- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 1-1801-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04178-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė, Aivaras Miškūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta J(duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. Š. 2022 m. vasario 4 d., apie 17.55 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą savo šeimos narei - sutuoktinei L. Š. į veidą, sugriebė jai už plaukų ir tempė, laikydamas už plaukų, vieną kartą pastūmė, dėl to ji griuvo ir trenkė galvą į kėdę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kaktoje, kraujosruvą veido kairėje ties kairės akies vokų išorine dalimi bei skruoste, kraujosruvą liemens kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. vasario 4 d., namuose, pastūmė savo žmoną L. Š., sudavė jai per veidą, tempė už plaukų. Nuo pastūmimo ji griuvo virtuvėje ir trenkėsi į kėdę. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiosios atsiprašė. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai jos turėtas išlaidas. Pažada ateityje naujų nusikaltimų nedaryti. Su nukentėjusiąja susitaikė. Nežino, kodėl nuo pat pradžių neigė savo kaltę.
Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2022 m. vasario 4 d., ginčas su vyru prasidėjo pokalbio dėl skyrybų metu. J. labai supyko, pradėjo šaukti, plūsti necenzūriniais žodžiais ir berėkdamas delnu trenkė vieną kartą jai per kairį skruostą, sugriebė už plaukų, traukė link savęs, paskui visa jėga pastūmė nuo savęs link lango. Tada jis paleido plaukus, o ji griuvo bei kakta trenkėsi į kėdę. Vyras prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, tai buvo ketvirtas kartas. Anksčiau niekur nesikreipė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Kaktoje sužalojimas atsirado dėl to, kad griūdama atsitrenkė į kėdę. Prašo priteisti 2 000 Eur, nes jis sukėlė fizinį skausmą, pažemino, be to jaučia baimę.
Liudytoja J. Š. parodė, kad įvykio nematė. Jai skambino L. Š. ir prašė paliudyti, kad J. ją mušė. Ji paskambino J. ir pasakė, kad L. prašė liudyti jos pusėje, o J. prašė paliudyti tai, kad jis žmonos nemušė.
Liudytoja A. J. parodė, kad bendravo su nukentėjusiąja L. Š.. Ji smurto nematė, vyko įvertinti situaciją. Su vaikais nebendravo, su vyresne mergaite bendravo kolegė. L. Š. buvo susijaudinusi, kalbėdama graudinosi, buvo pasimetusi. Žmonių elgesio nevertina, tik išklauso juos, tačiau nebuvo panašu, kad L. Š. vaidintų, apsimetinėtų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 24 d. duotus parodymus, ji parodė, kad 2022-02-07 iš policijos buvo gauta informacija apie smurtą artimoje aplinkoje atvejį. 2022-02-08 ji kartu su kolege L. K. nuvyko pas L. Š. adresu J(duomenys neskelbtini). Namuose buvo L. Š. su dviem dukromis. L. K. bendravo su L. Š. dukra A., o ji bendravo su L.. L. Š. prašė vaikų apie smurtą neklausinėti, nes ypač A. jautriai reaguoja į esamą padėtį. Taip pat nurodė, kad jos mažoji dukra S. Š. nekalba. Jai bendraujant su moterimi, ši nurodė, kad penktadienį vakare grįžus sutuoktiniui į namus iš darbo, ji jam pasakė, kad ieškosi kito buto ir išeis kartu su dukromis gyventi atskirai nuo jo. Vyras dėl to labai supyko, pradėjo ją plūsti, jai sudavė, po to sugriebė už plaukų. Nurodė, kad tai buvo ketvirtas kartas, kada sutuoktinis prieš ją smurtavo. Anksčiau nesikreipė, nes vyras ją nuolat gąsdino ir grasino. Vėliau tą pačią dieną buvo susisiekta su J. Š. ir jis buvo iškviestas pokalbiui į vaiko teisių apsaugos skyrių Kėdainiuose. Atvykęs J. Š. pokalbio metu su ja ir kolege L. nurodė, kad tarp jo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas, dėl to namuose yra jaučiama įtampa. Vyras neigė, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę L. Š. penktadienį ar kada nors anksčiau (1 t., b. l. 154-157).
Liudytoja L. K. parodė, kad 2022-02-08 važiavo į šeimą, nes iš policijos gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Važiavo vertinti situaciją. Ji bendravo su vyresne mergaite, ji bendravo noriai, pasakojo apie santykius su sesute. Tada buvo užduotas klausimas apie tai, ar pykstasi jos mama ir tėtis. Mergaitė pasakė, kad mama ir tėtis pykstasi ir tėtis mušė mamą. Tada mergaitė pasakė, kad tėtis gyvena atskirai, bet ji norėtų, kad mama ir tėtis gyventų kartu. Mažos mergaitės nekalbino dėl amžiaus, be to ji visą laiką buvo su mama.
Liudytoja I. S. parodė, kad Š. šeima buvo graži ir buvo šokas, kai sužinojo, kad J. smurtavo. Ji nešė šiukšles išmesti ir L. nešė šiukšles. Paklausė jos, kur vyras, kad nesimato. L. pasakė, kad vyras pakėlė ranką prieš ją ir dabar jam apribota teisė lankytis namuose. L. sakė, kad jai buvo sutrenkta galva.
Liudytoja I. R. parodė, kad įvykio nematė, bet matė, kaip J. labai greitai išlėkė su mašina iš kiemo. Ji paskambino L. ir paklausė kodėl taip sunervino vyrą, bet L. nieko nesakė, nenorėjo kalbėti, pasakė, kad vaikas verkia ir išjungė telefoną. Paskui iš D. sužinojo, kad vyras primušė L.. Matė, kad L. kakta buvo kruvina.
Liudytoja D. A. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2022-02-04. ji buvo pakvietusi L. su šeima vakarienės, tačiau tą dieną L. paskambino ir pasakė, kad neateis, nes susirgo jos dukra. Tada pasikvietė kitą draugę. Apie 18 val. kažkas paskambino į duris ir dar beldėsi. Atidarė duris, prie durų stovėjo L. su vaikais. Jai ant kaktos buvo guzas. Paklausė kas atsitiko, ji sakė, kad nieko, paskui pasakė, kad vyras mušė. Pasakė, kad reikia kviesti policiją, ji nenorėjo. Ji iškvietė policiją. L. bute buvo išvartytos kėdės, mėtėsi išpešti plaukai ant grindų. Žino, kad prieš metus J. taip pat smurtavo, nes pas L. buvo mėlynė. L. prašė neišsiduoti J., kad žino, jog jis smurtauja. Šitas smurto atvejis buvo ne pirmas kartas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
L. Š. pareiškime nurodyta, kad 2022-02-04, apie 18,00 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sutuoktinis J. Š., pasakius, kad su juo skirsis ir, kad susirado butą, sudavė ranka per veidą, tempė už plaukų ir stūmė, dėl ko ji griuvo ir atsitrenkė kėdę, susižalojo kaktą, iškilo gumbas. Teigia, kad jautė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 13-16)
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvėje, prie lango, yra nuversta/nuvirtusi taburetė. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (1 t. b. l. 19-27)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, gautu iš bendrojo pagalbos centro. Pranešėja L. Š. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė vyras. Nurodė, kad griebė už plaukų, stūmė, yra prakirsta kakta. (1 t. b. l. 32)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo- L. Š., smurtavęs asmuo- J. Š.. L. Š. būklė: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, kaktoje matomas kraujosruva. Nurodoma, kad 2022-02-04, apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini)i, J. Š. sudavė ranka L. Š. per veidą, tempdamas už plaukų stūmė, dėl ko L. Š. griuvo ir kakta atsitrenkė į taburetę. L. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pridedamas įrašas iš "body" kameros. (1 t. b. l. 36-39)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, įrašytas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų „body“ kamera. Vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir L. Š. pokalbis. Moteris nurodė, kad jos sutuoktinis, kai ji pasakė, kad susirado butą ir kraustysis su vaikais, sudavė jai, sugriebė už plaukų ir stūmė, ji krito ir į kėdę susitrenkė galvą. Nurodė, kad jautė fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad buvo išrauta plaukų. (1 t. b. l. 40-43)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2022-02-08 bendraujant su A. Š., ši nurodė, kad mama ir tėtis pykstasi, kad tėtis mušė mamą. (1 t. b. l. 45-59)
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas asmuo - moteris L. Š.. Ant moters veido kairio skruosto matomas paraudimas, ant kaktos iškilęs gumbas. (1 t. b. l. 85-89)
Specialisto išvadoje Nr. G 225/2022 (02) nurodyta, kad L. Š. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kaktoje, kraujosruva veido kairėje ties kairės akies vokų išorine dalimi bei skruoste, kraujosruva liemens kairėje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. (I t. b. l. 93-94)???
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. Š. pateikė tris fotonuotraukas, kuriose matomi plaukai. (I t. b. l. 99-103)
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gauta J. Š. naudojamo telefono abonento numerio išklotinė. Analizės metu nustatyta, kad J. Š. skambino į piceriją 2022-02-04 18:00:02 val., savo gynėjai skambino, siuntė sms žinutes: 2022-02-04 18:34:11 val., 19:04:08 val., 19:04:09 val., D. V. skambinta 2022-02-04 18:09:10 val., 18:52:29 val., A. V. skambinta 2022-02-04 18:45:18 val., 18:55:50 val. (2 t. b. l. 148-152)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai. Pirmame įraše matoma data ir laikas “2022-02-04 18:13:58”, matoma garažų teritorija, 18:14:06 įvažiuoja mėlynos spalvos automobilis, valstybinis numeris nesimato. Automobilis nuvažiuoja į garažų teritorijos vidų. Antrame vaizdo įraše matoma data ir laikas “2022-02-04 18:18:47”, matoma garažų teritorija, išvažiuoja mėlynos spalvos automobilis, valstybinis numeris nesimato. (2 t. b. l. 131-133)
Liudytoja A. Š. parodė, kad ji gyvena su mama ir sese. Anksčiau dar gyveno mama, tėtis ir sesė. Tėtis dabar kartu negyvena. Tėtis mušė mamą: mamai užstatė mėlynę (rodo, kad kaktoje buvo mėlynė). Mama sakė daugiau nesimušti. (1 t. b. l. 185-187)
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad J. Š. 2022 m. vasario 4 d., apie 17.55 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą savo šeimos narei - sutuoktinei L. Š. į veidą, sugriebė jai už plaukų ir tempė, laikydamas už plaukų, vieną kartą pastūmė, dėl to ji griuvo ir trenkė galvą į kėdę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kaktoje, kraujosruvą veido kairėje ties kairės akies vokų išorine dalimi bei skruoste, kraujosruvą liemens kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, tarnybinių pranešimų turinys bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis J. Š. ir jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko ir susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, pastarasis jos atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mano, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartos (3 t., b. l. 99).
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam <...> asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu <...>, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1- 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir nustačius aukščiau aptartų sąlygų visumą, teismui suteikta tik diskrecija rinktis ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas konkrečiu atveju sprendžia ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri kaltinamajam atleido, susitarė dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo asmeninio konflikto metu. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 79-84, 86-87), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 91, 92-94). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos atlyginimo, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė prašo kaltinamajam J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas prašė teismo kaltinamajam neskirti jokių baudžiamojo poveikio priemonių, nes asmuo teisiamas pirmą kartą.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72 ² straipsnyje nurodyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi J. Š. nusikalstamą veiką padarė sutuoktinės atžvilgiu, byloje yra duomenų, jog smurtas sutuoktinės atžvilgiu buvo vartojamas ne pirmą kartą (šias aplinkybes nurodė tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja D. A.), vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo sutuoktinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 107).
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. kaltinamasis J. Š. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai L. Š. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas tvirtiną kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimą ir procesą dėl civilinio ieškinio priteisimo nutraukia.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 4 d. 18.40 val. iki 2022 m. vasario 5 d. 11.55 val. (2 t., b. l. 29-32), paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 59-60, 62-63, 70-72). Kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su duomenimis, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 58,24 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. Š. valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
J. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą dėl 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje: kaltinamasis J. Š. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai L. Š. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. Š. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti J. Š.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš J. Š. 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su duomenimis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.