Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-3248-95/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-12-06
Bylos Nr.: Ik-3248-95/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas: UAB „Vėjo banga“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Gediminas Blaškevičius

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3248-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02402-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 59; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Blaškevičiui, atsakovės atstovams Vygintui Sutkui ir Gintarei Martinonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vėjo banga“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Vėjo banga“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2010-06-21 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Ministerija, ŽŪM) kanclerio Potvarkį Nr. 4D-85 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Potvarkis) toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjai pagal Paramos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška), ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ją skirti paramą pagal bendrovės Paraišką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad pareiškėjos nuomone, Potvarkis, kuriuo nuspręsta neskirti jai paramos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Taisyklių 21.16. p. Atsakovės motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Vadovaujantis Taisyklių 21.16 ir 21.16.5 p., akivaizdu, jog Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti dokumentai teikiami tik tuo atveju, jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai. Bendrovės vystomame projekte statybos darbai numatyti, tačiau paramos jiems neprašoma. Paramos prašoma tik naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms, įsigijimui, kaip nurodoma Paraiškoje. Taisyklių 21.16.5. p. imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti reikalavimai netaikomi. Taigi, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA) visiškai nepagrįstai ir neteisėtai 2010-04-15 paklausimu reikalavo pateikti statinio techninę dokumentaciją, nurodytą Taisyklių 21.16.2 p., nes, remiantis Taisyklių 21.16.5 p., tokios dokumentacijos pareiškėja pateikti neprivalėjo. Nepaisant to, prie skundžiamo Potvarkio pridėtame projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąraše nurodyti pagrindai, dėl kurių nuspręsta įmonės projektui „Gamybinės bazės įkūrimas ir plėtra“ neskirti ES paramos. Sąraše nurodoma, kad projektas, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas gauti ES paramą pagal Priemonės pirmąją veikos sritį, nes neatitinka Taisyklių 21.16.2 p. nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Teigė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o taip pat individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-07 nutartis administracinėje byloje A-4-387-2004). Taigi, priimant individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija, tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija yra išsakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartyje administracinėje byloje A-2-1624-2006. Daro išvadą, kad Potvarkio neatskiriamoje dalyje, projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąraše nurodytas paramos neskyrimo pagal Paraišką motyvas akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 21.16.5 p. Atsakovė netinkamai ir nepagrįstai taikė Taisyklių 21.16.2 p., neatsižvelgė į tai, kad Taisyklių 21.16.5. p. imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Todėl laiko, kad Potvarkis yra nemotyvuotas, jį priimant nenurodyta pagrįstų ir teisėtų pagrindų, dėl kurių, Ministerijos nuomone, bendrovei parama negali būti teikiama, taip pat netinkamai pritaikyta Taisyklių teisės norma, t. y. Taisyklių 21.16.2 p., kurio pagrindu atsisakyta pareiškėjai suteikti paramą, bei visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Taisyklių 21.16.5 p. nuostatas. Konstatuoja, kad Potvarkis pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, o taip pat, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyto reikalavimo (nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Atkreipė dėmesį, kad vėjo turbinos generatoriaus sistemos įsigijimas, kuriam ji ir prašė skirti paramą, negali būti laikomas statinio statyba, rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu vien dėl to, kad vėjo turbinos generatoriaus sistemos negalima priskirti statinio kategorijai. Akcentavo, kad vėjo elektrinės sudedamoji dalis, kuriai įsigyti Paraiškoje pareiškėja prašė paramos, t. y. vėjo turbinos generatoriaus sistema, nėra laikoma statiniu Statybos įstatymo nustatyta prasme. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtinta, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 str. 67 d. apibrėžia įrenginių sąvoką: įrenginiai – mašinos, prietaisai. įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Taigi, vėjo jėgainės dalys – vėjo turbinos generatoriaus sistema, skirta energijai gaminti, laikomos įrenginiais, skirtais energijai gaminti, o ne statiniu. Ne įrenginiai (ginčo atveju vėjo turbinos generatoriaus sistema, skirta energijai gaminti), o tik šių įrenginių statybinės konstrukcijos gali būti laikomos statiniu. Be to, VĮ „Registrų centras“ susiformavusi praktika Nekilnojamojo turto registre statiniu registruoti tik vėjo elektrinės pamatą, t. y. statybinę konstrukciją, ant kurios montuojami įrenginiai, o pačią vėjo elektrinę, susidedančią iš generatoriaus, menčių, bokšto ir kitų dalių, skirtų energijai gaminti, laikyti įrenginiu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vėjo turbinos generatoriaus sistema nėra statinys, o yra įranga, tokios įrangos įsigijimas negali būti pripažįstamas statybos darbais, kuriems prašoma parama. Be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad subjektai, kuriems yra taikomos viešojo administravimo normos, vykdydami savo veiklą privalo vadovautis gero administravimo principu, kurio turinį sudaro teisė būti išklausytam, teisė būti informuotam, teisė į sąžiningą, greitą ir teisingą procesą bei valdžios institucijos pareiga priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Gero administravimo principas – tai įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų Viešojo administravimo 3 str. įtvirtintų principų visuma. Tai reiškia, kad Agentūra tam, kad tinkamai atliktų įstatyme jai pavestas funkcijas, privalėjo pareiškėjai siųsti ne formalaus pobūdžio raštus nurodant patikslinti duomenis, o privalėjo detaliai išaiškinti Taisyklių taikymą, jų aiškinimo tvarką. Visais atvejais viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis, priimant jį privalo būti įvertinti visi pateikti dokumentai, nes priešingu atveju, tokie viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai bus laikomi šališkais ir neobjektyviais ir turės būti panaikinti. Ginčo atveju, gero administravimo principo pažeidimas pasireiškė, tuo kad bendrovei atsakius į Agentūros siųstą paklausimą ir nurodžius, kad pagal Taisyklių 21.16.5 p., dokumentų, nurodytų Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p., ji neprivalo pateikti, nes Paraiška paramos prašoma ne statybos darbams, o tik naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms, įsigijimui, Agentūra, nesutikdama su pareiškėjos pozicija, privalėjo informuoti apie tai pareiškėją bei apie galimas neigiamas pasekmes jai. Pabrėžė, kad Potvarkis, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai, yra nepasirašytas jį priėmusio pareigūno bei neantspauduotas. Be to, kaip jau minėta, Potvarkio motyvacinė dalis, t. y. teisės normos, kuriomis ir grindžiamas atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas, išdėstyta Potvarkio priede – Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąraše, kuriame išdėstomi teisiniai individualaus administracinio akto motyvai, yra neatskiriama Potvarkio dalis, kuriai yra taikomi individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Sąrašas yra ne tik nepasirašytas jį priėmusio pareigūno ir neantspauduotas, bet ir apskritai nenurodomas sąrašą parengęs pareigūnas bei nenurodoma sąrašo data. Todėl potvarkis akivaizdžiai prieštarauja ne tik nurodytiems Taisyklių punktams, bet ir neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam teisės aktui. Pažymėjo, kad atsakovė nėra saistoma nei Agentūros, nei projektų atrankos komiteto pateiktos rekomendacinio pobūdžio išvados. Ministerija, priimdama Potvarkį, privalėjo vadovautis tiek Taisyklėmis, tiek ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos administravimo taisyklėmis“ bei tinkamai įvertinti pareiškėjos pateiktą Paraišką ir pagal ją skirti paramą. Tvirtino, kad pareiškėjos žiniomis Agentūra, nagrinėdama paraiškas pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, kuriose paramos buvo prašoma grūdų bokštų, grūdų džiovyklų, grūdų valomųjų (inžinerinių statinių) įrengimui, vadovaudamasi analogiškais minėtų priemonių įgyvendinimo taisyklių punktais, nustatančiais atvejus, kai projekte numatyta statyba, tačiau paramos jai neprašoma, priėmė palankius sprendimus skirti paramą ir nereikalavo pateikti projektinės dokumentacijos. Todėl, įmonės nuomone, skundžiamas aktas kelia abejonių Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 p. kontekste., pagal viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Vėjo banga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 164-167) nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir 46 p., 2010-07-02 raštu informavo pareiškėją apie priimtą Ministerijos sprendimą neskirti paramos projektui ir nurodė apskundimo tvarką. Šis Agentūros raštas su pridedamu ministerijos kanclerio Potvarkiu yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjai, kuriame išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia bendrovės atžvilgiu. Šis individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus: jis pasirašytas viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens, patvirtintas antspaudu, nurodyta akto apskundimo tvarka. Potvarkiu patvirtintame sąraše, toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjai, nurodyti objektyvūs faktai ir teisės normos, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas sprendimas neskirti paramos pareiškėjai. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Potvarkis neatitinka individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Taisyklių 21.16.1 ir 21.16.2 p., juose nurodyti dokumentai teikiami ir tuo atveju, jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai. Taisyklių 21.16.5 p. nustatyta išimtis, kada Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti reikalavimai netaikomi, jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma. Agentūra 2010-04-14 paklausimu pareikalavo pareiškėjos pateikti dokumentus, nurodytus Taisyklių 21.16 p. Pareiškėja 2010-04-19 raštu atsisakė pateikti reikiamus dokumentus, vadovaudamasis Taisyklių 21.16.5 p. ir teigė, kad prašo paramos finansuoti tik technologinius įrengimus, o ne statybos darbus (komerciniame pasiūlyme, pirkimo-pardavimo sutartyse, pridavimo-perdavimo aktuose, atitikties sertifikatuose ir kituose oficialiuose dokumentuose bus apskaitoma ne statinys, o technologiniai įrenginiai). Pažymėjo, kad Paraiškoje pareiškėja nurodė investicijas, kurioms prašo paramos – vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad komerciniame pasiūlyme nurodytame prekės aprašyme kalbama apie vėjo jėgainę FL 600 su 75 m aukščio stiebu, IEC klasė III, 50Hz, kurios sudedamosios dalys yra turbina, stiebas, rotorius ir kt. Į kainą taip pat įeina montavimo ir pridavimo darbai. Pamatų statybai pareiškėja paramos neprašė. Akcentavo, kad pamatai, kuriuos pareiškėja rengiasi statyti nuosavomis lėšomis, yra tik statinio dalis, tačiau paramos ji prašo kitoms statinio dalims – stiebui, rotoriui, turbinai ir jų sumontavimui. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. pateikta statinio apibrėžtis – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 str. 3 d. pateikia ypatingo statinio apibrėžtį ir nustato, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ypatingų statinių sąrašas nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184. Pagal šį reglamentą vėjo jėgainės, aukštesnės nei 30 metrų, priskiriamos ypatingų statinių kategorijai (1 priedo 2 lentelė). Stiebas (bokštas), generatorius, mentės ir kt. sudaro vėjo jėgainę, kuri laikoma statiniu. Todėl mano, kad Taisyklių 21.16.5 p. ginčo atveju negali būti taikomas, ir dokumentus, nurodytus Taisyklių 21.16.1 ir 21.16.2 p., pareiškėja privalėjo pateikti Agentūrai. Laiko, kad Ministerijos ir Agentūros veiksmai bei priimti sprendimai pareiškėjos atžvilgiu yra nuoseklūs ir teisėti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Vėjo banga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą,

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) nurodė, kad Agentūra 2009-12-31 parengė Ministerijai raštą, prašydama išaiškinti, ar pareiškėja, prašanti paramos vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti, tačiau neprašanti paramos šios įrangos pastatymui, t. y. pamato, ant kurio bus statoma minėta įranga, statybai, turi pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 p. nurodytus dokumentus ir ar tuo atveju, jeigu neplanuojama investuoti į nekilnojamąjį turtą, pareiškėja turi pateikti dokumentus, užtikrinančius atitiktį Taisyklių 23.11.1 p. reikalavimams, ir įrodyti, kad nuomojama žemė yra valdoma teisėtais pagrindais, ir kad nuomojamos žemės savininkas sutinka, jog ant jo žemės būtų statoma vėjo jėgainė. Agentūra 2010-03-19 gavo Ministerijos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad pamatai yra tik statinio dalis, tačiau paramos prašoma kitoms statinio dalims, todėl Taisyklių 23.17.4 p. (jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 23.17.1-23.17.3 p. nurodyti dokumentai neteikiami) ginčo atveju negali būti taikomas – pareiškėja turėtų pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 p. nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 23.11 p., pareiškėja turėtų pateikti ir dokumentus, įrodančius, kad žemė, įskaitant žemę po pastatais, statiniais, priklauso pareiškėjai arba jo sutuoktiniui (kai pareiškėja - kaimo gyventojas) nuosavybės teise, sutuoktinių bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba yra pareiškėjos nuomojama, arba kitaip užsitikrinamas teisėtas naudojimasis ja ne trumpiau kaip dešimt metų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, nes pareiškėja ketina investuoti į nekilnojamojo turto statybą. Ministerija taip pat pažymėjo, kad, vertindama projektus, Agentūra turi įsitikinti, kad projektai įgyvendinti laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, statinys pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti nepažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų jam įgyvendinti skirtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir kad pareiškėjai yra išduota Energetikos ministerijos leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgume. Taigi, remiantis Ministerijos raštu ir jame pateiktu išaiškinimu, buvo nuspręsta, kad ankščiau minėti dokumentai turi būti pateikiami kartu su paramos Paraiška, ir todėl nuspręsta papildomai užklausti pareiškėją dėl reikiamų dokumentų pateikimo. Bendrovei 2010-04-15 buvo išsiųstas Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo. Pareiškėja 2010-04-22 Agentūrai pateikė atsakymą į Paklausimą, nurodydama, kad įmonė, teikdama Paraišką ir būtinus dokumentus, vadovavosi priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Taisyklių nuostatomis, ir todėl atsisakė pateikti Paklausime nurodytus/prašomus dokumentus. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir 46 p., 2010-07-07 raštu „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ informavo pareiškėją apie Ministerijos sprendimą, kuris buvo įformintas skundžiamu Potvarkiu.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 180).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2010-06-21 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Ministerija) kanclerio Potvarkio Nr. 4D-85 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Potvarkis) tos dalies, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjai pagal Paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška) (b. l. 16-18).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtos Potvarkio dalies teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skyrimo sąlygos ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja, 2010-03-04 NMA pateikė paramos Paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (toliau – Paraiška), kurioje nurodė, kad prašo suteikti 1 726 400,00 Lt paramą investiciniam projektui „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, kuriuo bus siekiama Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., pastatyti vėjo jėgainę. Kaip matyti iš Paraiškos turinio, bendrovė prašė paramos naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms įsigijimui (b. l. 95-117).

Pareiškėja gavo 2010-04-15 Agentūros raštą Nr. PPD-(SD)-373 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriame ji, be kita ko, prašė pateikti statinio techninę dokumentaciją, kaip nurodyta Taisyklių 21.16 p. (b. l. 11-12, 58-59).

Įmonė, 2010-04-19 NMA pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja, teikdama Paraišką vadovavosi Taisyklių nuostatomis, kurių 21.16.5. p. aiškiai nurodyta, jei projekte numatyta statyba ir (arba) rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Agentūros prašomi dokumentai neteikiami (b. l. 13).

Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėja 2010-07-07 gavo 2010-07-02 (2010-06-02) Agentūros raštą Nr. BRK-(10.14)-1701 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“, kuriame ji ją informuoja apie priimtą atsakovės sprendimą dėl paramos pareiškėjos projektui neskyrimo. Prie šio rašto buvo pridėtas ir skundžiamas Potvarkis kartu su „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo“ išrašas (b. l. 14-15, 40-41).

Iš Potvarkio turinio matyti, kad juo buvo patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašas, kurio 25 p. nurodyta, kad pareiškėjos projektas „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas gauti ES paramą pagal Priemonės pirmąją veikos sritį, nes neatitinka Taisyklių 21.16.2 p. nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Taisyklių 21.16.2 p. nustatyta, kad, jei projekte numatyti statybos darbai (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje įrengimo darbai, tačiau pareiškėjas neturi galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto pateikti kartu su paramos paraiška, paramos paraiškos pateikimo momentu turi būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, parengtas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, nuostatomis, į kurį turėtų patekti projekto brėžiniai, bendrieji sprendinių duomenys, aiškinamasis raštas ir sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai. Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis, parengta vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ nuostatomis, į statinio projektavimo sąlygų sąvadą įtraukiama tik tuo atveju, jei tai yra privaloma vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Atlikus pateiktos paraiškos vertinimą, Agentūra nustatė, jog minėtų dokumentų bendrovė nepateikė (b. l. 17-18, 168-171, 173-176).

Be kita ko, bylos medžiaga įrodo, kad NMA 2009-12-31 raštu Nr. BRK-(10.15)-7147 „Dėl Taisyklių išaiškinimo“ kreipėsi į Ministeriją su prašymu išaiškinti, ar pareiškėjas, prašantis paramos vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti, tačiau neprašantis paramos šios įrangos pastatymui, turi pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Agentūra suabejojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintų Taisyklių (2009-08-28 įsakymo Nr. 3D-636 redakcija) 23 p. taikymu (b. l. 29).

Atsakovė, atsakydama į minėtą raštą, 2010-03-19 raštu Nr. 2D-1565(12.98) „Dėl Taisyklių išaiškinimo“ iš esmės į klausimą dėl statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pateikimo neatsakė, tačiau nurodė, kad NMA yra atsakinga už paraiškos vertinimą ir privalo įsitikinti, kad projektas bus įgyvendintas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, statinys pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti nepažeidžiant Statybos įstatymo (b. l. 62-63).

Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi bei įvertinusi bylos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje ginčo dėl to, kad UAB „Vėjo banga“ projekte numatytai statybai paramos neprašo, nėra. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl Taisyklių 21.16.5 p. taikymo/netaikymo.

Kaip minėta, pareiškėja mano, kad Potvarkis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų individualiam administravimo aktui keliamų reikalavimų, Atsakovė neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino įmonės pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Taisyklių 21.16. p., atsisakymo suteikti paramą motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Taisyklių 21.16.5. p. imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti reikalavimai netaikomi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153, 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 ir 2009-07-17 įsakymu Nr. 3D-530, ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Taisyklių 21 p. reglamentuojami tinkamumo gauti paramą pagal priemonę kriterijai (redakcija, galiojusi Potvarkio priėmimo metu). Taisyklių 21.16. p. nustatyta, kad jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai, pateikiami atitinkami dokumentai. Pagal 21.16.1 p., jei nėra galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto pateikti kartu su paramos paraiška, paramos paraiškos pateikimo momentu turi būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, parengtas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, nuostatomis. Taisyklių 21.16.5 p. reglamentuojama, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti reikalavimai netaikomi. Atitiktis Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodytiems reikalavimams gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą išimtį, taikomą tik dokumentų teikimo momentui, bet ne paraiškos vertinimui. Tokia pati norma yra ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-17 įsakymu Nr. 3D-530 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių 28.12 p. Pareiškėja pasinaudojo nurodyta išimtimi ir neteikė kartu su paraiška Taisyklių 21.16.1.-21.16.4. p. nurodytų dokumentų. Dėl šios priežasties pareiškėjos pateikta paraiška nebuvo pripažinta netinkama dar paramos paraiškos administracinės atitikties vertinimo stadijoje (Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 43-50 p.). Tačiau Taisyklių 21 p. neatima iš NMA teisės vertinant paraišką pareikalauti pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Taisyklių 21.16.5. p. antrasis sakinys nustato Agentūros teisę vertinimo metu pasitikslinti, ar projektas atitinka Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodytus reikalavimus. Tokia išvada, teisėjų kolegijos nuomone, daroma aiškinant normą sisteminiu ir kalbiniu teisės aiškinimo būdais. Visų pirma, nurodyta norma yra VII skyriuje „Tinkamumo gauti paramą kriterijai“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „kriterijus“ apibrėžiamas kaip sprendimo vertinimo pagrindas, matas. Taigi, remiantis kalbiniu teisės aiškinimo būdu, galima teigti, kad nurodytame teisės akto skyriuje nurodomi tik sprendimo vertinimo pagrindai, matai, t. y. šiame skyriuje neišvardinami griežtai apibrėžti reikalavimai, kurie apspręstų konkretaus sprendimo priėmimą. Aptariamas teisės akto punktas susideda iš dviejų dalių: viena jų apibrėžia tam tikrą išimtį, o kitoje nurodyta vertintojo teisė pareikalauti dokumentų. Antra, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad paramos skirstymą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja institucijas, sprendžiančias šiuos klausimus, užtikrinti, kad parama būtų skiriama ir panaudojama tinkamai (Administravimo taisyklių 4 p., 5.7. p.). Administravimo taisyklių 37 p. suteikia teisę Agentūrai, iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu, paprašyti iš pareiškėjo papildomų dokumentų. Administravimo taisyklių 38 p. nustatyta, kad per pranešime nurodytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo paraiška atmetama. Šiuo atveju pareiškėja jau po pirmo pranešimo gavimo atsakė Agentūrai, kad dokumentų dėl statybų nepateiks. Teisėjų kolegija mano, kad nors statybai pareiškėja paramos neprašo, tačiau yra akivaizdu, kad vėjo turbinos generatorius pats savaime neveiks ir elektros energijos negamins, t. y. be statybos darbų atlikimo veikla, kuriai prašoma parama, nevyks. Tokia įranga turi būti pritvirtinta prie statinio, nes kitaip energijos gamyba nevyks. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja, ją patvirtina projektas.

Todėl apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad atsakovė netinkamai taikė Taisyklių 21.16. p., kad atsisakymo suteikti paramą motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms, kad Taisyklių 21.16.5. p. imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 p. nurodyti reikalavimai netaikomi, bei daro išvadą, kad Agentūra turėjo pagrindo vadovaujantis Taisyklių 21.16.5. p. antruoju sakiniu patikslinti, ar projektas atitinka 21.16.1.-21.16.4. p. reikalavimus, nors šiuose punktuose nurodytų dokumentų teikimas kartu su paraiška ir nėra privalomas. Akivaizdu, kad pareiškėjai negavus statybai būtinų dokumentų, pateiktas su paraiška projektas iš viso negalėtų būti įgyvendinamas. Atsakovė tinkamai aiškino ir taikė paminėtas teisės normas.

Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjos skundo motyvus, kad Potvarkis ir prie jo pridėtas sąrašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kad buvo pažeistas gero administravimo principas.

Minimo įstatymo 8 str. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Pagal šio įstatymo 11 str. 1 d. ir 12 str., viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Ginčo atveju, reikalavimus Ministerijos sprendimui dėl paramos skyrimo/neskyrimo nustato norminis aktas – minėtos Administravimo taisyklės, kuriose detaliai nurodoma, koks sprendimas nagrinėjamu klausimu priimamas (75 p.). Kolegijos nuomone, Potvarkis šiuos reikalavimus atitinka. Atsakovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato Ministerijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kai sprendžiamas paramos skyrimo ar neskyrimo klausimas, kuri atsakovei yra privaloma.

Konstitucinis yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Šie konstituciniai imperatyvai yra detalizuojami žemesnės teisinės galios teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ir kitais principais. Įstatymo viršenybės principas, kaip vienas iš pagrindinių viešojo administravimo principų, pripažįstamas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Europos Tarybos, kurios narė yra ir Lietuva, Ministrų Komitetas 2007-06-20 rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 „Dėl gero administravimo” pirmuoju gero administravimo principu nurodo būtent teisėtumo principą (2 str.). Paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos 2 str. pažymima, kad viešosios valdžios institucijos turi veikti vadovaujantis teise. Jos negali imtis savavališkų priemonių net ir tais atvejais, kai įgyvendina joms suteiktą diskreciją. Jos turi vadovautis nacionaline, tarptautine teise, o taip pat ir bendraisiais teisės principais, reguliuojančiais jų organizavimą, funkcionavimą ir veiklą. Viešosios valdžios institucijos turi veikti pagal taisykles, apibrėžiančias jų galias, ir procedūras, įtvirtintas jų veiklą reguliuojančiose taisyklėse. Jos turi įgyvendinti savo galias tik tuo atveju jeigu nustatyti faktai ir taikytina teisė įgalina jas tai daryti ir tik tuo tikslu, dėl kurio jos joms buvo suteiktos.

Be kita ko, pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, taip pat nustačiusi, kad Potvarkis yra pagrįstas ir teisės aktų reikalavimais, ir faktinėmis aplinkybėmis, aktas yra pasirašytas, NMA 2010-07-07 lydraščiu pareiškėjai pranešė apie priimtą aktą, nurodė, kad NMA vertino projektą kaip netinkamą paramai gauti, šis raštas yra pasirašytas ir antspauduotas (Administravimo taisyklių 77 p. nustatyta, kad Agentūra informuoja pareiškėjus apie tai, kokį sprendimą priėmė valdymo institucija. Taigi valdymo institucija nėra įpareigota pateikti sprendimą suinteresuotam asmeniui), daro išvadą ir konstatuoja, kad Potvarkis atitinka Viešojo administravimo 8 str. reikalavimus. Tiek atsakovės, tiek trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais nebuvo pažeistas gero administravimo principas.

ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konstitucinio teismo išaiškinimais, remdamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str., ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ją skirti paramą pagal bendrovės Paraišką, nurodytais motyvais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nurodytais motyvais atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, jos prašymas dėl 3 630 Lt (b. l. 183) teismo išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 44 str., taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vėjo banga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos UAB „Vėjo banga“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėVioleta BalčytienėBronius Januška