Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Betašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams S. A. ir D. A., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „Pamario krašto projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Pamario krašto projektai“ atliekant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; panaikinti UAB „Pamario krašto projektai“ 2009-10-14 parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis. Paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį buvo atliekami atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatytos žemės sklypo ribos yra įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Atliekant šiuos matavimus, 2009-10-30 buvo atliekamas atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, pažymint žemės sklypo ribas riboženkliais. Atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu nebuvo ir dabar nėra atlikti kadastriniai matavimai. Į atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje buvo kviečiams ir ieškovas. Paženklinimo metu ieškovui buvo parodyta, kuriose vietose yra numatyta nustatyti sklypus skiriančią ribą, ir vietoje sukalti riboženkliai. Kadangi sukalti riboženkliai sutapo su žemės sklypų faktine naudojimosi riba ir riba ėjo per vidurį šlaito, kuris skyrė šiuos žemės sklypus, ieškovas ir atsakovai patvirtino šios skiriančios ribos vietą, pasirašydami 2009-10-30 sudarytame Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Po atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre šalių žemės sklypų naudojimas, kiek tai susiję su juos skiriančia bendra riba, nepasikeitė ir šalys toliau kaip ir prieš atsakovų kadastrinių matavimų atlikimą naudojosi savo žemės sklypais tokia pačia tvarka, nekeisdami juos skiriančios ribos, kuri riboženkliais pažymėta 2009-10-30. 2014 metų vasarą ieškovas savo žemės sklype vykdė statybos darbus, kurių metu buvo tvarkomas jo žemės sklypas. Šių darbų metu buvo pajudintas vienas iš ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančių riboženklių, įkaltų 2009-10-30. Ieškovas apie tai informavo atsakovus ir ėmėsi veiksmų, kad šis riboženklis būtų atstatytas. Tikslinant prarasto riboženklio vietą, atsakovo iniciatyva buvo patikrinti ir kiti riboženkliai ir perkelti į kitą vietą. Ieškovas teigia, kad atsakovai 2009 m. padedami matininko E. D. tyčia apgaule jį suklaidino dėl nustatomų ribų vietovėje, jas pažymėdami riboženkliais ne tose vietose, kokios buvo pažymėtos sudarytame plane atliekant kadastrinius matavimus. Mano, kad matininkas E. D., būdamas kompetentingas specialistas, negalėjo nežinoti, kad 2009-10-30 riboženkliai kalami ne toje vietoje, kurioje jis juos nurodė pagal kadastrinių matavimų bylą. Kadangi pats matininkas K. D. neturėjo pagrindo būti suinteresuotas savo iniciatyva ir atsakovams nežinant klaidinti ieškovą, mano, kad šio suklaidinimo iniciatoriai buvo atsakovai, suinteresuoti ieškovo suklaidinimu ir ieškovo parašo tokiu būdu išgavimu. Ieškovas, nebūdamas geodezijos specialistas ir neturėdamas specialių matavimo prietaisų, neturėjo galimybės atliekant žemės sklypo ribų parodymą ir paženklinimą vietoje pasitikrinti, ar kadastrinėje byloje nurodomos riboženklių koordinatės atitinka koordinates tų riboženklių. kurie sukalami faktiškai vietovėje. Jo prašymu UAB „Agrometra“ sudarė planą, iš kurio matyti, kokios buvo faktinės naudojimo ribos, kurios buvo pažymėtos vietovėje 2009 m., ir kokios užfiksuotos pagal atsakovų sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Kadangi ieškovas pasirašė ginčijamame akte dėl apgaulės, šis aktas naikintinas kaip sandoris, sudarytas dėl apgaulės.

Atsakovai ieškinio nepripažino ir atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009-05-19 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,4000 ha žemės sklypą, suformuotą pagal preliminarius matavimus. Atsakovai siekdami atlikti įsigyto žemes sklypo kadastrinius matavimus kreipėsi į UAB „Pamario krašto projektai“. 2009 spalio mėnesį vyko žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas. Darbų vykdytojas E. D. paženklino žemės sklypo ribas 35 riboženkliais. Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ieškovas. Atlikus kadastrinius matavimus, jų duomenys buvo įregistruoti registre. Žemes sklypas, besiribojantis su ieškovui priklausančiu žemes sklypu, buvo paženklintas keturiais riboženkliais: 22, 21, 20, 19. Atsakovams priklausančio žemės sklypo plane (iki kadastrinių matavimų) pažymėta, kad ginčo šalių sklypų ribą sudaro dvi tiesinės linijos, o ne, kaip nepagrįstai nurodo ieškovas, keturios tiesinės linijos. Ieškovui dėl statybos darbų pašalinus vieną žemės ribas žymintį riboženklį, atsakovai pasikvietę specialistą norėjo patikslinti vietovėje nustatytas ribas. Atsakovai pripažino, kad patikslintos ribos šiek tiek, tačiau nedaug skyrėsi nuo tų, kurios buvo pažymėtos 2009 m. spalio mėn. Mano, kad ieškovo teisės nėra pažeidžiamos, nes jis ir šiuo metu faktiškai naudoja didesnį žemės sklypą, nei turi įgijęs nuosavybę.

Trečiasis asmuo UAB „Pamario projektai“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo padaryti pažeidimai. Nurodė, kad dėl faktinių aplinkybių, ar inžinierius E. D., šiuo metu miręs, tyčia suklaidino, ar apgavo ieškovą pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, informacijos pateikti negali, nes nežino. Pažymi, kad net ir nesant ieškovo parašo ginčijamame akte kadastrinė byla gali būti tvirtinama ir akto teisėtumas šiuo pagrindu negali būti ginčijamas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinio įrodinėjimo dalykas yra susijęs su ginčo šalimis, kurios yra ginčijamo akto liudytojos ir dalyvės (matininkas E. D. yra miręs), ir tik jos pačios žino tikrąsias ginčo kilimo priežastis ir aplinkybes. UAB „Pamario krašto projektai“ parengta atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla buvo pateikta tikrinti Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui ir nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-7789-(l.3) patvirtino šiuos kadastrinius matavimus.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovams 4 204,31 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo pirminės ribos, jų konfigūracija nustatyta atsakovams dar nesant šio sklypo savininkais, tai yra iki 2009-05-19, kuomet sklypo savininkė buvo A. S.. Pažymėjo, kad atsakovams atlikus minėtų ribų patikrinimą, žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos, bet ribų konfigūracija nepasikeitė, todėl ieškovo interesai nenukentėjo. Konstatavo, kad ginčo ribos, pažymėtos 2009 m. vietovėje, neatitiko atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatytų ir registre įregistruotų ribų, bet dėl kokių priežasčių buvo netiksliai 2009 m. pažymėtos ribos, nenustatyta. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2009 m. atliktų matavimų nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas šalia esančią sodybą ir atlikdamas statybos darbus, kaip rūpestingas šeimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, dėl to net ir esant ieškovo suklydimui, jis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, negynė apgautosios ir suklydusios šalies interesų, paliko galioti sandorį, kuris jo sudarymo metu neatitiko ir dabar neatitinka nė vienos sandorio šalies valios, o apgaulės ar suklydimo neigiamus padarinius perkėlė vien tik ieškovui, neįvertindamas aplinkybės, kad, atsakovų teigimu, jie patys nieko nežinojo apie oficialios ir faktinės ribos neatitikimus, o tai reiškia, kad atsakovai taip pat veikė nepakankamai apdariai. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nepasikeitė žemės sklypo konfigūracija, nes žemės sklypo riboms pasislinkus nevienodai, žemės sklypo konfigūracija negalėjo išlikti nepakitusi. Pažymi, kad žemės sklypo ribų neatitikimas, atsižvelgiant į ieškovui priklausančio sklypo plotą, laikytinas reikšmingu. Mano, kad elgėsi apdairiai ir įprastai tokioje situacijoje ir toks elgesys laikytinas atitinkančiu savo teisėmis protingai besirūpinančio asmens standartą.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, todėl neaišku, kokio teisinio rezultato siekia. Ieškovas nesuformulavo prašymo panaikinti atitinkamą apskrities viršininko įsakymą dėl kadastrų duomenų tikslinimo, kai toks reikalavimas yra būtinas. Tenkinus ieškovo ieškinį, susiklostytų situacija, kuomet panaikinus kadastrinius duomenis tų duomenų atlikimo pagrindas – apskrities viršininko įsakymas – liktų galioti. Mano, kad ieškovas sąmoningai nereiškia minėto reikalavimo, nes yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad ieškovas nesuformulavo reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, o prašydamas pakeisti tik žemės sklypo konfigūraciją, iš esmės siekia pasididinti turimo sklypo plotą atsakovų sąskaita. Teigia, kad nėra pagrindo ginčyti sandorio dėl apgaulės ar suklydimo, nes ieškovas pats pripažino, kad nėra tikras dėl galimos apgaulės iš atsakovų pusės, o tai reiškia, kad negali būti laikomas suklydusiu. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta nei atsakovų, nei matavimus atlikusio matininko apgaulė. Teigia, kad ieškovo galimas suklydimas nebuvo esminis, todėl nesudaro pagrindo sandorio naikinti dėl suklydimo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo vadovautis atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad 2009-10-30 buvo atliekamas atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, pažymint žemės sklypo ribas riboženkliais (t. 2, b. l. 5). Atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu nebuvo ir dabar nėra atlikti kadastriniai matavimai. Paženklinimo metu ieškovui buvo parodyta, kuriose vietose yra numatyta nustatyti sklypus skiriančią ribą, ir vietoje sukalti riboženkliai. Kadangi sukalti riboženkliai sutapo su žemės sklypų faktine naudojimosi riba ir riba ėjo per vidurį šlaito, kuris skyrė šiuos žemės sklypus, ieškovas ir atsakovai patvirtino šios skiriančios ribos vietą, pasirašydami 2009-10-30 sudarytame Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2014 metų vasarą ieškovas savo žemės sklype vykdė statybos darbus, kurių metu buvo tvarkomas jo žemės sklypas. Šių darbų metu buvo pajudintas vienas iš ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančių riboženklių, įkaltų 2009-10-30. Ieškovas apie tai informavo atsakovus ir ėmėsi veiksmų, kad šis riboženklis būtų atstatytas. Tikslinant prarasto riboženklio vietą, atsakovo iniciatyva buvo patikrinti ir kiti riboženkliai ir perkelti į kitą vietą. Ieškovas teigia, kad atsakovai 2009 m. padedami matininko E. D. tyčia apgaule jį suklaidino dėl nustatomų ribų vietovėje, jas pažymėdami riboženkliais ne tose vietose, kokios buvo pažymėtos sudarytame plane atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 ir kt.).

Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti, ar ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai gali būti išnagrinėti tik pripažinus negaliojančiu jo nurodomą sklypo ribų paženklinimo aktą. Akivaizdu, kad tik ribų paženklinimo akto panaikinimas šioje byloje negali sukelti teisinių pasekmių ieškovui, nes net ir ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovas nurodo, jog turėtų būti panaikinta atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir nustatyta kita jo ir atsakovų sklypų riba. Todėl norėdamas pakeisti galiojančias žemės sklypo ribas, ieškovas turi nuginčyti jas nustačiusius administracinius aktus, vadinasi, iš ieškinio turinio darytina išvada, kad ieškovas siekia, jo manymu, teisingo gretimų sklypų ribų nustatymo. Iš ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ne tik ribų paženklinimo aktą, bet ir juo nustatytas žemės sklypo ribas ties 11-16 riboženkliais. Byloje ieškovas įrodinėja, jog neteisingai buvo sudarytas jo ginčijamas ribų paženklinimo aktas, dėl ko jo dalis statinio, tvorelės ir želdinių atsirado ant bendro naudojimo kelio, t. y. už jo sklypo ribų. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos 2015-04-24 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, jog bendro naudojimo valstybinį 6 metrų pločio kelią, kuris yra įsiterpęs tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, ieškovas iš dalies užstatė, t. y. ieškovo namo dalis, akmenų tvorelė, dekoratyviniai augalai yra ant bendro naudojimo kelio (t. 2, b. l. 58), ir šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tikslių ieškovo sklypo ribų nustatymas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui suformuluoti tokį reikalavimą, nes byloje būtina išspręsti iškeltą ginčą, o ne tik analizuoti ieškovo nurodomą ribų paženklinimo akto teisėtumą, nes šio ginčo esmė yra teisingų šalių sklypų ribų nustatymas ir vien šio akto panaikinimas pagal žemės sklypų ribų nustatymo teisinį reglamentavimą nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Ieškovo atsakovui reiškiami ieškinio reikalavimai pagal savo esmę yra kompleksiniai ir susiję su konkrečių žemės sklypo ribų nustatymu, o ne su išimtinai vieno ir konkretaus įrodymo, kurio pagrindu buvo priimtas administracinio pobūdžio aktas, sukeliantis teisines pasekmes, ginčijimu. Žemės sklypo ribos sąvoka reglamentuojama Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane, todėl šią ribą nustato ne tik ieškovo nurodomas aktas, bet ir jo pagrindu atlikti sklypų geodeziniai matavimai bei administracinio pobūdžio aktai, t. y. ieškovas privalo nurodyti ir ginčyti visus dokumentus, dėl kurių buvo neteisingai suformuota atsakovų sklypo kadastrinių matavimų byla. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, privalėjo įpareigoti ieškovą pašalinti jo trūkumus, nes ieškinyje ieškovas neaptarė ir nenurodė jokių aplinkybių dėl kitų ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo ir neprašė pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimų. Šios kategorijos bylose ieškinys, pateiktas tik dėl sklypo ribų paženklinimo pripažinimo negaliojančiu, nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 135 str., 138 str. nuostatas.

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Todėl šioje byloje turi būti suformuluotas tikslus ieškovo reikalavimas ne tik dėl jo iš esmės ginčijamos atsakovų sklypo kadastrinių matavimų bylos, bet ir dėl ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, jog jo sklypo riba turi būti nustatyta kitoje vietoje, nei nustatyta atsakovų sklypo kadastrinių matavimo byloje. Šią vietą ieškovas privalo nurodyti savo ieškinyje. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013). Tačiau asmuo, besikreipiantis į teismą, privalo konkrečiai nurodyti paminėtas aplinkybes ir suformuluoti reikalavimą dėl kitos sklypų ribos nustatymo.

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat atsižvelgia į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Iš šioje byloje pateikto ieškinio turinio galima spręsti, jog esminis reikalavimas, kurio patenkinimo ieškovas siekia, yra žemės sklypo ribų nustatymas bei jo nuosavybės teisės nuo daromų pažeidimų gynimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio dalykas ir pagrindas nėra aiškiai pasirinktas ir iki galo suformuluotas, todėl tokiu atveju teismas turėtų apsvarstyti, ar nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo nuostatas (CPK 115, 138 str.).

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai ištyrė ir nustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, neišsprendė šalių ginčo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.