Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-04-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-1381-292/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
2YT-1381-292/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00821-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
R. U., R. S.
Civilinė byla Nr. 2YT-1381-292/2017;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00821-2017-0;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.; 2.5.3.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjai D. S., suinteresuotam asmeniui R. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. ir R. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. S. po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja D. S. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. S., su kuriuo santuokoje buvo susilaukę dviejų vaikų: dukros R. U. ir sūnaus R. S.. Mirusysis testamento nepaliko. Po jo mirties jo palikimą turėjo paveldėti ji, kaip jo sutuoktinė, ir mirusiojo dukra ir sūnus, kurie byloje yra suinteresuoti asmenys. Po sutuoktinio mirties į notarų biurą dėl mirusiojo turto paveldėjimo nesikreipė nei ji, nei jų vaikai, kadangi visas nekilnojamasis turtas, kurį jie įsigijo santuokos metu, yra registruotas jos vardu, todėl manė, kad turtas priklauso jai. Apie tai, kad likęs po sutuoktinio mirties turtas (butas ir garažas), priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turi būti paveldėtas, ji nežinojo. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi tame pačiame bute, rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius, susijusius su turtu, prižiūrėjo ir remontavo butą. Po sutuoktinio likusius mirusiojo asmeninius daiktus ji priėmė iš karto po jo mirties. Mirusiojo sutuoktinio vaikai į jo turtą nepretenduoja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė (b. l. 35) ir teismo posėdyje paaiškino, kad nei ji, nei jos brolis į murusiojo tėvo A. S. turtą nepretenduoja, pareiškėjos pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 39). Teisme gautas R. S. atsiliepimas į pareiškimą (b. l. 35), kuriame prašoma nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodoma, kad jokių pretenzijų į po tėvo likusį palikimą nereiškia. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

2

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo A. S. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. mirė duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja D. S. (b. l. 6), kuri yra mirusiojo sutuoktinė ir suinteresuoti asmenys R. S. ir R. U. (b. l. 35), kurie yra mirusiojo sūnus ir dukra.

Paveldėjimo byla po A. S. mirties nėra užvesta (b. l. 8).

Po A. S. mirties, pareiškėjos nurodymu, atsirado palikimas – mirusiojo asmeniniai daiktai; butas, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis(duomenys neskelbtini).

Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys R. S. ir R. U. neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po A. S. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 35).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po A. S. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo A. S. sutuoktinė D. S..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po A. S. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors D. S. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio A. S. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

3

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė