Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutine 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 38 parų arešto bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2023 m. rugsėjo 20 d., teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. P. 2024 m. kovo 11 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė tris kartus broliui R. V. į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. V. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje veido pusėje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, taip R. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

4.3. Iš 2024 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-03-11 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje neblaivus brolis L. P., nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, tris kartus rankos kumščiu trenkė neblaiviam broliui R. V., nustatytas 3,14 promilių neblaivumas, į kaktos sritį taip ją prakirsdamas. Tokie brolio L. P. veiksmai R. V. sukėlė stiprų fizinį skausmą ir padarė sužalojimą kaktos srityje. (1 t., b. l. 1-6).

4.4. Iš 2024 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 11-13) ir fotolentelės (1 t., b.l. 14-17) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Namo miegamajame ant grindų matosi išmėtyti daiktai. Ant lovos suvelta patalynė, išmėtytos pagalvės. Ant pagalvių matomos dėmės panašios į kraujo dėmes. Nieko nepaimta.

4.5. Iš 2024 m. kovo 11 d. asmens apžiūros protokolo (1 t., b. l. 18-20) ir fotolentelės (1 t., b.l 21-23) matyti, kad apžiūrint R. V. kūną virš dešinės akies ant kaktos matosi išilginis prakirtimas.

4.6. Iš specialisto išvados Nr. G115/2024(10) matyti, kad R. V. nustatyta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasekoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 50-51).

4.7. Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad L. P.2024 m. kovo 11 d. 17.16 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 81).

III. Teismo argumentai ir išvados

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo brolį R. V. - 2024 m. kovo 11 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė tris kartus broliui į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. V. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje veido pusėje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo R. V., liudytojo M. M. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

7. Teismui nekyla abejonių, kad L. P. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo su nukentėjusiuoju įvykęs konfliktas. Tyčios turinį taip pat patvirtina ir atliktų smurtinių veiksmų skaičius bei pobūdis – L. P. 3 smūgius sudavė broliui į galvos sritį. Taigi darytina išvada, kad L. P. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusysis M. M. patirs fizinį skausmą, jam bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t.y. nukentėjusiojo R. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Kaltinamojo L. P. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

11. L. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas penkis kartus, iš jų du kartus - už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai, paskutinį kartą teistas 2023 m. vasario 2 d. arešto bausme, bausmę atlikęs. Visa tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Vienerių metų laikotarpyje kartą baustas administracine tvarka. Duomenų apie L. P. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

12. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam L. P. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies vidurkis, t.y. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

13. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis L. P. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi pastovią gyvenamąją vietą, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamojo smurtas nebuvo intensyvus, ilgai trunkantis, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, pasižadėjo daugiau nebesmurtauti, tvirtino nebevartojantis alkoholio, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas įvertinęs ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad L. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

15. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo L. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 11 d. 17.20 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 12.46 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 89-91, 108-109).

16. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

18. L. P. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – brolį. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti L. P. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio

19. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

20. Šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš L. P. 62,71 Eur žalą padarytą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo R. V. gydymo (1 t., b. l. 68-69). Tačiau byloje taip pat pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad L. P. 2024 m. kovo 25 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisako ieškinio. Nurodė, jog yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir byla dėl civilinio ieškinio nutraukiama.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

21. Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

22. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. P. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti šiuos įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti L. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 11 d. 17.20 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 12.46 val. (vieną parą), ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį L. P. dėl 62,71 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą nutraukti ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.