo elgesiu sudrumstė ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir suaugusių žmonių visuotinę rimtį, sudarė kliūtis į teisėtą poilsį ir laisvalaikio praleidimą. Apeliantų teigimų, bet kokios priežastys, dėl kurių buvo atlikti veiksmai (durų spardymas, daužymas, besaikis durų skambučio spaudimas), yra nepateisinami ir neadekvatūs susidariusiai situacijai. Tokie veiksmai, apeliantų manymu, turi būti traktuojami kaip vaiko teisių pažeidimas, kadangi A. S. J. veikė tyčia, suprato, kad tokiais veiksmais trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. M. ir A. M. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėja A. V. prašo apeliantų skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2-2523-908/2017 bei priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos nuomone, S. A. J. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Atsiliepimu į apeliantų skundą S. A. J. atstovas advokatas M. Kukaitis nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas labai nuosekliai ištyrė visus turėtus įrodymus ir pagrįstai bylą nutraukė. Teismas atskleidė, kad A. S. J. nebandė patekti į apeliantų butą, nes tam nebuvo nei tikslo, nei būtinumo. A. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė, kuri, pažeisdama butų savininkų teisėtus interesus, nedavė rakto į bendro naudojimo palėpę, per kurią sunkėsi vanduo į A. S. J. butą. Advokato teigimu, A. M. elgesys, kas susiję su rakto nuo palėpės davimu bei iškilusios problemos dėl besisunkiančio vandens sprendimu, buvo neadekvatus nei kaip namo bendrijos pirmininkės, nei kaip bendro naudojimo patalpų turėjusio asmens, nei kaip kaimynės. Visa tai, Advokato nuomone, neturėjo nieko bendro su vaikų teisėmis bei jų poilsiu.

Atsiliepime nurodoma, kad A. S. J. siekė apsaugoti savo bei bendro naudojimo turtą, tačiau bendrijos pirmininkė visiškai ignoravo šį pagrįstą siekį, apsiribodama tuo, kad iškvietė stogo meistrą, kuris pažadėjo atvykti po trijų valandų. Apie jokį viešosios tvarkos pažeidimą nėra kalbos, kadangi toks kaltinimas net nebuvo suformuluotas. Taip pat nėra tyčios A. S. J. veiksmuose pažeisti vaikų teises, kadangi pastarosios tikslas buvo ne belsti į duris ir sutrukdyti kažkam ilsėtis, o gauti palėpės raktą. Advokato teigimu, apeliantai manipuliuoja vaikų teisių tariamu pažeidimu ir siekia pademonstruoti savo tariamas teises, visi kaltinimai dėl saugumo yra nerealūs, pareiškėjai išgalvotais teiginiais kerštauja A. S. J., jų teiginiai apie durų daužymą, spardymą, vaikų išgąsdinimą yra išgalvoti ir niekuo nepagrįsti, nes neatitinka tikrovės. Jei skambinant 112 tarnybai girdėjosi vaikų garsai, tai dar nereiškia, kad A. S. J. juos girdėjo stovėdama prie šarvuotų durų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, A. M. ir A. M. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. A. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.

Apeliantų teigimu, nebuvo tinkamai surinkti įrodymai, siekiant nustatyti faktą, kad įvykio dieną jų mažamečiai vaikai buvo namuose. Tokias aplinkybes, pasak apeliantų, patvirtina iš Bendrojo pagalbos centro gauti įrašai, taip pat šią aplinkybę buvo galima patikrinti apklausus jų vyriausiąjį sūnų. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Perklausius kompaktiniame diske pateiktus iš Bendrojo pagalbos centro gautus garso įrašus, darytus 2017 m. kovo 12 d., nustatyta, kad A. M. skambina bendruoju pagalbos telefonu 112, nurodydama, kad kaimynė intensyviai beldžia į duris. Antrojo skambučio metu moteris paklausia, kada į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro darbuotoja informuoja, kad policijos ekipažas nurodytu adresu jau yra išsiųstas. Vaiko balsas silpnai girdisi pirmojo įrašo pradžioje (vaikas ištaria kelis žodžius), viso pokalbio metu daugiau negirdėti jokio triukšmo, t.y. nei vaikų kalbų, verksmo ar klyksmo, nei durų skambučio garso ar beldimo į duris. Antrojo skambučio metu epizodiškai girdėti vaikų keliamas triukšmas. Vis dėlto, apie tai, kad S. A. J. elgesys apeliantų vaikams keltų išgąstį ir kad būtent dėl šios priežasties yra kviečiami policijos pareigūnai, A. M., skambindama bendruoju pagalbos telefonu, net neužsiminė. Kad vaikų nematė bei negirdėjo, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino S. A. J., nurodžiusi, jog viduje girdėjosi muzika arba televizoriaus garsai, vaikų balsų negirdėjo, atvykus policijos pareigūnams, apie vaikus taip pat jokios kalbos nebuvo. Liudytojas A. J. taip pat nurodė, kad vaikų nesigirdėjo, apie juos niekas nekalbėjo, liudytojas S. Ž. paaiškino, jog vaikų nematė, jokio konflikto negirdėjo.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kaip pagrįstai, atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, konstatavo pirmosios instancijos teismas, S. A. J. tyčia nebuvo nukreipta į A. M. mažamečių vaikų teisių pažeidimą. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad konfliktas tarp apeliantės bei S. A. J. kilo dėl to, kad vandeniui užliejus A. ir S. J. buto lubas bei paprašius namo palėpės raktų, siekiant išsiaiškinti problemos kilimo priežastį bei ją pašalinti, A. M. raktus duoti atsisakė, S. A. J. buto durų neatidarė. Kaip minėta, tiek pati S. A. J., tiek byloje apklausti nurodyti liudytojai patvirtino, kad vaikų riksmų girdėti nebuvo, ką patvirtina ir apeliantų pateikti garso įrašai. Be to, nors viename jų užfiksuotas vaiko klyksmas, tai nepatvirtina fakto, kad stovėdama už buto durų šį garsą girdėjo ir pati S. A. J.. Šiuo atveju, faktas, ar vaikai tikrai buvo namie, reikšmės neturi, kadangi svarbu nustatyti, jog S. A. J., stipriai belsdama į A. M. buto duris, žinojo bei suvokė, kad vaikai namuose yra, bei suprato, kad savo veiksmais pažeidžia mažamečių vaikų teises. Nagrinėjamu atveju, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad S. A. J. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad S. A. J. veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo požymių, taigi administracinio nusižengimo teisena nutraukta taip pat pagrįstai.

Apeliantai skunde nurodo, kad S. A. J. pažeidė visuotinę rimtį, neadekvačiai elgėsi viešoje vietoje, savo elgesiu sudrumstė ne tik nepilnamečių, bet ir suaugusių žmonių visuotiną rimtį. Pažymėtina, jog atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą yra numatytą ANK 481 straipsnyje (Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį). Toks kaltinimas S. A. J. administracinio nusižengimo protokole nebuvo suformuluotas, todėl skundo argumentų, susijusių su viešosios tvarkos bei žmonių rimties trikdymu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. M. bei A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė