- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-156-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskalbtini)“ (toliau – Pareiškėjas), atstovaujamo direktorės T. B., skundą dėl 2015 m. kovo 6 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2015-02-05 aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti 2014-12-19 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-02-19 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2013-03-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytra taros (plastikinių dėžių) nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią SIA „(duomenys neskelbtini)“ pati savo transportu per 11 kartų išsivežė 10560 vienetų dėžių, tačiau sutarties sąlygų pastaroji įmonė nevykdo, t.y. nemoka nuomos ir negrąžina plastikinių dėžių.
2014-12-19 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. J. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, jog nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu Pareiškėjas padavė skundą aukštesniajam prokurorui.
2015-02-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. priėmė nutarimą atsisakyti tenkinti Pareiškėjo prašymą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodydamas, jog prokuroras P. J. priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai taikė BK ir BPK nuostatas bei pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas ir su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas. Teismas pažymėjo, jog byloje yra surinkta pakakamai duomenų, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti sprendžiami baudžiamosios teisės instrumentais, juo labiau kad pats Pareiškėjas, sudarydamas Nuomos sutartį nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, laiku nesiėmė teisinių priemonių savo teisėms ginti.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 186 str. 1 d., 182 str. 2 d. bei 183 str. 2 d. Dėsto faktines Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo eiga bei tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių toliau tęsti ikiteisminį tyrimą bei aiškintis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nurodo, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų ginti neturi galimybės, kadangi įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta, todėl ji jokios veiklos nevykdo bei nedirba jai atstovaujantys asmenys. Skunde pabrėžiama, jog ikiteisminis tyrimas vyko bei skundžiamuose procesiniuose sprendimuose yra aptariama tik galimai BK 186 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, nors šiuo atveju akivaizdu, kad buvo padarytos ir BK 182 str. 2 d. bei 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, tačiau jos aptariamos ir analizuojamos nebuvo. Pareiškėjas tvirtina jog Nuomos sutarties objektu buvusių plastikinių dėžių niekaip atsiimti negali, kadangi jų vieta nėra žinoma, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog buvo padaryta BK 183 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Be to, aplinkybė, jog įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ plastikines dėžes nuomojo, o ne pirko, yra akivaizdus apgaulės panaudojimo įrodymas. Pareiškėjas, žinodamas, jog plastikinės dėžės bus pasisavintos ir nuomininko realizuotos kaip savo jų negrąžinanti, nebūtų sudariusi Nuomos sutarties. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pagrindinis ir esminis asmuo, t. y. įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas V. U., kurio apklausa yra itin reikšminga ir būtina. Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama ir aplinkybė, jog tai, kad sąskaitos už nuomą buvo išrašytos tik po pusmečio, o ne kas mėnesį, kaip buvo nurodoma sutartyje, nerodo, kad nusikalstamos veikos negalėjo būti padarytos.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BPK 1 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, baudžiamasis procesas turi aiškią, tiksliai apibrėžtą paskirtį, į kurią nepatenka civilinių ar asmeninių santykių sprendimas bei aiškinimasis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinė prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Be to, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp Pareiškėjo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-05 buvo sudaryta taros (plastikinių dėžių) Nuomos sutartis. Nuomos sutartis buvo sudaryta 6 mėnesių terminui, kuriam suėjus plastikinę tarą SIA „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžinti Pareiškėjui. Matyti ir tai, kad šioje sutartyje, be nuomos mokesčio dydžio ir mokėjimo termino, buvo aptarti ir kiti klausimai, tokie kaip: plastikinių dėžių vieneto kaina, atsakomybė už prarastas plastikines dėžes, sutarties nevykdymo pasekmės, kilusių ginčių sprendimo tvarka ir kita. Pareiškėjo tvirtinimu SIA „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė aptariamos Nuomos sutarties, kadangi nesumokėjo nuomos mokesčio ir negrąžino išsinuomotų plastikinių dėžių. Atsižvelgiant į tokius duomenis policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 186 str.
Tiriant Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų – kaip liudytojai apklausti G. K., T. B. bei M. Z., iš Europolo gauta informacijai apie SIA „(duomenys neskelbtini)“ teisinį statusą, finansinius rodiklius bei valdymo organus, pateikti įvairūs teisinės pagalbos prašymai Latvijos Respublikai, o taip pat išvesti dokumentai į lietuvių kalbą. Atlikus visus šiuos veiksmus nebuvo gauta jokių duomenų, kad Pareiškėjo nurodomos Nuomos sutarties sudarymo metu būtų panaudota apgaulė ir Pareiškėjas apgautas. Priešingai, Pareiškėjas su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rašytinę Nuomos sutartį, pagal kurią, kaip jau minėta pirmiau, buvo aptartos ir nustatytos visos reikšmingos šios sutarties vykdymo bei nevykdymo ar netinkamo vykdymo detalės. Tokiu būdu byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai tvirtinti, kad tarp Pareiškėjo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių Pareiškėjas, kilus jų pasirašytoje sutartyje atitinkamoms neigiamoms pasekmėms, net nebandė spręsti Nuomos sutartyje numatytomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. kreipiantis į atitinkamą teismą civilinio proceso tvarka. Tokios galimybės, priešingai nei tvirtinama skunde, neeliminuoja ir aplinkybė, jog SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta bei nepavyksta susisiekti su šios įmonės direktoriumi.
Aukštesnysis teismas atmeta Pareiškėjo skundo argumentą, jog ikiteisminis tyrimas privalo būti tęsiamas dėl to, kad nebuvo apklaustas SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, su kuriuo buvo sudaryta Nuomos sutartis. Išties, atliekant šį ikiteisminį tyrimą pastarosios įmonės direktorius apklaustas nebuvo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ikiteisminis tyrimas privalo būti tęsiamas toliau. Nepagrįsti ir Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, ar nėra padarytos kitos, BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog Nuomos sutarties sudarymo metu buvo panaudota apgaulė ar kad kita sandorio šalis sąmoningai siekė sudaryti tokią situaciją, kad kreditorius netektų galimybės atkurti savo pažeistas teises civilinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo plačiau kalbėti ir apie sukčiavimą ar turto pasisavinimą, juo labiau kad tai aptarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Papildomai pažymėtina, jog Pareiškėjas, sudarydamas Nuomos sutartį su užsienio įmone, pats nusprendė prisiimti atitinkamą riziką, o nereikalaudamas sumokėti Nuomos mokesčio kas mėnesį, kaip tai buvo numatyta Nuomos sutartyje, pats elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Todėl, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčas, kuomet viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties įsipareigojimų, yra civilinio proceso dalykas. Ir kol nėra išnaudotos visos šiame procese numatytos priemonės apginti savo teises ar teisėtus interesus, neturėtų būti imamasi baudžiamųjų teisinių priemonių.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktorės T. B., skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.