Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi T. S. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu T. S. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta galutinė nuobauda - 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

2016 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2016 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir T. S. apeliacinis skundas netenkintas.

2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu T. S. paskirta 870 Eur baudą buvo pakeista į 145 valandas nemokamų viešųjų darbų.

2018 m. kovo 26 d. teisme gautas T. S. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad visos sąlygos jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą yra. Nuo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo yra praėję daugiau kaip pusė paskirto termino. Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirta 870 EUR bauda buvo pakeista į 145 valandų viešųjų darbų, kuriuos jis yra atidirbęs. Per nurodytą laiką jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, tai patvirtina pateikiamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Tai, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka, negali suponuoti išvados dėl jo nesikeičiančio būdo ir blogėjančios charakteristikos. Yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą ir atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų Žalą žmogaus sveikatai programą. Be to, baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra gavęs medicininį pažymėjimą. Yra bedarbis, neturi jokio kito pragyvenimo šaltinio, išskyrus gaunamą socialinę išmoką ir neturint vairuotojo pažymėjimo negali įsidarbinti. Atgavus vairuotojo pažymėjimą, įsidarbintų UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, tačiau būtina sąlyga - vairuotojo pažymėjimas. 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N261-71/2014 LVAT sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgdamas į tai, kad byloje įrodytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bei kad byloje nėra duomenų, jog asmuo teisės atėmimo laikotarpiu būtų padaręs teisės pažeidimų arba anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET, kas neigiamai charakterizuotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir rodytų, jog jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, byloje nėra nustatyta. Iš to teismas padarė išvadą, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą. Analogiškai teisė taikyta ir 2014 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-11/2014. Remiantis nurodytais LVAT išaiškinimais yra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Be to, per nurodytą terminą jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, dėl to išvadas padarė, nuoširdžiai gailisi. Iš to galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, yra išpildyti - yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, T. S. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina darbui, kadangi atgavęs vairuotojo pažymėjimą įsidarbintų UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku.

Tačiau teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar T. S. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,3 promilių girtumas. Iš pradžių savo kaltės nepripažino, neigė padaręs eismo įvykį, eismo įvykio vietoje policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė būti patikrinamas ar nėra neblaivus. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. Kadangi tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, grubiai pažeisdamas įstatymų normas, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Tai, kad T. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Be to, pareiškėjui 2010 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau jis išvadų nepadarė. Todėl vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Be to, T. S. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus, pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą – gali vairuoti be apribojimų, per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė naujų teisės pažeidimų) atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas prašyme ir nurodo, kad jis yra bedarbis, tačiau prie prašymo pateikta 2016 m. gruodžio 16 d. išduota Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažyma, nepatvirtina, kad T. S. ir šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Taip pat pareiškėjo prie skundo pateiktas 2017 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog jie ketina įdarbinti T. S. vadybininko pareigose, nepatvirtina, jog T. S. tikrai būtų įdarbintas minėtoje įmonėje.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu T. S. atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas konstatuoja, kad T. S. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima, todėl jo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

nutaria:

T. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.