Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė. Nurodė, jog palikimą priėmė, tačiau per tris mėnesius pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui nepateikė. Paaiškino, jog kreipėsi dėl paveldėjimo bylą vesiančio notaro pakeitimo, atsakymą gavo praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties, per įstatymo nustatytą terminą dokumentų susitvarkyti nespėjo, kadangi gyvena ne Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) – pareiškėjo N. A. tėvas. Palikėjas (pareiškėjo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjui asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 2-ąji notaro biurą prašydamas vesti bylą po palikėjo N. A. mirties. Lietuvos notarų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, išnagrinėjus prašymą, paveldėjimo bylą po palikėjo N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) pavesta vesti (duomenys neskelbtini) 2-ajam notaro biurui. Testamentų registro duomenimis, palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, priėmimo ir (ar) atsakymo priimti palikimą, faktai nėra registruoti.

Pareiškėjas nurodo, jog palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisnių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas N. A. po savo tėvo N. A. mirties per įstatymo nustatytus terminus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po tėvo mirties palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą: moka mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi turtu, turto priežiūrai pasitelkia kitus asmenis. Tai, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi ir jį išlaiko, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis).

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po tėvo N. A. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. A. (N. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.