- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-480-315/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl bausmių subendrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl A. (A.) D. paskirtų bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės paskyrimo, įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiams.
Skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas pažymėjo, kad, priimat Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 9 d. Dėl paminėtų aplinkybių, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis), A. D. paskiriant galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 3 MGL dydžių baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realiu bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-11-30 iki 2016-12-01.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus rajono apylinkės 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 9 dienos.
Kita Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria A. D. atžvilgiu taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Prokuroro teigimu, taikant A. D. 75 straipsnio nuostatas, nebus pasiekti bausmės tikslai, be to, toks teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiui. Teismas, bendrindamas įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, negalėjo pakeisti realaus bausmės vykdymo, nes tiek pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 30 d. nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartyje pabrėžė, kad BK 75 straipsnio norma negali būti taikoma, nes nebus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad A. D. yra penkis kartus teistas už apysunkes analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šis institutas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis vėl nusikalto. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka. A. D. kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą A. D. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį. Nurodo, jog įsidarbino UAB „Auserta“, jo sutuoktinė gauna labai mažas pajamas, todėl vienai jai sunku išlaikyti šeimą (prideda tai patvirtinančius dokumentus).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. D. atžvilgiu 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiais skirtos bausmės nebuvo subendrintos vėliausiai priimtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui priimant 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2017 m. spalio 9 d.). Ši aplinkybė sąlygojo būtinybę taikyti BPK 347 straipsnio nuostatas – t. y. bausmę vykdančią instituciją kreiptis į teismą dėl bausmių subendrinimo.
BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmes ir skirdamas galutinę bausmę pagal BK 63 straipsnį teismas gali jas visiškai ar iš dalies sudėti arba esant pagrindui taikyti bausmių apėmimą. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo vertinimu, teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, pasirinkdamas šį bausmių subendrinimo būdą. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino bei taikė BK 75 straipsnio nuostatas.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
A. D. yra penkis kartus teistas už apysunkes analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šis institutas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis vėl nusikalto. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka. A. D. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiuose – baudžiamosios bylos buvo išnagrinėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, jog tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2017 m. spalio 9 d. nutartyje nurodė, kad BK 75 straipsnio norma A. D. atžvilgiu negali būti taikoma, nes nebus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Teismas atsižvelgia į A. D. atsiliepime nurodytus argumentus, o būtent, kad jis įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinės gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau šios aplinkybės vertintinos kartu su aukščiau nurodytomis ir padarytų išvadų nepaneigia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. D. įsidarbino 2017-12-06, tai yra jau po to, kai Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis keistina, panaikinant dalį, kuria A. D. atžvilgiu taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria A. D., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-30 iki 2016-12-01.
Kitą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.