Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti T. P., A. V., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis ir T. P., A. V. 2014 m. kovo 31 d. apie 2 valandą nakties, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, t. y. A. V. savo automobiliu „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus M. S. ir T. P. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), M. S. bei T. P. įsibrovus į saugomą teritoriją, t. y. perlipus blokinę (betoninę) bendrovės sieną ir taip neteisėtai patekus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią saugomą teritoriją, pagrobus iš ten, lauke sudėtus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 4 vnt. lengvojo automobilio „BMW“ ratlankių, kurių 1 vnt. vertė yra 250 Lt, bendros 1000 Lt vertės, t. y. A. V. tuo metu, o būtent M. S. ir T. P. grobiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pagal išankstinį susitarimą saugant juos, t. y. nusikaltimo vykdytojus ir būnant pasiruošus juos perspėti, jei į bendrovės teritoriją ar šalia atvyktų ar ateitų pašaliniai asmenys ir taip, M. S. kartu su T. P. ir A. V. pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1000 litų vertės 4 vnt. automobilio ratlankių, kurį (pavogtą turtą) po to A. V. pagal išankstinį susitarimą su jam priklausančiu automobiliu „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė paslėpti iš nusikaltimo vietos į savo namus, esančius Stoties g. 33-31, Telšiai, ir tuo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 1000 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, duomenų, kad gyventų faktinėje santuokoje ir turėtų mažametį vaiką, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas bei jo gynėja. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tačiau jokių dokumentų patvirtinančių darbo santykius, apeliantas nepateikė. Taip pat iš paties nuteistojo parodymų teisme matyti, jog pavogtus 4 vnt. ratlankių jis su bendrininkais ketino parduoti, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas pragyvenimui užsidirba iš nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde M. S. nurodo pasižadąs įsidarbinti oficialiai. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Taip pat M. S. yra baustas administracine tvarka, teistas iš viso 7 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Anksčiau M. S. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos įstaigos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. S. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesne bausme – laisvės apribojimu ar areštu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. S. 1 metų laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikaltimą bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors M. S. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio.