Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
1A-33-380/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00201-2009-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
G. U.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-33-380/2015Teisėja E. Lapinskienė Proceso Nr. 1-30-2-00201-2009-10
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,išteisintajam G. U., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 222 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas, G. U. kaltinant pagal BK 220 str. 1 d., nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2005-07-14, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2008-05-09 sudarė su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas faktoringo limitas 120 000 Eur. Po ko, G. U., piktnaudžiaudamas UAB „Swedbank lizingas“ pasitikėjimu, laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-06-25, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, elektroniniu paštu nusiuntė UAB „Swedbank lizingas“ tikrovės neatitinkantį pranešimą, kad 2008-06-19 tarp pirkėjo Ukrainos bendrovės RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu parduotos prekės – žuvų konservai, nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamuotus duomenis neturėjo galimybės parduoti RAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies konservų pagal pateiktas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei, kad šios prekės (žuvies konservai) pristatytos pirkėjui - Ukrainos bendrovei RAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie prekes, vežėją, transporto priemones. UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojai, būdami suklaidinti G. U. 2008-06-20 pateiktu pranešimu ir jį pagrindžiančiais dokumentais, 2008-06-26 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 40922,95 Eur (141 298,76 Lt) avansą bei 2008-06-27 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 40230,89 Eur (138 909,21 Lt) pagal faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). G. U. įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, avansu gautų 81153,84 Eur (280 207,98 Lt) negrąžino UAB „Swedbank lizingas“. G. U. buvo kaltinamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijus svetimą, UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtą, kurio vertė – 81153,84 Eur (280 207,98 Lt).

G. U. buvo kaltinamas apgaulingu UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos tvarkymu, t. y. G. U. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2005-07-14 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laikotarpiu nuo 2008-06-19 iki 2008-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punktą kuris numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 punktą, kuris numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 punktą, kuris nustato, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal sąskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, veikdamas per UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. R., nesuvoku­sią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų įvykusių ūkinių operacijų duomenų, o būtent: į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė duomenų apie žuvies konservų įsigijimą 106346,24 Lt (30800,00 EUR) sumai (69120 dėžučių) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2008-07-16 PVM sąskaitą – faktūrą/invoice (duomenys neskelbtini); žuvies konservų (dėžių kiekis 1350, dėžučių kiekis 69120, suma 60821,28 EUR) pardavimą pirkėjui - RAB „(duomenys neskelbtini)“, Ukraina, pagal 2008-08-07 (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-06-19 sąskaitą INV (duomenys neskelbtini). Dėl šių išvardintų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio.

G. U. buvo kaltinamas tuo, kad neteisingai pateikė duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2005-07-14, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu – „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos“ privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 56 str. „0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas“, kurio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymo „Dėl metinės pelno mokesčio deklaracijos pildymo patvirtinimo“ Nr. VA-34 nuostatas, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugsėjo 24 d., Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, siekdamas išvengti 37801 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. R., nesuvoku­sią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė pastarajai duomenų apie žuvies konservų (dėžių kiekis 1350, dėžučių kiekis 69120, suma 60821,28 EUR (210 003,72 Lt)) pardavimą pirkėjui -RAB „(duomenys neskelbtini)“, Ukraina, pagal 2008-08-07 (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-06-19 sąskaitą INV (duomenys neskelbtini), dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta šių ūkinių operacijų neužregistravo laikotarpio nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos žurnale „Pardavimas“ bei 2008 m. laikotarpio nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 pridėtinės vertės mokesčių deklaracijoje įrašė 210 003,72 Lt mažesnę “Prekių tiekimo PVM apmokestinamoji vertę“ bei deklaravo mažiau 37801 Lt pardavimo PVM ir šią deklaraciją pateikė 2009-04-27 elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Tokiu būdu G. U. kaltinamas pateikus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir padarius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 37 801 Lt žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį dalyje dėl G. U. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. G. U. pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d., ir skirti 50 MGL (6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose ir 50 MGL (6500 Lt) baudą. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. U. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų kaip įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, jog UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo suklaidintas. Iš liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. U. 2008 m. gegužės 9 d. su UAB „Swedbank lizingas“ pasirašė faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią numatytas 120 000 Eur limitas, faktoringo avansas – 70 procentų. G. U. sutartyje savo parašu patvirtino, jog sutinka su sutarties sąlygomis. Pati faktoringo sutartis paneigia, jog faktoringo avansas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotinas pagal išankstines sąskaitas: 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktoringo avansas buvo išduodamas pagal išankstines sąskaitas neneigia liudytojas M. M.. Minėtomis sąskaitomis ir užpildytu sąskaitų sąrašu, kuris buvo elektroniniu paštu pateiktas UAB „Swedbank lizingas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. U. patvirtino bei garantavo, kad perleidžiamo piniginio reikalavimo teisė į pirkėją – RAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja ir galioja visa apimtimi, prekių pardavimas, už kuriuos pirkėjui pateiktos sąskaitos, yra tinkamai įvykdytas. Tai, kad sąskaitose 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas būsimasis laikas, nesąlygoja avansinės/išankstinės sąskaitos tipo buvimą, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, nes faktoringo sutartyje aiškiai nurodyta, kad sąskaitoje turi būti nurodyta prekių pateikimo data, jei ji skiriasi nuo sąskaitos surašymo datos, bet anksčiau pažymėtose sąskaitose nurodyta tik viena data 2009 m. birželio 19 d. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G. U., elektroniniu paštu pateiktos minėtos sąskaitos ir užpildytas sąskaitų sąrašas, esmingai suklaidino UAB „Swedbank lizingas“ atstovus, nes šiais dokumentais buvo patvirtinta, jog įvykdytos faktoringo sutarties sąlygos faktoringo avansui gauti. Ši apgaulė buvo esminė, lėmusi UAB „Swedbank lizingas“ atstovų suklydimą dėl faktoringo avanso išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teigia, kad kaltinimo formuluotė, jog G. U. <...> piktnaudžiaudamas UAB „Swedbank lizingas“ pasitikėjimu, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. birželio 25 d., elektroniniu paštu nusiuntė UAB „Swedbank lizingas“ tikrovės neatitinkantį pranešimą, kad 2008 m. birželio 19 d. tarp pirkėjo Ukrainos bendrovės RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu parduotos prekės – žuvų konservai nepagrįsta, nes tai paneigia susirašinėjimo elektroniniais laiškais istorija. G. U., liudytojo R. L. parodymai. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju yra svarbūs UAB „Swedbank lizingas“ atstovo M. M. parodymai. Taip pat liudytojai R. L. ir V. Z. patvirtino, jog klausimus su UAB „Swedbank lizingas“ dėl faktoringo sutarties sudarymo ir vykdymo tvarkė tik G. U., kuriam vienam ir buvo žinomos faktoringo susitarimo sąlygos, o pastarieji tik G. U. prašymu atlikdavo techninį darbą. Apeliantas teigia, kad G. U. tyčinių veiksmų pobūdį pagrindžia tokios aplinkybės: G. U. sudarydamas 2008 m. gegužės 9 d. faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu patvirtino apie žinojimą faktoringo sąlygų, todėl žinojo, kad pagal faktoringo sutarties sąlygas faktoringo avansas išmokamas tik gavus raštišką pirkėjo patvirtinimą, kad prekės gautos, kokybiškos, tinkamos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio 19 d. prekių – žuvų konservų neturėjo ir neturėjo apyvartinių lėšų žuvies konservams įsigyti, todėl G. U. suvokė, kad UAB „Swedbank lizingas“ pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir žinojo, kad pateiktų dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus išmokėtas faktoringo avansas, neprieštaravo dėl dokumentų pateikimo UAB „Swedbank lizingas“ ir nutylėjo, kad juose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. U. apgaule užvaldė UAB „Swedbank lizingas“ mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 81153,84 Eur. Be to, G. U., siekdamas, kad kuo vėliau UAB „Swedbank lizingas“ paaiškėtų, jog minėtos sąskaitos faktūros, pagal kurias suteiktas faktoringo avansas, nėra pateiktos Ukrainos įmonei prekės, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galiojančios perleidžiamo piniginio reikalavimo teisės į pirkėją, 2008 m. rugpjūčio mėn. organizavo prekių perleidimą pagal vieną, t. y. 2008 m. birželio 19 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), RAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ūkinių operacijų pagal šią sąskaitą neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje. Todėl apelianto nuomone, byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad G. U., atlikdamas šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine apgaule. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pirmąjį krovinį pirkėjui RAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjimo už šias prekes taip ir negavo, ir buvo suklaidinta nesąžiningos sutarties šalies bei patyrė turtinius nuostolius įtakojusius šios įmonės bankrotą ir veiklos pasibaigimą. Šioje byloje nebuvo atliekamas tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo, šios bendrovės bankroto priežasčių, todėl visiškai nepagrįsta tokia teismo išvada. Apeliantas teigia, kad G. U. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 str. 1 d. numatytos veikos sudėties požymiai. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jau yra įtrauktos bei užregistruotos visos ūkinės operacijos, nes ūkinė operacija – žuvų konservų pirkimas neįtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neužregistruota apskaitos registre „Pirkimai“, kaip ir pagal 2008 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą/invoice (duomenys neskelbtini) prekės – žuvies konservai asortimente 69120 vnt., neapskaityti atsargose bei neapskaitytas šių prekių (atsargų) judėjimas. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad apie 2008 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą/invoice (duomenys neskelbtini) žinojo buhalterė A. R., kuri iš karto jos nesuvedė į buhalterinę apskaitą dėl joje buvusių neatitikimų. Apelianto nuomone, tiriamuoju laikotarpiu, G. U. buvo ne tik atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir jos tvarkymą, nes A. R. tuo metu nedirbo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. lapkričio 26 d. ekspertizės akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. apyvartos žurnale neatvaizduoti duomenys pagal 2008 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą/invoice (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai rėmėsi G. U. parodymais, kad pagal minėtą sąskaitą ūkinių operacijų neužfiksavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo dėl klaidos, nes tuo pačiu G. U. teigia, kad sąskaita faktūra/invoice Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik išankstinė, todėl netrauktina į buhalterinę apskaitą. Apelianto nuomone G. U. taip tik siekia sumenkinti savo atsakomybę, nes suvokė, jog buhalterinėje apskaitoje turi būti užfiksuotos visos įvykusios ūkinės operacijos. Apeliantas teigia, kad G. U. padarytų veiksmų tyčinį pobūdį parodo tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, direktoriumi, žinojo realią įmonės finansinę padėtį, įmonės veiklos organizavimo galimybes bei betarpiškai pats dalyvavo organizuojant Bendrovės veiklą, be to, būdamas direktoriumi privalėjo žinoti teisės aktus reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė ir tam turėdamas realias sąlygas, galėjo numatyti, kad gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, tačiau tokių pasekmių norėjo. Teigia, kad teismas, išteisindamas G. U. dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kas sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl šis teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Išteisintojo G. U. advokatas Raimondas Kivylius atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį nepakeistą. Teigia, kad bylos aplinkybės neleidžia tvirtinti apie panaudotą apgaulę, priešingai, nustatyti faktai patvirtina civilinių teisinių santykių buvimą, o taip pat kaltinimo nepagrįstumą. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 20 d. papildė pirminę sutartį, nurodant, jog bus naudojamasi faktoringu bei nustatomas šalių susitarimas dėl išankstinio prekių apmokėjimo. RAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva sudaryta faktoringo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi pinigus iš UAB „Swedbank lizingas“ juos panaudojo žuvies konservų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nupirkti konservai buvo laikomi muitinės sandėlyje, iš kurio vėliau savo transportu išsivežė RAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad būtent RAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį neapmokėjo už prekes faktoringo kompanijai, turėjusiai šias sumas pervesti UAB „Swedbank lizingas“. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. U. suklaidino UAB „Swedbank lizingas“ elektroniniu paštu susiųsdamas sąskaitas 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne G. U. buvo šio laiško ir jo priedų autorius. Šis laiškas buvo atsiųstas iš paties pirkėjo elektroninio pašto, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai, kad G. U. persiuntė RAB „(duomenys neskelbtini)“ jam atsiųstas išankstines sąskaitas neleidžia daryti išvados, jog G. U. veiksmais būtų panaudota apgaulė, kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, jog buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, dėl to atsiranda teisinės pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju sąskaita faktūra/invoice (duomenys neskelbtini) buvo rasta įmonės segtuve. Ši sąskaita buvo apmokėta bankiniu pavedimu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos. Tai, kad ši UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita nėra patvirtinta sąskaitų plane, nepaneigia fakto, kad apmokėjimas buvo padarytas ir turint bankinį išrašą neabejotinai galima nustatyti kur ir kada pinigai buvo sumokėti, t. y. negalima daryti išvadą, kad dėl to atsiranda teisinės pasekmės.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu G. U. pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl G. U. išteisinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti G. U., liudytojų parodymai, kita rašytinė medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog G. U. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., požymių.

BK 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Svarbūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. su RAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tiekti, o RAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti žuvies konservus (1 t., b. l. 89-91). Kaip matyti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. 2008 m. kovo 20 d. tarp bendrovių buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad bus naudojamasi faktoringu ir nustatomas šalių susitarimas dėl išankstinių prekių apmokėjimo (1 t., b. l. 94). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 9 d. sudarė su UAB „Swedbank lizingas“ faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas faktoringo limitas 120 000 Eur (1 t., b. l. 76-81). Liudytojas M. M., UAB „Hansa lizingas“ faktoringo departamento vadybininkas, parodė, kad dėl faktoringo sutarties sudarymo kreipėsi iš Estijos banko, kad įmonė Ukrainoje norėtų sudaryti faktoringą su Lietuvos kompanija (6 t., b. l. 156). Taigi ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o RAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl faktoringo sutarties sudarymo.

Faktoringo sutarties 5 punkte numatyta, kad faktorius turi teisę 5 darbo dienas nuo sąskaitų sąrašo, sąskaitų ir kitų faktoriaus reikalaujamų dokumentų gavimo tikrinti sąskaitos atitikimą teisės aktams, sutarčiai ir faktoringo sutarčiai. Faktorius turi teisę nefinansuoti sutartį, <...> jei faktoriui nepateikti dokumentai, patvirtinantys prekių pardavimą, darbų atlikimą <...> (1 t., b. l. 78-81). UAB „Swedbank lizingas“ elektroniniu paštu buvo persiųstos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo pasirašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. U. ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir patvirtintos antspaudais (1 t., b. l. 9-12; 25-28). Elektroniniu paštu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys prekių perdavimą, t. y. RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. P. pasirašytas raštas, kad prekės pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautos ir atitinka pirkėjo reikalavimus, bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-22; 32). UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę nefinansuoti kliento, jei pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Liudytojas M. M. teigė, kad pasirašius faktoringo sutartį viskas vyko pagal standartinę procedūrą, gavus elektroniniu paštu dokumentus, nebuvo jokių abejonių dėl dokumentų originalų gavimo, todėl išmokėjo pinigus ir laukė originalių sąskaitų. Banko taisyklės reikalauja, kad mokėjimai būtų daromi tik gavus dokumentų originalus (6 t., b. l. 156-157). UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 40922,95 Eur avansą bei 2008 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 40230,89 Eur pagal faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5; 7).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad banko darbuotojai gavę elektroniniu paštu dokumentus buvo suklaidinti, kad prekės buvo perduotos RAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakyta nuosprendyje. G. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į jį kreipėsi RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ieškodami įmonių, kurios tiektų žuvies konservus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. RAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo, kad būtų atsiskaitoma po prekių gavimo per tam tikrą terminą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tuo nesutiko. Ukrainiečiai pranešė, kad pirkimas bus atliekamas pasinaudojant faktoringu. Buvo pasirašyta faktoringo sutartis. Suderinus su ukrainiečiais tiekiamų prekių asortimentą, buvo pasirašytos išankstinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos buvo išsiųstos paštu RAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti, vėliau jas gavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą. Gavus iš banko pinigus, užsakė žuvies konservus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekėms atvykus į muitinės sandėlį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokėta. Vėliau ukrainiečiai su savo transportu žuvies konservus išsivežė. Antra partija ukrainiečiams nebuvo išsiųsta dėl pirmosios partijos dokumentų trūkumų, o vėliau buvo atsisakyta siųsti, nes paaiškėjo, jog UAB „Swedbank lizingas“ negauna faktoringo apmokėjimo iš LLC „(duomenys neskelbtini)“, nes pastariesiems RAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų (7 t., b. l. 59-61). Liudytojas J. F., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl žuvų konservų tiekimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai apmokėjo sąskaitą faktūrą, prekės buvo perduotos muitinės sandėlyje (6 t., b. l. 161). Liudytojas Z. D., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad dokumentus, t. y. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žuvų konservų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) muitinės, sutvarkė jis. Krovinys iš Lietuvos Respublikos išvažiavo (6 t., b. l. 189-190). RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė žuvies konservus, bet su sutarties sąlygų pažeidimais, o būtent, mažesnio kiekio, be lydinčių dokumentų, nesilaikant sanitarinių dokumentų, su 2-3 mėn. pavėlavimu (5 t., b. l. 65-69).

Iš susirašinėjimo dokumentų matyti, kad M. M. 2008 m. birželio 25 d., 15.52 val., iš (duomenys neskelbtini) atsiųstas dokumentas „Patvirtinimas dėl kokybės pavyzdys EF 2 tif“. Prisegtas failas buvo atsiųstas iš (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 14.49 val., su nurodymu, šį dokumentą pasirašyti ir nusiųsti bankui (1 t., b. l. 126). Atsiųstas dokumentas „Patvirtinimas dėl kokybės pavyzdys EF 2 tif“ yra 2008 m. birželio 19 d. anglų kalba surašytas patvirtinimas iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ apie prekių gavimą (1 t., b. l. 127). Nepaneigta, kad duomenys, kurių pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ padarė du pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti iš (duomenys neskelbtini). G. U. teigia, kad nesuprato anglų kalba atsiųsto dokumento, negalėjo žinoti, kad bankui pateikė patvirtinimą apie prekių gavimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog G. U. norėjo banko darbuotojus apgauti, suklaidinti. Nors duomenų, kurie patvirtintų, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi RAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra, kaip nėra nustatytas ir asmuo, siuntęs laiškus, tačiau RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P. patvirtino, kad dalis prekių – žuvies konservų buvo pristatyta. Be to nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. U. persiuntė bankui kokius nors tikrovę neatitinkančius dokumentus arba pats juos suklastojo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu naudojosi G. U., V. Z., R. L..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. U. besąlygiškai patvirtino bei garantavo, kad perleidžiamo piniginio reikalavimo teisė į pirkėją RAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja ir galioja visa apimtimi, prekių pardavimas yra tinkamai įvykdytas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2008 m. birželio 19 d., tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinio pakrovimo data yra 2008 m. birželio 19 d. UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. birželio 25 d. gautas RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. P. pasirašytas pranešimas apie tai, kad prekės pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautos ir atitinka pirkėjo reikalavimus. Minėtas pranešimas atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis buvo tik persiųstas.

G. U. sudarydamas sutartį su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarydamas faktoringo sutartį, ruošėsi jas vykdyti, tai patvirtina jo tolesni veiksmai t. y. prekių pirkimas ir išsiuntimas. Be to, jis nebuvo šių sutarčių sudarymo iniciatorius, o pirmasis užklausimas dėl faktoringo sutarties buvo iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Tai patvirtina ir G. U., E. P., M. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko žuvies konservus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalis žuvies konservų buvo išvežti į Ukrainą, tai patvirtina RAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau RAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaičius už gautą krovinį, buvo atsisakyta siųsti antrą partiją žuvies konservų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog G. U. veiksmuose nėra nei veikimo tyčios, nei apgaulės prieš UAB „Swedbank lizingas“. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Swedbank lizingas“, RAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos faktoringo sutarties pagrindu susiklostė išimtinai tik civiliniai teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltoje bankroto byloje patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas 9 797,70 Lt (4 t., b. l. 22). Nėra nustatyta, kad dėl apgaulės būtų apsunkintas pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Swedbank lizingas“ faktoringo iš viso gavo 81 153,84 Eur (280 207,98 Lt). Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žuvies konservų pagal 2008 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 106 346,24 Lt, t. y. už mažesnę sumą nei gautas faktoringo avansas. Tai, pasak apelianto, rodo ne RAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekį pateisinti savo nesąžiningumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti parduoti žuvies konservai RAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalis žuvies konservų buvo išsiųsta RAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjus, kad UAB „Swedbank lizingas“ negauna faktoringo apmokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusių prekių neįsigijo ir nesiuntė. Todėl ši skunde nurodyta aplinkybė negali patvirtinti buvusios apgaulės faktoringo sutarties sudarymo metu.

Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas nesudaro BK 182 str. numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo apgaulės požymio. Tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ pagal faktoringo sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, yra tik civiliniai teisiniai santykiai, o padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai išteisino G. U., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia teismo išvada yra pagrįsta išsamia surinktų ir ištirtų įrodymų analize bei pakankamai motyvuota.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad negalima daryti kategoriškos ir neginčytinos išvados, jog G. U. tyčia, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes ir jų siekdamas, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir būtent dėl to kilo įstatyme numatyti padariniai, t. y. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies konservus už 106 346,24 Lt pagal 2008 m. liepos 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 48). G. U. ir liudytojas J. F. patvirtina, kad už žuvų konservus buvo atsiskaityta. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žurnale „Pirkimas“ laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 neužregistruota PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši sąskaita faktūra buvo įsegta žurnale „Pirkimas“ (4 t., b. l. 49). G. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. R.. Mano, kad nebuvo jokio tikslo šios PVM sąskaitos faktūros neapskaityti pirkimo registruose, juolab, kad buvo padarytas bankinis pavedimas. Greičiausiai tai buvo padaryta per aplaidumą (7 t., b. l. 64). Liudytoja A. R. nurodė, kad G. U. buvo pateikęs sąskaitą dėl žuvų konservų pirkimo. Sąskaitoje nebuvo nurodytas konservų kiekis, rūšis, todėl sąskaitą grąžino pataisyti. G. U. sąskaitos negrąžino. Tuo metu kai ji nedirbo, jos prašė pagalbos (6 t., b. l. 136). A. R. buhaltere dirbo nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. spalio 5 d. V. Z. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. laikinai ėjo buhalterės pareigas. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas žuvies konservų kiekis, rūšis, todėl manytina, kad šią sąskaitą faktūrą matė A. R.. Ekspertė D. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nors ši ūkinė operacija nebuvo atvaizduota apskaitos registruose, tačiau įvertinus tolesnę įvykių eigą, t. y. prekės buvo muitinės sandėliuose, jos vis dėlto buvo eksportuotos, užsakovas jas gavo, operacija įvyko. (7 t., b. l. 96). Nors faktinėmis bylos aplinkybės nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užregistruota, bet ji įsegta į žurnalą „Pirkimas“, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog G. U. tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Teisiamojo posėdžio metu G. U. teigė, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išankstinės, todėl jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), kuris nėra sąskaita, nebuvo galima įtraukti į pardavimų registrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laukė apmokėjimo iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tada būtų įtraukusi šiuos duomenis į pardavimų registrą. Pardavimas vyko su nuliniu tarifu, todėl neigiamai neatsiliepė mokamų mokesčių prasme (7 t., b. l. 64). Liudytoja A. R. patvirtino, kad pateiktoje įmonės deklaracijoje žuvies pirkimas ir pardavimas ukrainiečiams nebuvo užfiksuotas, nes sąskaitoje faktūroje PVM tarifas buvo nulinis. Šios sąskaitos įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą mažintų įmonės mokėtiną pelno mokestį, todėl įmonei tai būtų naudinga (6 t., b. l. 136). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jeigu žuvies konservus pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Europos Bendrijų teritorijos išgabeno pirkėjo RAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, tai pagal norminių aktų reikalavimus atvaizdavus šią ūkinę operaciją apskaitoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėjusi teisę taikyti PVM nulinį tarifą ir tai neįtakotų PVM deklaruojamo dydžio (7 t., b. l. 40-41).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, negalima teikti, jog dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) neužregistravimo ir sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusSavinijus Katauskas