Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-20 · Civilinė byla Nr. 2-259-674/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
2-259-674/2012
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00172-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Ieškovas
AB „L. d.“
Atsakovas
UAB „R.“
Civilinė byla Nr. 2-259-674/2012(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00172-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.1., 116.1.
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2012 m. kovo 20 d.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Linai Indilienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „L. d.“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „R.“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 692,51 žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (70,00 Lt žyminio mokesčio, 242,00 Lt už teisines paslaugas).

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010-09-27 tarp ieškovo ir draudėjos J. B. buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonės draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Nissan Almera 1.5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-12-04 kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) dvaro „R.“ pastate kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinta ne tik savininkų nuosavybė, tačiau ir ten tuo metu apsistojusių UAB „B. k. a.“ darbuotojų daiktai ir kitas turtas, tame tarpe ir draudėjos J. B. automobilis „Nissan Almera“. Gaisro priežastimi buvo įvardytas trumpas laidų jungimasis UAB „R.“ pastogės patalpų vidaus elektros instaliacijoje. Remiantis žalos dydį įrodančiais dokumentais ieškovas išmokėjo J. B. 692,51 Lt dydžio draudimo išmoką. Su atsakovu UAB „R.“ buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti teisę naudotis turtu, patvirtindamas, jog perduodamas turtas yra tinkamas naudotis pagal paskirtį, tvarkingas, atitinkantis priešgaisrinius reikalavimus. Kadangi gaisras pastate kilo dėl netinkamos elektros instaliacijos (esminis nuomos sutarties pažeidimas), atsakovas pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti tinkamą elektros instaliaciją pastate ir todėl yra atsakingas už nuostolius. 2011-02-07 UAB „R.“ buvo pateikta pretenzija, kuria pranešta apie žalą dėl kurios atsakingas atsakovas ir pareigą atlyginti žalą per 15 dienų pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą nurodytą pinigų sumą. Atsakovas žalos neatlygino. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo padarytą 692,51 Lt žalą, 6 proc.palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo UAB „R. atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo teismui neatsiuntė.

Iš liudijimo LD Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9) matyti, kad 2010-09-27 ieškovas ir J. B. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė jos automobilį „Nissan Almera 1.5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo nelaimingų atsitikimų. Iš pažymos (b.l. 10) matyti, kad 2010-12-04 kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) dvaro „R.“ pastate kilusio gaisro metu sudegė ir buvo apgadinti UAB „B. k. a.“ kai kurių darbuotojų daiktai, rūbai, buitinė technika, dokumentai, pinigai ir kitas turtas. Spėjama, kad gaisras kilo dėl trumpo laidų jungimosi pastogės patalpų vidaus elektros instaliacijoje. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 11-12) matyti, kad pastatas „R.“ prieš tris metus pilnai atrestauruotas, todėl čia tvarkinga elektros instaliacija, įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, objektas aprūpintas ugnies gesintuvais, iškabinti evakuacijos ženklai. Spėjama, kad gaisras kilo dėl trumpo laidų jungimosi vidaus elektros instaliacijoje. Iš PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvito (b.l. 13, 14) matyti, kad J. B. 2010-12-28 sumokėjo 750,01 Lt už raktų gamybą. Iš PVM sąskaitos faktūros (b.l. 15) matyti, kad J. B. 2010-12-28 sumokėjo 63,00 Lt už automobilio „Nissan Almera 1.5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą. Iš kvito (b.l. 16) matyti, kad J. B. sumokėjo 220,00 Lt už automobilio „Nissan Almera 1.5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) avarinės apsaugos sistemos atjungimą. Iš pranešimų ir sąskaitos išrašų (b.l. 18, 19, 20, 21) matyti, kad ieškovas J. B. 2011-01-06 atlygino 472,51 Lt, 2011-01-12 – 220,00 Lt nuostolių atlyginimo dėl automobilio sugadinimo. Iš 2011-02-07 pretenzijos (b.l. 22) matyti, kad atsakovas buvo raginamas atlyginti padarytą žalą. Iš sutarties (b.l. 23-25) matyti, kad atsakovas ir UAB „B. k. a.“ sudarė turto (pastato „R.“ bei viso jame esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) nuomos nuo 2010-12-04, 11 val. 00 min., iki 2010-12-05, 12 val. 00 min., sutartį. Nuomotojas patvirtino, kad perduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tvarkingas, atitinkantis priešgaisrinius, higienos bei saugumo reikalavimus. Iš mokėjimo nurodymo (b.l. 4) matyti, kad ieškovas sumokėjo 70,00 Lt žyminio mokesčio. Iš PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos (b.l. 6, 7) matyti, kad ieškovas sumokėjo advokatui 242,00 Lt už teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos, o ne regreso taisyklės.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės.

CK 6. 263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Statinių savininkai taip pat turi ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų – rūpintis statinio priešgaisrine sauga ir kt. (Priešgaisrinės saugos įstatymas, vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos mėn. 27 d. įsakymu Nr. 1-223 patvirtintos Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės).

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo priteistinos ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti. Iš atsakovo UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo AB „L. d.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai 692,51 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt du litus 51 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 312,00 Lt (tris šimtus dvylika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė