- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-1221-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00803-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai R. S., išnagrinėjusi V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gruodžio 26 d. 22 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), V. T. paliko savo transporto priemonę nepasirūpinęs, kad ši savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje transporto priemonė pajudėjo nuokalnėje, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 147 punkto reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu V. T. pripažino apgadinęs svetimą turtą, teismui paaiškino, jog gruodžio 26 d. ruošėsi važiuoti į Druskininkus, užkūrė mašiną, išlipo parūkyti ir pamatė, kad mašina pariedėjo. Apie tai pasakė žmonai, kuri su seserimi nuvažiavo pas sklypo savininkę. Sklypo savininkė J. G. parašė raštą, kad pretenzijų neturi, su ja sutarė, kad žala bus atlyginta. Todėl nepripažįsta, kad jis pasišalino iš savo kiemo. Sklypo savininkei apie įvykį pranešė tą pačią dieną, t.y. gruodžio 26 d., o kaimynui R. B. pranešė gruodžio 27 d., jis pretenzijų neturėjo.
Liudytoja R. T. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gruodžio 26 d. susiruošė važiuoti į Druskininkus, vyras užkūrė mašiną pašildyti, atėjęs pasakė, kad buvo nuriedėjusi mašina ir apgadinta tvora. Tuomet ji nuėjo pas seserį, kartu nuvažiavo pas sklypo ir tvoros savininkę J., paaiškino, kas atsitiko. Ji pasakė, kad nieko tokio ir tada jis su vyru išvažiavo į Druskininkus. Kitą dieną nuėjo pranešti kaimynui, kad taip atsitiko, pasakė, jog viską sutvarkys, jis jokių pretenzijų neturėjo. Ji su vyru gyvena tame pačiame sklype, kur įvyko eismo įvykis.
Liudytoja J. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo apgadinta jai priklausanti tvora – stulpelis ir tinklas įlinkęs. Ją apgadino V. T.. Iškart po įvykio jo žmonos sesuo buvo pas ją atvažiavusi, pranešė apie padarytus apgadinimus, net mašinos iš vietos netraukė, prašė nuvažiuoti į vietą, sakė viską sutvarkys. Be tvoros jokie kiti apgadinimai nebuvo padaryti. Gruodžio 26 dieną pasirašė raštą, jog jokių pretenzijų neturi.
Liudytojas R. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad Kalėdų antrą dieną grįžo po švenčių naktį namo ir rado išvirtusią tvorą bei automobilio pėdsakus. Paskambino 112 ir iškvietė policiją, kuri atvažiavo ir surašė protokolą tą patį vakarą. Po poros dienų buvo atėjusi V. T. žmona, sakė, kad atlygins žalą, viską atstatys.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
V. T. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta liudytojų J. G., R. T. bei R. B. apklaustų teismo posėdžio metu parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (4, 5 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (6-7 b.l.), R. B. paaiškinimu (8 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (14 b.l.), fotonuotraukomis (15-16 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T. 2014 m. gruodžio 26 d. 22 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), paliko savo transporto priemonę nepasirūpinęs, kad ši savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje transporto priemonė pajudėjo nuokalnėje, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 147 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. V. T. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. T. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. T. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d. 22 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui ir atsiradus žalai, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė į įvykio vietą policijos ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Vertinant šią situaciją formaliai, V. T. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju V. T. tiek savo rašytiniame paaiškinime (12 b.l.), tiek apklaustas teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog gruodžio 26 d. ruošėsi važiuoti į Druskininkus, užkūrė mašiną, išlipo parūkyti ir pamatė, kad mašina pariedėjo. Apie tai pasakė žmonai, kuri su seserimi nuvažiavo pas sklypo savininkę. Sklypo savininkė J. G. parašė raštą, kad pretenzijų neturi, su ja sutarė, kad žala bus atlyginta. Todėl nepripažįsta, kad jis pasišalino iš savo kiemo. Sklypo savininkei apie įvykį pranešė tą pačią dieną, t.y. gruodžio 26 d., o kaimynui R. B. pranešė gruodžio 27 d., jis pretenzijų neturėjo (27-28 b.l.). Šiuos V. T. paaiškinimus patvirtina ir liudytojomis apklaustų J. G. ir R. T. parodymai. Liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dieną buvo apgadinta jai priklausanti tvora – stulpelis ir tinklas įlinkęs. Ją apgadino V. T.. Iškart po įvykio jo žmonos sesuo buvo pas ją atvažiavusi, pranešė apie padarytus apgadinimus, net mašinos iš vietos netraukė, prašė nuvažiuoti į vietą, sakė viską sutvarkys. Be tvoros jokie kiti apgadinimai nebuvo padaryti. Gruodžio 26 dieną pasirašė raštą, jog jokių pretenzijų neturi (28 b.l.). Liudytoja R. T. parodė, kad 2014 m. gruodžio 26 d. susiruošė važiuoti į Druskininkus, vyras užkūrė mašiną pašildyti, atėjęs pasakė, kad buvo nuriedėjusi mašina ir apgadinta tvora. Tuomet ji nuėjo pas seserį, kartu nuvažiavo pas sklypo ir tvoros savininkę J., paaiškino, kas atsitiko. Ji pasakė, kad nieko tokio ir tada jis su vyru išvažiavo į Druskininkus. Kitą dieną nuėjo pranešti kaimynui, kad taip atsitiko, pasakė, jog viską sutvarkys, jis jokių pretenzijų neturėjo. Ji su vyru gyvena tame pačiame sklype, kur įvyko eismo įvykis (28-29 b.l.). Liudytojas R. B. apklaustas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po poros dienų, kai jis pranešė apie įvykį policijai, buvo atėjusi V. T. žmona, sakė, kad atlygins žalą, viską atstatys (46 b.l.).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 punktas numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimo pobūdis (tvoros apgadinimas), bei aukščiau aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. veiksmai po įvykio (t.y. tai, jog jis iškart po įvykio apie tai pranešė žmonai, o žmona su seserimi pranešė sklypo savininkei apie apgadintą tvorą ir padarytą žalą, pastaroji pretenzijų neturėjo, buvo sutarta atlyginti padarytą žalą, taip pat sekančią dieną apie įvykį buvo pranešta ir kaimynui R. B., kuris taip pat pretenzijų neturėjo) neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. suprato, jog įvyko eismo įvykis ir jis tai suvokdamas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. To nepatvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai. V. T. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (jis iš karto po įvykio kreipėsi į sklypo savininkę J. G., susitarė su ja dėl padarytos žalos atlyginimo, sekančią dieną kreipėsi ir į kaimyną R. B., kuriam pranešė apie padarytą žalą ir pažadėjo viską atstatyti), jis nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai. Taip pat pažymėtina, jog V. T. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė, automobilis buvo techniškai tvarkingas, be to, V. T. eismo įvykį sukėlė savo gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. T. neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. T., turėdamas 9 metų vairavimo stažą, administracine tvarka nėra baustas nei karto už jokius administracinius teisės pažeidimus (13 b.l.).
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog V. T. pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo.
Taigi aukščiau aptartos aplinkybės paneigia V. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl teismas sprendžia, kad V. T. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. T. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.