Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, bedarbis, teistas: 1) 2015-07-17 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.– 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2016-01-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) 2019-10-07 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. – 1 metams laisvės apribojimo; 4) 2024-03-07 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal BK 178 str. 2 d. ( 3 epizodai) - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimu, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B., 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), namo verandoje smurtavo prieš savo šeimos narį - brolį O. B., t. y. tyčia jam dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, taip padarydamas odos nubrozdinimą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje ir tokiu būdu nukentėjusiajam O. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad jis su broliu O. gyvena (duomenys neskelbtini). 2024-08-02 vakare jis su broliu O. buvo svečiuose pas mamą R. L., (duomenys neskelbtini). Ten šventė gimtadienį, gimtadienyje buvo ir daugiau svečių. Po vidurnakčio, tai yra 2024-08-03, apie 00.10 val., išėjus svečiams, tarp jo ir brolio bei mamos kilo žodinis konfliktas, jie visi ginčijosi ir jis savo broliui O. verandoje dešiniu kumščiu sudavė gal kokius keturis smūgius į kairę veido dalį. Brolis gindamasis nuo jo smūgių, jam taip pat lygtai sudavė smūgį į veidą, tačiau jam neskaudėjo. Supykęs ant brolio, išėjo per duris į lauką ir paskambino 112, tačiau nekalbėjo, tik pasakė, kad atvyktų. Kodėl pats skambino 112, negali pasakyti. Po skambučio jis pėsčiomis išėjo į savo namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prisimena, kad paryčiais jį pažadino policijos pareigūnės, ir jį sulaikė dėl brolio sužalojimo. Dėl jo suduotų smūgių broliui O. tikrai turėjo skaudėti, kiek žino, jam nuo jo padarytų sužalojimų yra kraujosruva kairėje akyje. A. B. brolio dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jie susitaikė, jis broliui pretenzijų neturi. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, prašo esant galimybei procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo O. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis O. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su broliu A. B.. 2024-07-26 dieną kartu su broliu atvyko pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2024-08-02 dienos su broliu ar mama jokių konfliktų nebuvo. 2024-08-02 apie 19 val., grįžęs po darbo, jis pradėjo vartoti alkoholį. Kartu namuose buvo jo brolis A., mama, jos sugyventinis G. T. ir kiti mamos bendradarbiai. Mama, A. ir G. jau buvo išgėrę alkoholio. Visi šventė G. gimtadienį. Viskas vyko gyvenamojo namo pirmo aukšto verandoje. Jis vartojo alų, išgėrė daugiau nei 2 litrus. Matė, kad A. pradėjo vartoti alkoholį nuo pat ryto, dar prieš jam išvykstant į darbą. Švenčiant gimtadienį, A. vartojo ir alų, ir degtinę, buvo stipriai apsvaigęs. Kadangi su broliu kartu gyvena jau ilgą laiką, žino, kad išgėręs jis tampa nekontroliuojamas, pradeda kabinėtis ir konfliktuoti. 2024-08-02 apie 24 val. A. greičiausiai dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio pradėjo žodžiu konfliktuoti su mama. Jis, norėdamas užstoti mamą, savo broliui pasakė, kad jis nuo mamos atstotų. Po jo žodžių A., nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau 4 kartų į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po A. suduotų smūgių jis gindamasis, dešinės rankos kumščiu sudavė broliui 2 kartus į veido sritį. Po to, kai brolis jam sudavė smūgius, paskambino skubios pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Prieš atvykstant medikams ir pareigūnams A. iš namų pabėgo. Atvykę medikai apžiūrėjo jo veidą ir suteikė pirmąją pagalbą. Vykstant konfliktui, kiti asmenys buvo lauke. Verandoje buvo tik jo mama R. ir brolis A.. Šiuo metu jokio skausmo nejaučia nors akis dar patinusi. Papildomai apklaustas O. B. parodė, kad tvirtina ankstesnius apklausos metu duotus parodymus, nes jie yra teisingi. 2024-08-03 apie 00.10 val. konflikto metu (duomenys neskelbtini), jam brolis A. B. gal kokius keturis smūgius sudavė kumščiu į veidą. Dėl patirtų smūgių jam skaudėjo, tačiau jo brolis atsiprašė, jie susitaikė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad procesas šioje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš 2024-08-03 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint O. B. veidą, matoma kairės akies apatinio ir viršutinio voko ištinimas bei kairiojo antakio prakirtimas.

Iš 2024-08-06 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 755/2024 (05) matyti, kad odos nubrozdinimas kairiame antakyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje O. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje. A. B. veiksmai sukėlė O. B. fizinį skausmą. O. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.???

Liudytoja R. L. parodė, kad jai liudytojos teisės ir pareigos išaiškintos. Pasinaudodama liudytojo teise, atsisako teikti parodymus prieš savo sūnų A. B..

Iš 2024-08-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė A. B.. Smurtą patyręs asmuo - O. B., kuriam matoma kraujuojanti žaizda, matomas patinimas kraujosruva. Smurtą patyręs asmuo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybes matė R. L.. Įvykio aplinkybės: 2024-08-03 apie 00 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp A. B. ir R. L., kitas sūnus - O. B. užstojo motiną ir jam A. B. tyčia dešine ranka sudavė nemažiau keturių smūgių į kairią akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Iš 2024-08-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tarnybinio kompiuterio pagalba apžiūrėtas Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. M., atvykusio į įvykio vietą, pagal gautą pranešimą kūno kameros vaizdo ir garso įrašas Nr. PSS-20240803-002608UTC+0300.mp4 darytas 2024-08-03 00:26:08, kurio trukmė 16:28 min. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į sodybą, tamsus paros metas, ir juos prie gyvenamojo namo durų pasitinka moteris, kaip nustatyta tai R. L.. Pareigūnai klausia:"kas kvietė policiją?" R. L. sako, kad jos sūnūs apsistumdė, o dabar mušeika pabėgo. R. L. nurodo, kad jie šventė gimtadienį ir visi vartojo alkoholį. Jos mažylis vaikas O., gim. (duomenys neskelbtini) m., o vyresnysis A., gim. (duomenys neskelbtini) m. O. yra namuose, o A. išėjo. Ji nurodo, kad A. su ja konfliktavo, o O. ją nuo A. apgynė, todėl A. sumušė O.. Pokalbio metu ateina vyriškis, kaip nustatyta tai O. B., jis pareigūnams pasako savo gimimo datą. Matoma, kad O. yra sumuštas veidas, O. sako, kad jam skauda sumuštą veido dalį, tačiau medikų nereikia. O. su pareigūnais išeina į kiemą ir ten matomi ateinantys medikai, kurie sumuštą O. pasikviečia į greitosios pagalbos automobilį, ir ten apžiūri. O. B. nurodo, kad jo brolis A. yra labai piktas ir agresyvus. O. B. nustatytas 2.10 promilių girtumas, jis nurodo, kad O. brolis dešiniu kumščiu galėjo suduoti du ar keturis smūgius į veidą, kad jis su broliu motinos namuose tik svečiavosi, gyvena (duomenys neskelbtini), o kur dabar gali būti jo brolis, jis nežino.

Iš 2024-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas gyvenamasis namas, į kurio kiemą patenkama pietų kryptimi, rytų kryptimi yra gyvenamasis namas, į kurį patenkama šiaurės kryptimi, patekę į gyvenamojo namo vidų, vakarų kryptimi matomas medinis stalas, du foteliai, išlankstoma raudonos spalvos lova ir medinė rudos spalvos spintelė, rytų kryptimi yra matomas medinis suolas ir medinė geltonos spalvos spintelė. Įvykio vietoje jokių girtavimo bei grumtynių žymių nėra, įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku brolis A. B. jo atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), stadiją (nusikaltimas baigtas), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas keturis kartus, informacijos apie vienos baudos sumokėjimą nėra, nedirbantis. Duomenų, kad būtų registruotas dėl priklausomybės ligų byloje nėra. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Už kaltinamojo padarytą vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam prokororė prašo skirti arešto bausmę. Kaltinamasis su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu sutinka. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokurorė, nėra. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-07 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme.

Kaltinamasis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu 2024-08-03, 5.50 val. sulaikytas, paleistas 2024-08-04, 9.46 val. Sulaikyme išbūtos dvi paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Kaltinamajam 2024-08-04 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-07 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dvi) paras.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo atvykimo (sulaikymo) dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs A. B. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.