- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- II-129-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00027-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. (toliau – ir pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-78593-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji specialistė A. G.-G. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu nustatė, kad I. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji, kaip transporto priemonės savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) reikalavimų, nustatytų 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2021 m. liepos 21 d. apie 9 val. Vilniuje, Mėnulio g. 11, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris 2021 m. liepos 17 d. 3.24 val. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
I. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – 540 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
I. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-78593-2021.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta administracine nuobauda – 540 Eur bauda. 2021 m. liepos 19 d. gavo pranešimą apie padarytą pažeidimą. 2021 m. liepos 21 d. L. J. atrašė nurodytu elektroniniu paštu ketpazeidimai@policija.lt ir nurodė, kad negali nustatyti, kas vairavo automobilį. Buvo prašoma pateikti daugiau duomenų, kad būtų nustatytas asmuo, tačiau jokio atsakymo negavo ir 2021 m. gruodžio 21 d. gavo pranešimą apie paskirtą baudą. Skunde pažymima, kad gavusi baudą nuvyko į Mėnulio g. 11 ir pateikė skundą, kad nebuvo gavusi jokių dokumentų apie padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat paprašė pateikti papildomus duomenis (nuotraukas ar kitą papildomą informaciją), kad būtų galima nustatyti, kas vairavo transporto priemonę (b. l. 3).
Atsiliepimas
Institucijos vyresnioji specialistė R. B. atsiliepime į I. J. skundą prašo minėtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad automatiniu būdu iš Administracinių nusižengimų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 19 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-357534-2021 išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre. Pranešime aiškiai nurodyta, kad duomenys, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. 2021 m. liepos 21 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas, kad įmonė negali nustatyti transporto priemonę vairavusio asmens. Tarnybos įgaliotas pareigūnas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą, 2021 m. spalio 21 d. surašė įmonės vadovei administracinio nusižengimo protokolą už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.
Institucija atkreipia dėmesį, kad prašymą susipažinti su bylos medžiaga I. J. pateikė tik tuomet, kai jai buvo įteiktas nutarimas dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo. Atsiliepime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kaip įmonės vadovės statusas yra liudytojo, kuriam ANK 570 straipsnio 3 dalies, 583 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga. Institucijos teigimu, tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai.
Atsiliepime pabrėžiama, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos turinys nėra atskleistas kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtos nuostatos laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų pateikti šiuo atveju Tarnybai būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.
Atsiliepime cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021 motyvai. Institucijos manymu, ta aplinkybė, kad pareiškėjos vadovaujama įmonė nėra nusistačiusi vidaus tvarkos taisyklių dėl transporto priemonių naudojimo įmonės viduje ir privalomų dokumentų turėjimo ar kitos subjektyvios aplinkybės nepašalina I. J. kaltės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės nustatytos pareigos nevykdymas sutrukdė Tarnybai operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos vertinimu, Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti I. J. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 540 Eur baudą (b. l. 5–7).
III. Teismo išvados
I. J. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra įmonės direktorė. Atsakymą elektroniniu laišku pateikė ne ji, o įmonės darbuotojas L. J., su kuriuo ją sieja giminystės ryšiai. Po šio atsakymo jokio pareiškimo negavo, kad negali susipažinti su nuotraukomis. Kadangi keičiasi vairuotojai, automobiliu važiuoja 3 ar 4 žmonės, tikėjosi, kad gaus nuotraukas, todėl laukė papildomos informacijos iš pareigūnų, tačiau jokio pranešimo iš pareigūnų negavo. Nežino, kodėl įmonės darbuotojas, kuris turi prieigą, atrašė savavališkai. Jis neturi teisės atsakyti į tokius el. laiškus. Kai gavo baudą, skambino policijai, nurodė, kada gavo šį laišką, nes tuo metu atrado tarp kitų laiškų. Nebuvo gavusi jokio įspėjimo, o, nuvykusi į policijos komisariatą, sužinojo, kad ji atsakė į šį laišką. L. J. tikėjosi, kad atsiųs nuotraukas, todėl atrašė į laišką. Po atrašymo negavo nei skambučio, nei laiško. Įmonei nėra lengva nustatyti, kas vairavo automobilį, nes keičiasi vairuotojai. Jie žino, kas pasiima automobilį, bet tai nebūna vienas asmuo, kurį galėtų įtarti. Galėjo sakyti, kad vairavo bet kuris asmuo, tačiau nenori apkaltinti žmogaus. Asmenys keičiasi užsienyje, jie važiuoja vienu automobiliu iki Vokietijos trise, kad pakeistų 3 automobilius. Kaip kalbėjo su L. J., jis tikėjosi, kad bus pateikti duomenys, kad būtų galima identifikuoti, nes iš užsienio nuolat gauna nuotraukas. Teismui pagarsinus, kad buvo išsireikalauta nuotrauka (b. l. 52) iš Institucijos, kurioje matyti tik automobilio valstybinis numeris, pareiškėja nurodė, kad įmonės viduje išspręstų, kas vairavo tą valandą. Tikėjosi, kad gaus nuotraukas, iš kurių bus matyti, kas vairavo, ir nekils ginčų. Pareiškėjos teigimu, tai jos kaltė, kad nežinojo įstatymo, kad negaus nuotraukų. L. J. neprašė nuotraukų, tik tikėjosi, kad pakartotinai susisieks. Prašo bylą nutraukti ir ji nurodys, kas vairavo automobilį. Pareigūnai galės skirti tam asmeniui baudą už KET pažeidimą.
Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl kokio įvykio bus apklausiamas. Tai yra transporto įmonė, jis dirba vadybininku ir atsakinėja į elektroninius laiškus. Buvo gautas elektroninis laiškas iš policijos, kad buvo viršytas greitis. Parašė, kad negali nustatyti, kas vairavo. Anksčiau yra policijoje pasižiūrėjęs nuotraukas, kai lengvuoju automobiliu važiavo jo vairuotojai. Šiuo atveju nuotraukų negalėjo pasižiūrėti. Supranta, kad neturėjo teisės atrašyti, jo tikslas buvo sulaukti nuotraukos. Kai sužinojo apie baudą, pradėjo domėtis, analizuoti. Liudytojo teigimu, galima traktuoti, kad atsakė bendrovės vardu. Jie nevengia nurodyti, kas vairavo automobilį. Vairuotojai keičiasi važiuodami, todėl neaišku, kas vairavo, arba patys vairuotojai gali nesakyti, kad jį nufotografavo greičio matuoklis. Tai pirmas toks atvejis. Jei policija būtų pasakiusi, kad vairuotojo nuotraukoje nematyti, tai būtų aiškiau. Norėjo, kad bauda būtų priskirta tam, kas vairavo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas 2021 m. liepos 19 d. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu registruotu paštu ir elektroninio paštu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10).
2021 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstame laiške nurodyta, kad negali nustatyti, kas tuo metu vairavo transporto priemonę. Atsakymą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. J. (b. l. 11).
ANK 641 straipsnyje nurodyta jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
I. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-78593-2021. I. J. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, kaip transporto priemonės savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ reikalavimų, nustatytų 20 straipsnio 4 dalyje.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas.
SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Taigi, atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis kilti yra reikšmingas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija 2021 m. liepos 19 d. išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto galimo administracinio nusižengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu ir elektroniniu pašto adresu, kuriame nurodyta užfiksuoto galimo administracinio nusižengimo automobiliu Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarymo vieta, data ir laikas, t. y. 2021 m. liepos 17 d. 3.24 val. Kretingos r. sav., Kartena, magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga 20,64 km. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, pareikalauta per tris darbo dienas nuo pranešimo apie galimą administracinį nusižengimą gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimą datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris minėtu laiku naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b. l. 8). Taigi aptariamo reikalavimo turinys yra konkretus ir aiškus. Iš bendrovės elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 21 d. išsiųstas atsakymas Institucijai elektroninio pašto adresu ketpazeidimai@policija.lt apie tai, kad negalima nustatyti, kas tuo metu vairavo transporto priemonę, minėtą laišką įmonės vardu atsakė L. J. (b. l. 11).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 611 straipsnyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį <...>, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021). Tokie patys reikalavimai galioja ir tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo.
Teismas visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktus vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis bendrovės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju nors į Institucijos reikalavimą atsakė ne pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. J., o įmonės darbuotojas L. J., tačiau tai savaime nešalina pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta (remiantis pačios I. J. paaiškinimais), kad prieigą prie oficialaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) turėjo ne tik minėtas įmonės darbuotojas, bet ir ji. Taigi I. J. objektyviai turėjo galimybę susipažinti su Institucijos aptariamu reikalavimu, todėl laikytina, kad ji buvo tinkamai informuota dėl Institucijos reikalavimo pateikti reikiamus duomenis. I. J., kaip įmonės vadovė, privalėjo užtikrinti, kad įmonė pateiktų Institucijai reikiamą informaciją apie tai, kas vairavo įmonei priklausantį automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 17 d. 3.24 val. Kretingos r. sav., Kartena, magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga 20,64 km, kartu ir tinkamai kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo L. J. veiksmus atsakant į Institucijos reikalavimą. Kita vertus, I. J. nepadarė to. Institucija gavo atsakymą iš oficialaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pagrindą manyti, kad yra pateikta oficiali įmonės pozicija nagrinėjamu klausimu. Byloje nenustatyta, kad Institucija papildomai gavo kokią nors kitą informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. J., siekdama, kad kitas darbuotojas oficialiai neatsakinėtų įmonės vardu kitoms institucijoms, turėjo visas galimybes apriboti darbuotojo teisę prisijungti prie elektroninio pašto ar imtis kitų būtinų priemonių. Kita vertus, pareiškėja nebuvo rūpestinga šiuo aspektu organizuodama įmonės veiklą.
Skunde nurodoma, kad buvo prašoma Institucijos pateikti daugiau duomenų, kad būtų nustatytas asmuo, vairavęs automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu laiku ir vietoje. Kita vertus, iš 2021 m. liepos 21 d. atsakymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas kategoriškai atsakė, kad negalima nustatyti, kas tuo metu vairavo transporto priemonę, ir neprašė pateikti jokių nuotraukų dėl šio įvykio (b. l. 11). Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki nustatyto termino pabaigos prašė Institucijos pateikti nuotraukas ar papildomą informaciją apie nagrinėjamą įvykį. Šiame kontekste pasakytina, kad įmonės veikla turi būti organizuojama tokiu būdu, kad ir be papildomos informacijos gavimo iš policijos įmonė turėtų disponuoti informacija, kuria remiantis galima būtų nustatyti, koks įmonės darbuotojas konkrečiu laiku ir vietoje naudojosi įmonės automobiliu. Ta aplinkybė, kad įmonė negali pateikti tokios informacijos be papildomos informacijos gavimo, savaime neatleidžia įmonės vadovo nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą pateikti nuotraukas, kas vairavo automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu laiku ir vietoje (b. l. 22). Pastebėtina, kad toks prašymas pateiktas tik tuo metu, kai pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji nubausta skundžiamu nutarimu, t. y. praėjus gerokai laiko nuo to momento, kai įmonė gavo Institucijos reikalavimą pateikti duomenis ir kai atsakymo pateikimui terminas jau buvo suėjęs. Taigi vėlesni I. J. veiksmai neturi reikšmės jos administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Be to, ši aplinkybė kartu patvirtina ir tai, kad pareiškėja, kaip įmonės vadovė, netinkamai organizavo įmonės veiklą, nes nežinojo, kas bylai reikšmingu laiku ir vietoje naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu. Priežastys, dėl kurių įmonės vadovas negali pateikti Institucijos prašomos informacijos, nurodytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, nėra reikšmingos aptariamo administracinio nusižengimo kvalifikavimui.
Taigi nagrinėjamu atveju I. J. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti bylą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi I. J. padarė aptariamą administracinį nusižengimą pakartotinai, t. y. jai 2021 m. vasario 18 d. buvo surašytas administracinis nurodymas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta tą pačią dieną (b. l. 28–29), o šioje byloje administracinis nusižengimas padarytas nepraėjus 1 metams po baudos sumokėjimo, jos administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas pažymi, kad ANK 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Nagrinėjamu atveju I. J. nubausta už pakartotinio administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. pakartotinumas yra aptariamo administracinio nusižengimo požymis, dėl kurio įstatymų leidėjas jau individualizavo sankcijos ribas. Esant tokiai situacijai, skundžiamame nutarime nepagrįstai pripažinta minėta I. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nesilaikyta ANK 36 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas pašalinant pareiškėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Teismas, įvertindamas I. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, I. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę (dirba, yra ištekėjusi, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26–38)), mažina skundžiamu nutarimu paskirtą baudą iki 480 Eur. Taikyti I. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-78593-2021:
1) pašalinti iš skundžiamo nutarimo I. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas);
2) I. J., pripažintai kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.