- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- I1-4348-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02398-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 7 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų (vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje neužtikrinimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, pasivaikščiojimo trukmės, prausimosi po šiltu dušu, ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, graužikų, maisto, kt.) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. kovo 12 d.
Pareiškėjas paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 kv. m – 8,1 kv. m. Pasak pareiškėjo, kamerose nuolat buvo laikomas po tris – keturis asmenis. Pareiškėjas, gyvendamas tokio dydžio kamerose, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireikšdavo baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Pareiškėjas savo skunde teigė, kad dėl to sutriko jo miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją, kameroje tarp suimtųjų kyla buitinių konfliktų, retsykiais ir fizinio kontakto konfliktai. Pareiškėjas teigia, kad buvo žeminamas, nes kamerose yra sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti maža sienele, kuri visiškai nedaro jokios įtakos privatumo išlaikymui.
Pareiškėjas pažymi, kad turi teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje ir teigia, kad tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dažnai Lukiškių TI-K nėra karšto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas pažymi, kad dėl to, kad yra vedamas nusiprausti tik vieną kartą per savaitę ir ne dažniau, kitas dienas jis jaučiasi nemaloniai, kadangi prakaituoja, o nusiprausti nėra galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje ventiliacija visai neveikia, yra drėgna ir tamsu, konstrukcijos ir čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai ir metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Taip pat kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo.
Paaiškina, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, šviesą skleidžiančios lemputės yra labai stiprios, nuo jų skauda akis ir galvą. Pasak pareiškėjo, patys išjungti šviesos negali, nes nėra įrengtų jungiklių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad žiemą yra neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra svyruodavo nuo 10 °C iki 14 °C, o vasarą būdavo per karšta, temperatūra siekdavo net 35 °C. Pasak pareiškėjo, jis administracijos ne kartą yra prašęs pamatuoti temperatūrą, tačiau administracija atsisakydavo. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo pilna tarakonų. Taip pat pažymėjo, kad maistas nebuvo skanus, maisto energinė vertė buvo per maža, neužtikrintas reikiamas maisto kiekis ir kokybė. Pasak pareiškėjo, visi išvardinti pažeidimai nėra smulkmeniški ar mažaverčiai, visi pažeidimai turi įtakos pareiškėjo psichikai ir sveikatai. Pareiškėjas pažeidimus vertina kaip kankinimus, dėl kurių nuolatos patirdavo emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinius sukrėtimus, pastoviai jausdavo orumo žeminimą ir kančią.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 12–17) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d., pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Nurodo, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv.m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv.m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymime, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų taburečių ir kitų baldų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kameros yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 17 p. yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laikantis šios higienos normos, kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdindavo, prižiūrėdavo, tvarkydavo savo kameras, neturėdavo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi tai, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Atsakovo atstovė, vadovaudamasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimavimų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktų, pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėl maitinimo Vilniaus PN pabrėžia, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Pažymime, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vilnius PN taip pat pažymėjo, kad konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Skundas netenkintas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė iš esmės dėl netinkamo kalinimo sąlygų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. kovo 12 d., atsakovės atstovė Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė (b. l. 23–24) įrodo, kad pareiškėjas buvo suimtas 2018 m. lapkričio 7 d. o į Lukiškių TI-K atvyko 2018 lapkričio 9 d. Teismas byloje remsis asmens įskaitos kortelės duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu ginčo laikotarpiu (-iais) laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti apskritai perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjui įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d. imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m kv. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv.. m. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 kv. m (b. l. 14). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 114 (1 asmuo), 7,66 kv. m ploto kameroje Nr. 326 (1 asmuo), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 200 (2 asmenys), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 152 (2 asmenys), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 152 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 23 (1 asmuo), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 23 (2 asmenys), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 9 (2 asmenys), 2019 m. kovo 12 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Vadovaujantis atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,41 kv. m iki 7,38 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,69 kv. m iki 7,94 kv. m. Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad subjektyviai pareiškėjui galėjo atrodyti mažesnis tenkantis jam gyvenamasis plotas, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo įrengtas atskiras sanitarinis mazgas su pilnai atitverta patalpa nuo gyvenamosios dalies, buvo nesandarus, neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus šiuo aspektu kalinimo laikotarpiu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų apskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, todėl jį nurodė apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Vilniaus PN pažymėjo ir tai, kad taisyklės nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų techninės galimybės nėra, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. O būtent 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Kadangi nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Iš byloje pateiktų duomenų nėra matyti, kad pareiškėjas būtų rašęs skundus Vilniaus PN administracijai dėl pažeidžiamo privatumo, be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o nepaisant to, svarbu atsižvelgti, kad net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.
EŽTT praktikoje konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas šiuo aspektu Rusijos atžvilgiu, kuomet naudojantis tualetu nuteistasis išlieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę / angą (žr. 2009 m.kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. v. Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiškimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev v. Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos, kurias turi užsitraukti pats nuteistasis, neužtikrintų privatumo asmens higienos procedūrų atlikimo metu, šioje byloje nenustatytos. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis. Tad, įvertinus faktinę situaciją dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo, sienelės ir, esant poreikiui, užtraukiamos užuolaidos įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti asmens higienos procedūrų metu, kadangi duoda asmeniui galimybę asmens higienos procedūrų metu pilnai būti nematomam tiek nuo kartu kameroje kalinčių asmenų, tiek ir nuo prižiūrėtojo. Jokių duomenų, kad sienelė ar pakabintos užuolaidos nebuvo techniškai tinkamos užtikrinti tokio paties lygio privatumo apsaugą kaip ir dušo kabinos užveriamos trumpam durys, nepateikta.
Pareiškėjas nurodė ir tai, kad sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, nuolat sklido nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje pateikto atsakovės atstovės atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios kameros esantys langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu būtent per juos ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, jog kiti nuteistieji, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo jokių problemų dėl patalpų vėdinimo. Atsižvelgiant į tai, kad natūralus gyvenamosios kameros vėdinimas per atvirus langus neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl negalima įžvelgti ir neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų.
Dėl pasivaikščiojimo trukmės
Pareiškėjas savo skunde taip pat teigia, kad jo teisės yra pažeidžiamos nes jis turi tik 1 valandos pasivaikščiojimą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos trukmės pasivaikščiojimo lauke yra atmestini.
Dėl dušo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dažnai Lukiškių TI-K nėra karšto vandens ir nėra sudaryta galimybę prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tačiau skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra vedamas nusiprausti kartą per savaitę, tačiau jam tokios tvarkos neužtenka. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių. Taip pat pareiškėjo argumentai dėl to, kad dažnai Lukiškių TI-K nebuvo karšto vandens nėra nagrinėtini, kadangi jie yra abstraktus, bendro pobūdžio, nėra konkretus.
Tai, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas yra pateikęs rekomendaciją šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kurioje rekomenduota kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę, suteikti galimybę praustis, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi nurodytas teisės aktas yra rekomenduojamojo pobūdžio, o be to, pareiškėjui buvo suteikta teisė praustis ir dažniau, kameroje esančioje prausykloje. Pažymėtina, kad skundų ar prašymų dėl didesnio dažnumo prausimosi po dušu suteikimo pareiškėjas neteikė, todėl atitinkamai administracija ir neturėjo galimybės į juos sureaguoti.
Dėl higienos normų
Pareiškėjas nurodė, kad kameros neatitinka higienos normų (žema temperatūra, pelėsis, nėra inventoriaus, parazitai).
Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.
Nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi ir tai, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Nuteistojo nurodytos nedetalizuotos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veiksmų taipogi aptariamu aspektu (bendra kamerų būklė). Kamerų atitiktį higienos normoms kontroliuoja specialios valstybės institucijos ir pareigūnai (visuomenės sveikatos centras ir pan.), tad, pareiškėjui savalaikiai nepateikus skundų, kalėjimo administracija neturėjo galimybės sureaguoti į pareiškėjo nurodomas aplinkybes (jei tokios buvo), dėl ko nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir neteisėto kalėjimo administracijos neveikimo.
Dėl maitinimo
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščius parengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Jokių konkrečių faktinių aplinkybių dėl maitinimo netinkamumo, netinkamų maisto produktų ar patiekalų pareiškėjas nekonkretizavo, skundų nei kalėjimo administracijai, nei atsakingoms institucijoms teikęs nebuvo.
Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veikų, nenustačius konkrečios neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, – nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas kalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo V. B. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.