Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys G. D., R. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. (toliau pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) , ir motinos J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradedama jį faktiškai valdyti.Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. D., o (duomenys neskelbtini) -motina J. D., kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo butą Nr.2 su ūkiniu pastatu bei žemės sklypą prie jo, esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Šis nekilnojamasis turtas VĮ ,,Registrų centras“ yra įregistruotas jos tėvo V. D. vardu. Be to, jos motinai J. D. 1996-05-17 apskrities valdytojo įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., ir šie žemės sklypai yra įregistruoti motinos J. D. vardu. Kadangi ji yra V. D. ir J. D. dukra, tai kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė turinti teisę paveldėti šį jiems priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvams priklausantį turtą ji per tris mėnesius nuo jų mirties turėjusi kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadariusi, kadangi mirus ji maniusi, jog visas jai priklausantis turtas tampa jos motinos ir kad ji į jį jokių teisių neturinti, o mirus motinai tiesiog nežinojusi, kad yra įstatymo nustatytas terminas per kurį reikia paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Kadangi ji likusi gyventi tėvams priklausančiame bute, naudojusis jiems priklausančia žeme, tai buvo įsitikinusi, kad įteisinti visą tėvams priklausantį turtą savo vardu ji galinti bet kada. Atsiradus problemų dėl žemės sklypų deklaravimo jos vardu ir išmokų už juos gavimo ji kreipusis į notarą dėl tėvams priklausančio turto paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Tačiau notaras iš jos jokių dokumentų nepriėmė, kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas po tėvų mirties. Šiuo metu, norint jai susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po tėvų mirties, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmusi palikimą po jų mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tai, kad ji faktiškai priėmusi palikimą po savo tėvų V. D. ir J. D. mirties, įrodo tokie faktai. Tiek po tėvo, tiek po motinos mirties likusi gyventi jiems priklausančiame bute (ten gyvenanti nuo gimimo), todėl po jų mirties jai atiteko ir visi jiems priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Ji prižiūrinti šį butą, jį pagal galimybes remontuojanti bei mokanti už jį komunalinius mokesčius. Be to, ji naudojusis ir iki šiol naudojasi jiems priklausančia žeme, ją deklaruojanti išmokoms gauti bei mokanti už ją mokesčius. Tokiu būdu ji priėmusi palikimą po savo tėvų V. D. ir J. D. mirties, pradedama jį faktiškai valdyti (b.4-5 l.).Suinteresuotas asmuo G. D. jam įteikus pareiškėjos procesinius dokumentus, raštiškai nurodė, kad nepretenduojantis į jokį palikimą (b.29 l.).Suinteresuotas asmuo R. Z. jai įteikus pareiškėjos procesinius dokumentus, raštiškai nurodė, kad atsisakanti palikimo ir atiduodanti pareiškėjai. (b.26 l.).Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad papildomai nieko nenorinti pridurti. Priėmusi palikimą savo tėvų. Ji turinti brolį ir seserį, kurie yra suinteresuoti asmenys. Palikimą priėmusi tik ji, kiti-ne, nes ji ten gyvenanti, o jie atskirai. Palikimas yra butas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., t.y. pusė namo, 5 kambariai, prie jo yra posodybinis sklypas 33 arų. Tėvai iki mirties gyveno tame bute. Ji pati gyvenanti jame nuo 9 metų amžiaus. Tėvų mirties metu nei brolis, nei sesuo kartu negyveno pas notarą nesikreipusi nei ji, nei sesuo su broliu. Jie dalyvavo laidotuvėse. Dėl tėvų palikimo pretenzijų nereiškė. Laidotuves organizavusi ir apmokėjusi ji pati. Po tėvų mirties ji likusi gyventi bute, jai liko visi tėvų daiktai, palikimą po tėvų mirties valdžiusi nepertraukiamai. Tėvams priklausančiuose žemės sklypuose auginusi gyvulius dar tėvams gyviems esant, naudojusi jiems atsisakius gyvulių. Prašanti pripažinti, kad po tėvų mirties priėmusi jų palikimą faktiškai valdydama.Suinteresuotas asmuo R. Z. sutiko su pareiškimu, bei paaiškino, kad pareiškėja yra jos sesuo, sutinkanti duoti parodymus. Tėvai mirė 2009 ir 2016 m., jų mirties metu su jais negyvenusi, o gyveno pareiškėja (duomenys neskelbtini). Ji pati ten negyvenanti nuo 1987 m., jos turto jokio ten nėra. G. D. jos brolis. Po tėvų mirties jų turtą perėmė pareiškėja, ji nieko pati neperėmusi. Pripažįstanti faktą, kad palikimą priėmė pareiškėja.Suinteresuotas asmuo G. D. sutiko su pareiškimu, bei paaiškino, kad pareiškėja yra jo sesuo, sutinkantis duoti parodymus. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). name, kuris priklauso tėvams. Buvo žemės, kuri priklauso tėvams. Tėvai su pareiškėja gyveno iki jų mirties Ji ir dabar gyvenanti tame name. Tėvams priklausančia žeme naudojasi pareiškėja. Jis ten negyvenantis nuo 1989 m.. Laidotuves organizavo, apmokėjo pareiškėja. Tėvų daiktų jis neperėmęs. Sutinkantis, kad pareiškėja priėmė tėvų palikimą po jų mirties. Pas notarą jie nesikreipę, kadangi viską turintys savo. Pareiškėja rūpinosi tėvais iki jų mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje (mirties liudijimo kopija, b.6 l.), V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija, b.7 l.). Jie yra pareiškėjos J. D., po santuokos sudarymo S. (santuokos liudijimo kopija, b.9 l.) tėvai (gimimo liudijimo kopija, b.8 l.), kurių santuoka sudaryta 1962-01-22 (sutuoktuvių liudijimo kopija, b.10 l.). Mirusiojo V. D. vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamas turtas- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. nuo 1996-09-04, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. nuo 1992-10-29 (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b.9,14 l.). J. D. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b.15,16 l.). Pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. nuo 2013-03-13 ( gyventojų registro išrašas, b.17 l.). V. D. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. deklaravęs nuo 1980-06-09 ( gyventojų registro išrašas, b.18 l.). J. D. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. deklaravusi nuo 2013-03-13 ( gyventojų registro išrašas, b.19 l.). Dėl mirusiosios J. D. palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas (VĮ ,,Registrų centras“ išrašas, b. 20 l.). Dėl mirusiojo V. D. palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas (VĮ ,,Registrų centras“ išrašas, b. 21 l.). Remiantis CK 5.11 str.1 d. 1 p. pareiškėja J. S. turėjo teisę paveldėti savo tėvo ir motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jų turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.)Pareiškėjos paaiškinimu, suinteresuotų asmenų R. Z. ir G. D. paaiškinimais, liudytojų O. S. ir N. D. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad J. S. po savo tėvo ir motinos mirčių liko jų bendroje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. toliau gyventi, naudojosi butu (puse namo), sodybiniu žemės sklypu, bei dirbamos žemės sklypais. Šiais aktyviais veiksmais ji po savo tėvo ir motinos mirčių išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Jokie kiti asmenys V. D. ir J. D. palikimo nepriėmė nei vienu iš CK numatytų būdų, ir šiuo metu į jį nepretenduoja.Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo tėvų mirčių priėmė jų palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.1 d.), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo tėvų mirčių.Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjaii sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. priėmė palikimą po savo tėvo V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradedama jį faktiškai valdyti. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (8,75 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradedama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., bylinėjimosi išlaidas valstybei - išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 8,75 Eur (aštuonis eurus 75 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,, Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-2862-1021/2018.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.