- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e1-2474-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26973-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., 2021 m. rugpjūčio 7 d., 22.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., dienos metu buvo (duomenys neskelbtini), kur uždarbiavo. Darbo metu vartojo alkoholį. Išgėrė apie 300 g. viskio ,,Baron“. Baigęs darbą, dar jautėsi neblaivus, todėl kelias valandas pamiegojo automobilyje, kiek buvo valandų, pasakyti negali. Nubudęs, nusprendė automobiliu važiuoti iki namų. Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra jo motina I. S.. Mama žinojo, kad į darbą jis išvažiavo jos automobiliu, tačiau ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimo neturi labai seniai, neprisimena, kiek metų. Važiuojant namo, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 48-50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.03 val. VPK OVS budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie kebabinės „Double Bistro“ automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo neblaivus vairuotojas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas minėtas automobilis, kurį sustabdė (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. S.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pats vairuotojas svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, R. S. atsakė, kad prieš valandą gėrė brendį. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Taip pat automobilyje gulėjo tuščias alaus butelis. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu 22.14 val. jam buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas, antruoju pūtimu 22.46 val. buvo nustatyta 2,56 promilės. Automobilis buvo uždarytas į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 29-31). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., 22:14:22 val. R. S. buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, o 22:46:33 val. nustatytas – 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 35, 36). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 34).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. S. 2021 m. rugpjūčio 7 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 22.14 val. buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 22.46 val. R. S. nustatytas 2,56 promilių girtumas. Kaltinamasis R. S. tikrinimo rezultatų neginčijo (b. l. 33).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra I. S. (b. l. 18, 19).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mercedes Benz S 320 CDI“, kategorija M1-AA sedanas (2001 m.) kaina Lietuvoje yra 3 300 EUR (su PVM) (b. l. 20).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas. Šiais įrodymais, nustatyta, kad R. S. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,56 promilės), todėl kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis R. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko. Prašė sumažinti skirtiną bausmę bei leisti sumokėti baudą per metus laiko (b. l. 68-69, 70).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. S. anksčiau neteistas (b. l. 60), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau yra baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam 2016 m. (b. l. 58-59, 62). Pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016 m. rugsėjo 1 d. teismo nutarimu R. S. buvo pripažintas kaltu už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 3,19 promilių girtumas, t. y. šiuo metu už tokį girtumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nežiūrint į tai, kad nurodytas pažeidimas padarytas pakankamai seniai, akivaizdu, jog kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo būsenoje. Šiuo metu niekur nedirba (b. l. 65-66), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 90 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus skirtinos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, siekiant sudaryti galimybę sumokėti baudą be priverstinio išieškojimo, R. S. jo prašymu nustatytinas ilgesnis, nei įstatymo numatytas savanoriško baudos mokėjimo terminas – 1 metai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. R. S. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdama neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, alkoholį vartojo darbo metu, po to kelias valandas pamiegojęs automobilyje iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam bei kitų KET pažeidimų padarymą, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas kaltinamajam netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Kita vertus, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d.
Bylos duomenimis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo R. S., priklauso jo motinai I. S.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, būdamas sunkaus girtumo būklės, neužilgo sėdo už automobilio vairo, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Kaip parodė liudytoju apklaustas pareigūnas, nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, taigi jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti ir tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Akivaizdu, jog pavojus buvo realus, nes apie neblaivų vairuotoją budėtojui pranešė trečias asmuo. Kaip minėta, R. S. peraityje yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teigti, jog savo elgesio jis nepakeitė. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 3 300 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d., 22.14 val. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., 8.31 val., t. y. vieną dieną (b. l. 37-39, 55), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52-54) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 21, 22, 25, 26). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 12 EUR (b. l. 25). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d., 22.14 val. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., 8.31 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 58 MGL (2 900 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 1 (vienerius) metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d.
Išieškoti iš R. S. valstybės naudai 3 300 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Priteisti iš R. S. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 12 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.