Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vadas A. P. 2011-09-05 surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi jis 2011 m. rugsėjo 2 d., apie 10 val. 15 min., K. D. g., Tauragėje, vairuodamas automobilį R. P. 410.19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. P., neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį kliudė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai.

A. B. pripažįsta kaltę iš dalies, tai yra dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 127 str. 2 d. kaltę pripažįsta pilnai, tačiau neigia padaręs administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. A. B. paaiškino, kad 2011-09-02 ryte vairavo UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį R. P. 410.19 su priekaba. Automobilio priekaba buvo užkrauta 9 lengvaisiais automobiliais. Automobilio ir priekabos ilgis 20 metrų ir 70 centimetrų, svoris virš 30 tonų. Automobiliu važiavo iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo išsikrauti automobilius aikštelėje, esančioje D. P. ir Vytauto gatvių kampe. Važiuodamas automobiliu iš Gedimino gatvės suko į Donelaičio gatvę, ja pavažiavus suko į M. Mažvydo gatvę, po to suko į kairę į Poškos gatvę, kur yra aikštelė, bet ten nebuvo kur sustoti, tada užsuko į Vytauto gatvę ir už sankryžos maždaug už 5 metrų sustojo. Kai automobilis sustojo, iš karto priėjo žmogus, kuris pasakė, kad jis važiuodamas automobliu ir sukdamas iš Donelaičio gatvės į Mažvydo gatvę užkabino jo automobilį. Jis iš karto apžiūrėjo automobilio priekabą ir pastebėjo, kad automobilio priekabos galinis žibintas buvo palinkęs, iškritęs gabaliukas stiklo, todėl suprato, kad darydamas kairį posūkį su priekabos dešinės pusės galiniu žibintu galėjo užkliudyti kitą automobilį. Kartu su nukentėjusiu nuėjo į įvykio vietą, esančią Donelaičio ir Mažvydo gatvių sankryžoje. Ten, dešinėje kelio pusėje, prie stomotologijos kabineto, stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Jis buvo apgadintas : perbrėžtos dešinės pusės galinės dureles, apgadino arka, sparnas, nestipriai atplėštas bamperis. Tokie apgadinimai galėjo gautis jo vairuojamam automobiliui sukantis į kairę – į Mažvydo gatvę ir priekabos galiniu žibintu kliudant gatvėje stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Dėl eismo įvykio ir nukentėjusiojo automobilio apgadinimo jis savo kaltės neginčijo ir sutiko nukentėjusiajam padengti padarytus nuostolius. Jis siūlė nukentėjusiajam surašyti eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusysis atsisakė tai daryti, nurodydamas, kad jam nereikia deklaracijos, nes iš jos jam jokios naudos nebus, nes automobilis draustas užsienyje. Nukentėjusiajam reikėjo kuo greičiau, t.y. per dvi dienas suremontuoti automobilį ir išvažiuoti į užsienį. Jie sutarė, kad jis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą pinigais. Jo draugas R. V. jį ir nukentėjusįjį su mergina nuvežė į banką ir ten jis nukentėjusiajam atlygino žalą, sumokėdamas 1000 eurų. Vėliau, kai jis išsikrovė automobilius, jam paskambino nukentėjusysis ir pareikalavo suremontuoti automobilį. Jis pasakė, kad žalą jam jau atlygino. Tada nukentėjusysis pagrasino, kad jei tai nepadarys, kreipsis į policiją, ką jis ir padarė. Nurodo, kad vairuojant automobilį, kuris veža dar devynis lengvuosius automobilius, yra girdimas pastovus triukšmas, todėl jis neturėjo galimybės girdėti, o tuo labiau ir matyti kad kliudė kitą transporto priemonę, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neturėdamas tyčios pasišalinti ir taip išvengti atsakomybės, o dėl to, kad nepajuto kaip jo vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį.

Nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko. Turimomis žiniomis jis gyvena Airijoje. Iš rašytinio paaiškinimo apie įvykį matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, su kaltu dėl eismo įvykio asmeniu susitarė geruoju ir sutiko, kad pastarasis jam atlygintų žalą. Vairuotojas jiems pasakė savo vardą, darbovietė, davė telefono numerį. Jis prižadėjo sutvarkyti automobilį, liepė pristatyti automobilį pas meistrą, jie sutiko, kad atlygintų žalą. Apie 14 val. jie susitiko degalinėje ir ten įvyko konfliktas, po kurio jie kreipėsi į policiją.

Analogiškai eismo įvykio aplinkybes paaiškinime nurodo ir V. S. (b.l.6).

Liudytoja R. P. parodė, kad tuo metu buvo pas odontologą priimamajame ir išgirdo gatvėje bumtelėjimą, tačiau eismo įvykio nematė. Laukiamajame dar buvo vaikinas su mergina. Vaikinas išbėgo į lauką. Ji pasižiūrėjo per langą, bet nieko nematė.

Liudytojas R. V. parodė, kad A. B. paprašė pažiūrėti automobilį, kurį jis apgadino. Suprato, kad nukentėjusysis nori už apgadintą automobilį pinigų. Nukentėjusysis pasitarė su mergina ir iš A. B. pareikalavo 4000 Lt. Jis nuvežė A. B., nukentėjusįjį ir jo merginą prie bankomato. Bankomatas tokios pinigų sumos neišdavė, todėl A. B. su nukentėjusiuoju nuėjo į banką. Kai grįžo iš banko, nukentėjusysis grįžo su pinigais rankose. A. B. ir nukentėjusysis paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. įvykdymo įrodyta netik jo paties prisipažinimu, bet ir kita byloje surinkta medžiaga, t.y. rašytiniais paaiškinimais apie eismo įvykį, fotonuotraukomis ir kt.

Ištyrus eismo įvykio aplinkybes matyti, kad A. B. nesiekė nuslėpti, jog jis sukėlė eismo įvykį ir nebandė išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. A. B. po eismo įvykio su nukentėjusiuoju apžiūrėjo automobilio apgadinimus, savo kaltę pripažino, abi pusės sutarė, kad padarytą žalą kaltas asmuo atlygins pinigais ir policijos dėl šio eismo įvykio nekvies. A. B. sutiko su nukentėjusiojo reikalaujama žalos atlyginimo sąlyga, sumokėti 1000 eurų. Iš liudytojo R. V. parodymų ir Swedbank AB pažymos nustatyta, kad A. B. atlygino 1000 eurų žalą nukentėjusiajam dėl automobilio sugadinimų. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad po to, kai žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, jis papildomai prašė A. B. suremontuoti automobilį. A. B. atsisakius tai daryti, tarp nukentėjusiojo M. P. ir A. B. įvyko konfliktas. Pagal KET 234 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 232 punktu eismo įvykio dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Surinkti duomenys įrodo, kad eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl žalos atlyginimo, todėl neprivalėjo pranešti apie įvykį policijai. Nors KET 232 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, tačiau jos nebuvimas nėra pagrindas nubausti asmenį pagal Lietuvos ATPK 130 str. A. B. teigimu, jis siūlė nukentėjusiajam nubraižyti eismo įvykio deklaraciją kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punktas, tačiau nukentėjusysis M. P. atsisakė pildyti deklaraciją, nes jam ji neduotų jokios naudos, kadangi automobilis registruotas ir apdraustas užsienyje - Airijoje.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad A. B. veikoje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nėra tyčios (ATPK 10 str.), tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla atskiroje dalyje nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p., pagrindu.

Skiriant nuobaudą A. B. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 127 str. 2 d. ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

A. B. už padarytą pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p. 2 p., teismas,

nutarė:

Pripažinti kaltu A. B., padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Nutraukti administracinę bylą atskiroje dalyje, nesant A. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Sumokėjęs baudą pažeidėjas turi pateikti banko kvitą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, adresu Gedimino g. 17, Tauragėje, 215 kabinetas. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57877.