- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- 1-462-1055/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21102-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- I. A.
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. birželio 9 d. apie 19.00 val., kelyje A1, į Vilniaus miesto pusę, ties , (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma...“ ir „...pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t. y. vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiavusiu ir dėl spūsties sustojusiu automobiliu „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. A., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. J. paaiškino, kad jis supranta kuo yra kaltinamas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta visiškai ir gailisi. Įvykio dieną apie 17 val. jis vairavo automobilį M. G. buvo intensyvus eismas, todėl nepastebėjo, kad susidarė spūstis. Nepamatęs kliūties, nespėjo sustabdyti savo automobilio. Viskas vyko 2023 m. birželio 9 d., Vilniuje. Su juo kartu važiavo I. A., kuri dėl automobilių susidūrimo buvo stipriai sužalota. Po avarijos jis iškvietė greitąją, kuri išvežė I. A. į ligoninę. Prieš autoįvykį I. A. sėdėjo priekinėje jo automobilio sėdynėje. Po avarijos matė sužalojimus ant I. A. veido. Kito automobilio keleiviai autoįvykio metu nesusižeidė. Autoavarija kilo dėl jo neatsargumo. Leistino greičio jis neviršijo. Jis yra baustas administracine tvarka. Visos baudos, paskirtos už administracinius nusižengimus, yra sumokėtos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusioji I. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su kaltinamuoju susitaikė, atleido jam. Pretenzijų jam neturi ir neturės. Prašo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamos nukentėjusioji ir liudytoja, tiriami kiti įrodymai, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d. apklaustas įtariamuoju T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad turi jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustas draudimo bendrovėje "Compensa". Su I. A. iki įvykio buvo pažįstami apie 2 mėnesius, tačiau po įvykio su ja bendrauja iki šiol draugiškai. 2023 m. birželio 9 d. apie 16.00 val., I. A. paėmė iš Alytaus ir jo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Trakus, kur buvo prie ežero, maudėsi. Po ežero važiavo į Vilnių. Jis vairavo automobilį, o I. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Apie 19.00 val., kelyje A1, į Vilniaus miesto pusę, ties (duomenys neskelbtini), savo vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į automobilio T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Jis važiavo antra eismo juosta, antroje eismo juostoje buvo susidariusi automobilių spūstis, tiek priekyje, tiek už jo, buvo daug automobilių. Kadangi jam nuo kelio reikėjo nusileisti į dešinę pusę, jis radęs tarpą pirmoje eismo juostoje, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą. Persirikiavęs pastebėjo, kad priekyje yra susidariusi automobilių spūstis, automobiliai stovėjo. Jis nespėjo sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į spūstyje stovintį automobilį T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kokiu greičiu jis važiavo, dabar nepasakys, bet nevažiavo greitai. Koks buvo atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir spūstyje stovinčio automobilio T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jį pastebėjo ir pradėjo stabdyti, neprisimena. Po automobilių susidūrimo jo automobilio priekyje keleivio vietoje išsiskleidė oro pagalvė, kuri atsitrenkė tiesiai I. į veidą ir ją sužalojo. Pažymi, kad I. buvo užsisegusi saugos diržą, tačiau sėdynę buvo labai arti prisislinkusi prie automobilio priekio. Taip pat I. ant veido buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Kaip vėliau paaiškėjo, nuo oro pagalvės smūgio sulūžo Idos akiniai nuo saulės ir sužalojo jai akį. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo Idą vietoje ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Jis sužalotas nebuvo. T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai taip pat nebuvo sužaloti. Atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje patikrino jo blaivumą, įpūtė 0,0 promilių. Daugiau apie įvykį neturi, ką parodyti. Pripažįsta savo kaltę, o būtent, kad važiuodamas kelyje buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino eismo intensyvumo, nespėjo laiku sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, prašo jam skirti minimalią bausmę (b. l. 157-160).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 5 d. apklausta nukentėjusiąja I. A. paaiškino, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, yra dirbanti. T. J. yra jos draugas, jam yra 26 metai. T. vairuoja "BMW" markės automobilį, tamsios spalvos, jo automobilio valstybinių numerių neatsimena, jeigu neklysta, automobilis nuosavybės teise priklauso jam. 2023 m. birželio 9 d. ji sirgo, turėjo skrandžio problemas, todėl ligos metu, kol jai buvo nedarbingumas, buvo pas savo tėvus Alytuje. 2023 m. birželio 9 d. jai buvo paskutinė nedarbingumo diena, kitą dieną turėjo išeiti į darbą, todėl susirašė su Tomu ir paprašė jo, kad jis atvažiuotų paimti jos iš Alytaus ir parvežtų į Vilnių. T. sutiko. Tikslaus laiko neatsimena, atsimena, kad buvo dienos metas, jie kartu su Tomu išvažiavo iš Alytaus į Vilnių. Pakeliui jie dar užvažiavo į Trakų pusę, pasibuvo prie ežero. Tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau maždaug vakaro metu, jie išvažiavo nuo ežero link Vilniaus. Yra nevietinė, todėl tikslaus adreso pasakyti negali, jie važiavo keliu ir jau buvo netoli Vilniaus. Už vairo buvo T., o ji sėdėjo keleivio pusėje, šalia jo. Ji nežino ir nepastebėjo, kokiu greičiu važiavo T., pagal pojūčius jis važiavo normaliu greičiu, tikrai negreitai, kadangi ji bijo greičio. Ji ištisai nežiūrėjo į kelią, kartais žiūrėjo į telefoną, laikydama jį rankoje, atsimena, kad jiems bevažiuojant ji pakėlė akis į kelią ir pastebėjo raudonos spalvos automobilį, valstybinių numerių neatsimena. Jai atrodo, kad buvo susidaręs automobilių kamštis, tačiau tiksliai atsakyti negali dėl kamščio, matė, kad raudonos spalvos automobilis pradėjo staigiai stabdyti. T., tą pastebėjęs, pradėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį, tačiau jam nepavyko pilnai sustabdyti automobilio, todėl jie atsitrenkė į raudonos spalvos automobilio galą. Automobilyje nuo smūgio, jos pusėje, išsiskleidė oro pagalvė, ji tuo metu buvo su saulės akiniais, todėl iššokusi oro pagalvė sulaužė jos saulės akinius ir akiniai traumavo jos dešinę akį. Atsimena, kad ji atsistojo, ją aprengė, kadangi po ežero ji buvo šlapia, ji pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė savo kruviną veidą. T. T. iš jos telefono iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji suteikė jai pirmąją pagalbą ir išvežė į Lazdynų ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas akiduobės skylimas, o Santariškių ligoninėje jai diagnozavo hifemą ir kataraktą (b. l. 67-70).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 13 d. apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. vyko iš Kauno į Vilnių kartu su savo draugu Z. R.. Jie vyko į Mamontovo koncertą, vykusį Vilniuje. Važiavo Z. R. draugui E. R. priklausančiu automobiliu, raudonos spalvos T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi draugas specialiai iš E. R. pasiskolino automobilį nuvykti į Vilniuje vykstantį koncertą. Automobilį vairavo ji, o draugas Z. R. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Apie 19.00 val., greitkelyje Kaunas-Vilnius, ties nuvažiavimu Lyda-Minskas, jai važiuojant pirma eismo juosta, pastebėjo priešais ją kelyje susidariusią stovinčių automobilių eilę, todėl tolygiai pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį. Neprisimena ir negali tiksliai pasakyti, koks buvo atstumas tarp jos vairuojamo automobilio ir kito spūstyje stovinčio paskutinio automobilio, kai pastebėjo spūstį ir pradėjo tolygiai stabdyti. Bet vairavo automobilį saugiai, leistinu greičiu, tuo labiau, kad automobilis buvo svetimas, o pamačiusi priešais save spūstį, automobilį stabdė tolygiai, nestaigiai. Jai jau sustabdžius automobilį ir stovint priešais kitus sustojusius automobilius, pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį, dėl įdomumo, ar už jos dar daug važiuoja automobilių, kad įvertinti spūsties ilgį. Kai pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį, pamatė, kad už jos važiuoja tamsios spalvos "BMW" markės automobilis. Kokiu greičiu jis važiavo, negali įvertinti ir pasakyti, nes pasižiūrėjusi į veidrodėlį ir pamačiusi, kad už jos atvažiuoja automobilis, nukreipė žvilgsnį į priešais ją stovinčius automobilius, kai staiga pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Ar nuo smūgio jos vairuojamas automobilis pajudėjo į priekį, nepamena. Iš išgąsčio patyrė didelį šoką ir stresą, taip ir liko sėdėti automobilio vairuotojo vietoje iki kol atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrinėjo BMW automobilio keleivę, matė, kad jos veidas buvo kruvinas. Vėliau išlipusi iš automobilio matė, kad jos vairuojamo automobilio galinė dalis yra visa įlenkta, o BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinė dalis buvo įlenkta. BMW automobilio vairuotojas buvo vyras, kuris įvykio vietoje sakė, kad atsitrenkė į jų automobilį, nes kažkur užsižiūrėjo ir nespėjo laiku sustabdyti automobilio. Parodo, kad įvykio metu, diena buvo giedra, švietė saulė, tačiau nespigino į akis, nes buvo jau vakaras, kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Parodo, kad atvykę policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą, į alkotesterį įpūtė 0,0 promilių. Medikai BMW automobilio keleivę išvežė į ligoninę. Daugiau apie įvykį neturi ką parodyti (b. l. 79-82).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2228/2023 (01) nurodyta, kad vadovaujantis I. A., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada:
1. I. A. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimu veido dešinėje, muštine nosies nugarėlės žaizda, dešiniosios akiduobės apatinės sienos lūžis, dešinės akies apatinio voko kraujosruva, kraujo išlaja į dešinį akies obuolį. Dešinės akies lęšiuko panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neužilgo iki apžiūros gydymo įstaigoje 2023 m. birželio 9 d.
2. I. A. kūne konstatuotas galvos sumušimas padarytas vienu metu.
3. I. A. konstatuotas galvos sumušimas dėl akiduobės lūžio ir akies lęšiuko panirimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
4. I. A. kūne konstatuotas galvos sumušimas savęs žalojimui nebūdingas.
5. I. A. kūne konstatuotas galvos sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.
6. I. A. kūne konstatuotas galvos sumušimas padarytas kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi.
7. I. A. kūne nėra specifinių žalojančio daikto požymių (b. l. 95-98).
2023 m. birželio 9 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti A1 kelyje, ties Pirklių g. pastatu Nr. 5, kryptimi link Vilniaus m. pusės. Apžiūrima vieta yra teisus kelio ruožas, kurioje viena važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos. Vaizdo kamerų kelių eismo įvykio vietoje nėra. Leistinas važiavimo greitis 90 km/h (b. l. 29-38).
2023 m. birželio 10 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „T. Y.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apžiūros metu stovi A1 kelyje, kryptimi link Vilniaus miesto pusės ties Pirklių g. 5, ant važiuojamosios kelio dalies. Apžiūrėjus automobilio kėbulą nustatyti apgadinimai: apgadintos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis ir sudaužytas galinis automobilio stiklas (b. l. 40-45).
Iš 2023 m. birželio 9-10 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis juodos spalvos, keturių durų, sedano tipo. Apžiūros metu automobilis stovi A1 kelyje kryptimi link Vilniaus m., ties Pirklių g. 5., ant važiuojamosios kelio dalies pirmoje juostoje. Automobilio priekinė dalis nukreipta link Vilniaus miesto pusės. Apžiūrėjus automobilio kėbulą, matyti apgadintą priekinį bamperį, variklio dangtį, priekinį dešinės pusės žibintą, daugiau apgadinimų ant automobilio nematyti. Galiniai žibintai nesugadinti. Apžiūrėjus automobilio vidų, matoma, kad priekinėje keleivio pusėje iš automobilio panelės yra išsiskleidusi saugos oro pagalvė. Automobilio pavarų dėžė yra mechaninė. Apžiūros metu pavarų svirtis yra įmušta į pirmą bėgį. Automobilyje nėra įrengto vaizdo registratoriaus. Patikrinus vairo mechanizmo būklę bei sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Tikrinant stabdžių sistemos būklę ir spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Rankinio (stovėjimo) stabdis pakeltas per kelis spragtelėjimus (b. l. 46-51).
Iš 2023 m birželio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230609-191609UTC+0300. Trukmė 06.29 min. Jame matyti, kad policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Sustoja, išlipa iš automobilio. Kelyje stovi raudonos spalvos automobilis „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tamsios spalvos „BMW“ markės automobilis, matosi, kad automobiliai yra pažeisti (b. l. 63-64).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.
Kelių eismo taisyklių 126 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. birželio 9 d. apie 19.00 val., kelyje A1, į Vilniaus miesto pusę, ties Pirklių g. 5, Vilniuje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma...“ ir „...pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t. y. vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiavusiu ir dėl spūsties sustojusiu automobiliu „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. A., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios A. A. ir liudytojos D. Š. parodymai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2228/2023 (01); 2023 m. birželio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas; 2023 m. birželio 9-10 d., 2023 m. birželio 10 d. ir 2023 m. birželio 24 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai; tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo T. J. neatsargūs veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
D. T. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
K. T. J. 2024 m. sausio 29 d. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kuriame nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, neturi jam pretenzijų, civilinio ieškinio nepareiškė, jie pasirašė susitarimą dėl susitaikymo (t. 2, b. l. 18-21). Kaltinamojo pateiktame 2024 m. sausio 29 d. susitarime nurodyta, kad T. J. ir I. A. pasirašytinai konstatavo, jog nukentėjusioji patvirtina, kad su kaltinamuoju susitaikė, priima jo atsiprašymą; civilio ieškinio byloje nepareiškė ir jokios žalos ar proceso išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo neprašo ir ateityje neprašys; jokių pretenzijų T. J. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos neturi ir ateityje neturės; prašo nutraukti bylą pagal BK 38 straipsnį ir atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės; jiems žinomos pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse (t. 2, b. l. 21). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, o I. A. patvirtino kaltinamajam atleidusi ir susitaikiusi su juo.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis ir nukentėjusioji sudarė taikos sutartį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neturi kaltinamajam pretenzijų, neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta atleidus T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl žalos atlyginimo nebuvo nagrinėjamas, nes nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinių ar neturinių pretenzijų kaltinamajam neturi.
Vertindamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų (t. 1, b. l. 131), nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. lapkričio 29 d. išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad T. J. yra baustas administracine tvarka, tačiau daugumoje atvejų užfiksuoti pažeidimai nėra grubūs (nustatyto greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir pan.), tik 2023 m. birželio 27 d. buvo užfiksuotas šiurkštesnis administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą 2023 m. liepos 5 d. nutarimu T. J. skirta 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, 12 mėnesių (t. 1, b. l. 132–148). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad, kaip minėta, beveik visi kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai nėra grubūs, paskutinis pažeidimas, kuris vienintelis priskirtinas prie šiurkštesnių (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) įvykdytas jau po nusikaltimo padarymo, nustatytas neblaivumas labai nežymiai viršija lestiną normą – 0,6 promilės, visos skirtos baudos yra sumokėtos, kas, teismo nuomone, patvirtina, jog kaltinamasis nevengia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. T. J. nevedęs, nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 149. Taip pat byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, jo pripažinimą esant pavojingu recidyvistu ar jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad T. J. pakartotinai nusikals. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis T. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas T. J. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Prokuroras, neprieštaraudamas dėl bylos nutraukimo kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, prašė atleidus T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K 121/2014).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nors nemažai kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai visais atvejai, išskyrus paskutinį, nebuvo grubūs ar sisteminio pobūdžio, visos baudos sumokėtos, kas, kaip minėta, rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Be to, T. J. už 2023 m. birželio 27 d. padarytą nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė specialios teisės atėmimas - teisės vairuoti transporto priemones, 12 mėnesių, nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. birželio 26 d., taigi jis šiuo metu ir taip nebeturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl kitų klausimų
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyki, iki nuosprendžio įsiteisėjus paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu I. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.