Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo H. K. atstovei Gemai Narbutaitei ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Pristatyto asmens tapatybės nustatymą reglamentuoja Nurodymas, Taisyklės ( 23 p., 24 p.) ir Instrukcija (30.3 p.) Antrojo PK VPS OVP postinis E. M., nustatinėdamas pristatytosios asmenybę, privalėjo atlikti šiuos veiksmus: sutikrinti pažeidėjos pateiktus duomenis su duomenimis, esančiais CDB (Nurodymo 1.1 p., Instrukcijos 30.3 p., Taisyklių 24 p.), nufotografuoti pažeidėją (Nurodymo 1.5 p., Taisyklių 24 p.), susisiekti su pažeidėjo giminėmis- telefonu ar nuvykti į viela. (Nurodymo 1.2 p.), susiekti su migracijos padaliniu tikslu gauti tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (Nurodymo 1.4 p.).Protokolo surašymą reglamentuoja ATPK 259 str. 1 d., 272 str. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad PP tyrėjas H. K. pripažįsta, jog protokolą surašė būdamas savo kabinete, pažeidėjui nedalyvaujant. Tuo H. K. pažeidė ATPK 259 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus. Pareigūnas nurodė, kad jam surašant protokolą, pažeidėjos nuotraukos, spausdintos policijos komisariato patalpose, medžiagoje nebuvo. Tyrėjas nepasiteiravo postinio E. M., kur nuotrauka, nematė ir atsakomybėn traukiamo asmens. Tuo buvo užkirsta galimybė dar kartą įvertinti visus surinktus duomenis, palyginti GDR duomenų bazėje esančią nuotrauką su pristatytu asmeniu, ir, kilus abejonėms asmens tapatumu, užkirsti kelią bylos persiuntimui į teismą. H. K. bylos rengimo procese yra svarbus asmuo, jis, įvertinęs visas aplinkybes, turi priimti sprendimą surašyti protokolą. Tai, kad tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nepatikrinęs visų byloje surinktų faktų, neįsitikinęs pažeidėjos asmens tapatybe, rodo jo atsainų požiūrį į atliekamas pareigas. Surašius protokolą netinkamam asmeniui, klaidinga informacija buvo perduota teismui, nubaustas ne tas asmuo - I. R., kas sukėlė jai neigiamas emocines ir moralines pasekmes. Atstatyti teisingumą valstybinio valdymo įstaigos buvo apkrautos papildomu darbo krūviu. Be to, tokiais veiksmais, kuomet protokolas surašomas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra pažeidžiamos tokio asmens teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP vyresnioji tyrėja J. K. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 10-13-PR5-1875 „Dėl Tarnybinio nusižengimo procedūros pradėjimo“ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP tyrėjui H. K. dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo. Ant šio tarnybinio pranešimo surašyta Vilniaus AVPK viršininko K. L. rezoliucija: „Patikslinti aplinkybes“ (b. l. 18).

2013 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP tyrėjas H. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2013 m. kovo 24 d. jis buvo atsakingas už gyventojų skundų priėmimą, prašymų registravimą, administracinių bylų formavimą ir kitų budinčiam policijos pareigūnui pavestų funkcijų vykdymą. Tą dieną buvo sulaikyta ir pristatyta I. R., gim. 1984 m. (iš jos žodžių) už narkotinių medžiagų vartojimą. Peržiūrėjus medžiagą Nr. 0113000144100, kurią atnešė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS OVP postinis E. M., kurioje buvo tarnybinis dėl asmenybės nustatymo, taip pat kuriame atsispindėjo visi veiksmai, kurie turi būti atlikti, nustatant asmenybę, buvo surašytas kabinete ATP protokolas Nr. 13P-2434271-I. R., gim. 1984-02-07. Surašant ATP protokolą, I. R. su savimi neturėjo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Minima diena buvo savaitgalis, buvo daug darbo (b. l. 15).

2013 m. birželio 26 d. laikinai einanti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP vyriausiojo tyrėjo pareigas J. K. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 10-13-PR5-220 „Dėl Tarnybinio nusižengimo procedūros pradėjimo“ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP tyrėjui H. K., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS OVP postiniui E. M., Oro uosto poskyrio tyrėjui D. R. bei vyresniajam tyrėjui E. V. dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo (b. l. 17).

2013 m. liepos 3 d. pareiškėjas H. K. buvo pasirašytinai supažindintas su pradėtu tarnybinio nusižengimo tyrimu. Jam įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-13-PR3-2 (b. l. 20).

2013 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime H. K. iš esmės nurodė analogiškus faktus kaip ir 2013 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime, tik papildomai paaiškino jog asmens nuotraukos medžiagoje Nr. 0113000144100 nebuvo įdėta. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS OVP postinis E. M. yra atsakingas už pristatytų asmenų tapatybės nustatymą, įregistravimą į registracijos knygą ir nufotografavimą. Kadangi jis pasitikėjo postiniu E. M., jam nekilo abejonių, kad tai gali būti ne tas asmuo, todėl antrą kartą nematė pagrindo nustatinėti asmens tapatybę (b. l. 16).

2013 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP specialistės D. L. C. tarnybiniame pranešime Dėl papildomų duomenų pateikimo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nurodyta, jog pareiškėjas H. K., atsakydamas į klausimus, pasirašytinai pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2434271-13 (2013-03-24) jis surašė asmeniui nedalyvaujant ir asmeniškai pažeidėjos nematė (b. l. 14).

2013 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrasis PK pateikė išvadą Nr. 10-13-IS-2, kurioje nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP tyrėjas H. K. surašė ATP protokolą savo kabinete, pažeidėjai nedalyvaujant. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė ATPK 259 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 29 punktą, Nurodymo 6.3 punktą, t.y. padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlytina jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6–13).

2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-589 pareiškėjas H. K. buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 5).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos pareiškėjui H. K. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tarnybinė nuobauda - pastaba - pareiškėjui buvo paskirta 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-589. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamas įsakymas, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013 m. rugpjūčio 16 d. išvadą Nr. 10-13-IS-2 (b.l. 5). Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2013 m. rugpjūčio 16 d. Tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. 10-13-IS-2 (b.l. 6-13) konstatuota, kad pareiškėjas pažeisdamas ATPK 259 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 29 punkto ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 8 d. nurodymo „Dėl asmenybės nustatymo“ 6.3. punkto nuostatas padarė tarnybinį nusižengimą. ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 133¹ straipsnyje numatytų pažeidimų, taip pat 260² straipsnyje numatytais atvejais protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Policijos įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad pareigūnai, įgalioti surašyti protokolus, turėtų ATPK straipsnio, kuriame nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, išrašą. Nurodymo 6.3 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių neatlikus šio nurodymo 1 dalyje nurodyto veiksmo ir neįsitikinus pažeidėjo tapatybe, pristatytam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, o surinkta medžiaga registruojama nustatyta tvarka. Nurodymo 1 punkte yra detaliai reglamentuota procedūra atliktina sulaikius ir pristačius į policijos įstaigą teisės pažeidimo padarymu įtariamą asmenį, su savimi neturintį jo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Nurodymo, kurio paskirtis yra užtikrinti pristatytų į policijos įstaigą asmenų tikslų tapatybės nustatymą, 1 punkte nustatyta, kad sulaikius ir pristačius į policijos įstaigą teisės pažeidimo padarymu įtariamą asmenį, su savimi neturintį jo asmenybė patvirtinančių dokumentų, privalu išsiaiškinti pristatyto asmens vardą, pavardę, gimimo datą, vietą, tėvo, motinos, brolių, seserų, sutuoktinio ir vaikų anketinius duomenis, ankstesnį pristatyto asmens patraukimą atsakomybėn bei kitus duomenis, padėsiančius išsiaiškinti asmens tapatybę. Pateiktus duomenis reikalinga sutikrinti su duomenimis, esančiais Centrinėje duomenų bazėje. Nurodymu pareigūnai įpareigoti pristatyto asmens raštišku sutikimu, telefonu susisiekti su teisės pažeidimo padarymu įtariamu asmeniu, gyvenamojoje vietoje kartu su juo gyvenančiais asmenimis, jei tokių nėra – su jo giminėmis, susisiekus patikslinti pažeidėjo požymius (ūgį, kūno sudėjimą, plaukų, akių spalvą, kitus ypatingus požymius, t.y. randus, apgamus ir kt.), esant būtinybei, nuvykti į vietą. Be to, pareigūnai įpareigoti leisti pažeidėjui paaiškinimą rašyti pačiam ir privalo siekti, kad pažeidimo medžiagoje būtų keli pažeidėjo parašai, liktų kiti jo braižo pavyzdžiai bei migracijos padaliniui elektroniniu paštu ar faksu siųsti raštą „Dėl prašymo išduoti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą kopijos atsiuntimo“, kurį kartu su gautu atsakymu privalo pridėti prie bylos. Nurodymo 1.5 punktu pareigūnams nurodyta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 28.2.4 punktu, teritorinių policijos komisariatų budėtojų ir policijos nuovadų patalpose fotografuoti bei daktiloskopuoti pažeidėjus, nuotraukas ir daktiloskopines korteles pridėti prie bylos.

Esminis pareiškėjo skunde nurodytas argumentas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo yra atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjo vertinimu tarnybinė nuobauda jam paskirta pasibaigus vieno mėnesio terminui po nustatyto tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pasibaigimo. Pareiškėjo teigimu buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjas vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nuostatomis.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas)(redakcija galiojusi iki 2013-08-28). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui adresuotas tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo surašytas 2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus AVPK viršininkas K. L. 2013 m. gegužės 30 d. rezoliucija pavedė patikslinti aplinkybes, o 2013 m. birželio 26 d. buvo surašytas patikslintas tarnybinis pranešimas, pagal kurį buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą (b.l. 17, 18). Pagal Aprašo 17 punktą per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos 7 ir 13 punktuose numatytus atvejus, turi būti surašytas Tvarkos priede nurodytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo tikrinamas pareigūnas pasirašytinai informuojamas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikiami jam turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Toks pranešimas pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2013 m. liepos 3 d. (b.l. 20).

Aprašo 19 punkte nurodyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų išvada surašyta 2013 m. rugpjūčio 16 d. (b.l. 6). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. liepos 22 d. rezoliucija buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas (b.l. 17). Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatinėjamų aplinkybių mastą, į tai, kad patikrinimas buvo atliekamas kelių pareigūnų atžvilgiu, toks tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas laikytinas pateisinamu ir pagrįstu.

Aprašo 20 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pagal Aprašo 29 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad naikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. priimtą ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (b.l. 5) dėl procedūrinių pažeidimų nėra pagrindo.

Dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. 10-13-IS-2 (b.l. 6-13) konstatuotų ATPK 259 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 29 punkto ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 8 d. nurodymo „Dėl asmenybės nustatymo“ 6.3. punkto nuostatų pažeidimų pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas pripažino, jog protokolą surašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 14, ATPK 259 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą nustatyta ir tai, kad pareiškėjas, pasitikėdamas kolegomis, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę, dėl ko protokolą surašė ne tam asmeniui, kas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 29 punkto ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 8 d. nurodymo „Dėl asmenybės nustatymo“ 6.3. punkto nuostatas.

Nors pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl jo tinkamo supažindinimo su paminėtais teisės aktais, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo (b.l. 153), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2013 m. sausio 23 d., 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjo pareigybė yra reikalinga vykdyti veiklą Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK viršininko įsakymu nustatytoje teritorijoje užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą, teisės pažeidimų prevenciją, teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, pagal kompetenciją saugaus eismo priežiūrą, o 6.2 punkte įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui einant pareigas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, policijos veiklą ir administracinę teisę. Į bylą pateikti 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2011 m. sausio 6 d. protokolai (b.l. 151, 152) patvirtina atsakovo argumentą, kad pareigūnai yra supažindinami su aktualiais teisės aktais, o pasitarimų metu savalaikiai akcentuojamos dažniausiai pareigūnų darbe pasitaikančios klaidos ir teisės aktų taikymo problemos.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo anksčiau sprendime išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 10-13-ID-2 (b.l. 6-13), kuria yra pagrįstas ginčijamas įsakymas (b.l. 5), yra tinkamai pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės normomis, atitinka Aprašo 20 punkte nustatytus reikalavimus. Išvadoje pagrįstai konstatuotas pareigūno H. K. tarnybinio nusižengimo padarymas netiesiogine tyčia. Atsakovas tinkamai įvertino ir nustatyto pažeidimo pasekmes - neteisingai nustačius pažeidėjos asmenybę, administracine tvarka buvo nubaustas asmuo, nepadaręs teisės pažeidimo. Parenkant pareiškėjui švelniausią iš Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje 2 dalyje numatytų nuobaudų (pastabą) buvo atsižvelgta ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, du kartus yra skatintas.

Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas įsakymas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo H. K. reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-589 atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.