Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-08-10 · Civilinė byla Nr. 2-30384-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
2-30384-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Z. T.
Atsakovas
D. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant L. K.,dalyvaujant ieškovui Z. T., atsakovei nesant

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 000 EUR skolą pagal 2013 m. birželio 3 d. paskolos raštelį, 300 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d., 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 479 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 129 EUR žyminio mokesčio ir 350 EUR teisinės pagalbos išlaidos. Teigė, kad ieškovas ir atsakovė 2013 m. birželio 3 d. surašė paskolos raštelį, kurio pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 8 000 Lt ir 10 000 EUR, o atsakovė įsipareigojo gražinti 8 000 Lt ir 10 000 EUR iki 2013 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė ieškovui liko skolinga 4 000 EUR. Pažymėjo, kad pastaruoju metu atsakovė su ieškovu vengia bendrauti, slapstosi, į telefono skambučius neatsiliepia, pusantrų metų skolos negrąžina, dėl ko ieškovas atsakove jau nebepasitiki ir abejoja dėl skolos susigrąžinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas kreipėsi teismą su ieškininiais reikalavimais dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo (b. l. 1-5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė prašė ieškinį atmesti. Ji pripažino paskolinių santykių būvimą bei patį skolos faktą. Nurodė, kad skola jau būtų grąžinta, tačiau ieškovas nesutiko, jog skola būtų grąžinama dalimis. Atsakovės manymu, ieškovas teismui pateikė melagingą informaciją, kad atsakovė vengė bendrauti su ieškovu, slapstėsi bei neatsiliepė į telefono skambučius. Nurodė, kad ne kartą prašė ieškovo atsiųsti banko sąskaitos, į kurią būtų pervesta visa skola, numerį, tačiau ieškovas iki šiol to nepadarė. Nesulaukusi iš ieškovo banko sąskaitos numerio, skolą pradėjo grąžinti pašto perlaidomis ir žadėjo grąžinti skolą per kiek įmanomai trumpesnį laiką (b. l. 19).

Atsakovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas atsakovės pranešimas, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje nedalyvaus, nes atostogaus (b. l. 36, 37).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo kreipimosi į teismą dienos sumokėjo 300 EUR, todėl ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą šia suma. Prašė pripažinti atsakovės neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir priimti sprendimą už akių.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 4 dalimi parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalies nuostatą bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai atsakovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) atsakovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apie 2015 m. rugpjūčio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai. Teisme 2015 m. liepos 31 d. gautas jos pranešimas, kad į parengiamąjį posėdį ji neatvyks dėl atostogų.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies atostogos nelaikomos svarbia neatvykimo priežastimi. Be to, atsakovė prašymo atidėti teismo posėdį nepareiškė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė nesiekė teismo posėdžio atidėjimo ir į posėdį neatvyko ne dėl svarbios priežasties.

Į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovei, jos neatvykimo priežastis teismui pripažinus nesvarbiomis bei esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas priimant sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2013 m. birželio 3 d. paskolos sutartį (paskolos raštelį), pasirašytą ieškovo ir atsakovės, ieškovas atsakovui paskolino 8 000 Lt ir 10 000 eurų, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gruodžio 30 d. (b. l. 8). Tame pačiame skolos raštelyje ieškovas patvirtino, kad 2014 m. sausio 31 d. gavo 8 000 Lt ir 2 000 eurų, o 2014 m. birželio 14 d. – 4 000 eurų. Atsakovė liko skolinga jam 4 000 eurų (b. l. 8). Ieškovui pateikus ieškinį teismui, atsakovė pašto perlaidomis grąžino dar 300 eurų (b. l. 23, 38). Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 3700 eurų skolą, 300 eurų palūkanas bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Kadangi ieškovo nurodomų paskolų sutarčių sumos buvo didesnės nei 2000,00 Lt, tokioms paskolos sutartims jų sudarymo metu galiojantys įstatymai numatė privalomus rašytinės sandorio formos reikalavimus. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1, 3 dalys).

Nagrinėjamojo byloje ginčo dėl pinigų perdavimo fakto ir paskolos santykių buvimo nėra (b. l. 19). Atsakovė tik ginčijo aplinkybę, kad ji piktybiškai negrąžina skolos. Nurodė, kad pats ieškovas nepateikė jai savo banko sąskaitos numerio, kad ji galėtų grąžinti skolą. Duomenų, kad atsakovė pilnai sumokėjo skolą ieškovui atsakovė į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl skolos suma – 3700 eurų – priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei numatytais terminais, to paties kodekso 6.261 straipsnyje numatyta, kad skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti įstatymo ar sutarties numatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Remiantis bylos medžiaga atsakovė pažeidė pareigą laiku grąžinti paskolą ieškovui, t. y. savo prievolės tinkamai nevykdė. Ieškovas už prievolės tinkamą neįvykdymą apskaičiavo 300 EUR palūkanas už 4000 eurų skolą nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (b. l. 7). Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad atsakovė 300 eurų skolos dalį grąžino jau pradėjus teisminį procesą, apskaičiuotos 5 procentų palūkanos (300 eurų) laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovo naudai.

Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti procesines palūkanas. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. liepos 3 d. d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 129 eurų žyminio mokesčio bei 350 eurų teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 9-12), iš viso 479 eurai. Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Zenono, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3700 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) skolą, 300 eurų (trijų šimtų eurų) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4000 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479 eurų (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė