Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-134-601/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
2A-134-601/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-03091-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
M. B.
Trečiasis asmuo
V. Č., R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-134-601/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03091-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. B., tretiesiems asmenims V. Č., R. S., išvadą teikiančioms institucijoms Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bei atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei V. B., tretiesiems asmenims V. Č., R. S., išvadą teikiančioms institucijoms Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B. ir padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. B. dydį iki 280 Eur per mėnesį, iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bet lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas M. B. pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, kadangi siekia pakeisti 2015-10-07 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (t. 3, b. l. 23-36):

Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 patvirtintos M. B. ir V. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte nustatyto M. B. mokamo materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. B. dydį iš 120 Eur į 150 Eur materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2016-12-05 iki J. B. pilnametystės;Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 patvirtintos M. B. ir V. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte nustatytą M. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. B. tvarką ir nustatė atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. B. gim. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:

1) M. B. su sūnumi J. B. turi teisę praleisti 2 (du) kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalius bendru su ieškove V. B. sutarimu: penktadienį 19 val. jis pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Vaiko tėvams nesusitarus dėl konkretaus savaitgalio, laikytina, kad M. B. su sūnumi bendrauja 2 (antrą) ir 4 (ketvirtą) mėnesio savaitgalį;

2) J. B. su tėvu M. B. poriniais metais švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, o neporiniais metais – Naujuosius Metus ir Žolines; M. B. gruodžio 24 d. (porinių metų) ir gruodžio 31 d. (neporinių metų) iki 16 val. paims J. B. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Kalėdų dieną bei sausio 1 d. iki 20 val. parveš į jo gyvenamąją vietą; Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį; poriniais metais) ir Žolinės dieną (neporiniais metais) M. B. 10 val. paims J. B. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamai antrą Velykų dieną (pirmadienį) ir Žolinių dieną iki 20 val. parveš į jo gyvenamąją vietą.

3) tėvo dieną sūnus švenčia su tėvu; tėvo dieną (sekmadienį) M. B. pasiima J. B. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

4) Motinos dieną bei poriniais metais Naujuosius Metus ir Žolinę, o neporiniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, jeigu pagal nustatytą tvarką jos sutampa su M. B. bendravimo su vaiku dienomis, J. B. praleidžia su motina V. B.;

5) M. B. ir J. B. vasaros atostogų metu M. B. su sūnumi J. B. praleidžia 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su V. B. prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios; M. B. pasiima J. B. iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10 val. ir grąžina paskutinę dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą; jeigu M. B. ir V. B. atostogų dalis sutampa, ši sutampanti atostogų dienų dalis yra dalijama po lygiai abejiems tėvams.

6) J. B. ligos atveju, M. B. bendravimas su vaiku nustatomas bendru šalių susitarimu;

7) M. B. su J. B. papildomai bendrauja suderinęs su vaiko motina V. B. ir apie tai jai pranešęs iš anksto ne vėliau kaip likus trims dienoms iki atitinkamos bendravimo dienos;

8) bet koks nukrypimas nuo šioje tvarkoje numatytos M. B. bendravimo su sūnumi tvarkos yra derinamas bendru vaiko tėvų susitarimu; suinteresuotas tėvas ar motina apie tai per protingą terminą (tačiau ne mažiau, kaip likus dvejoms dienoms iki numatomo pakeitimo) praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu, ir tokiu pat būdu suderina bendravimo M. B. su sūnumi tvarkos pakeitimus.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės V. B. atsakovo M. B. naudai 663,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovės V. B. valstybei 67,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisė iš atsakovo M. B. valstybei 31,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisė iš ieškovės V. B. valstybei 11,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisė iš atsakovo M. B. valstybei 5,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 buvo nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalių nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina V. B., o vaiko tėvas M. B. įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-09-04 iki vaiko pilnametystės (sutarties 2.1 p.). Šalys sutarties 1.2 punkte susitarė, kad sūnaus auklėjime dalyvaus abu tėvai ir kad M. B. turi teisę be apribojimų, tačiau iš anksto suderinęs su vaiko motina vaiko lankymo laiką, vietą bei lankymo trukmę, vaiką lankyti ir auklėti. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2015 m. spalio mėn., kai buvo nustatytas 120 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Teismas vertino šalių turtinę padėtį ir darė išvadą, kad po 2015-10-07 ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Nors jos darbo užmokestis padidėjo trečdaliu, tačiau išlaikytinių skaičius nepakito, papildomai nekilnojamojo ar kito registruotino turto ji neįgijo (išskyrus tai, kad pakeitė transporto priemonę), todėl esminio jos turtinės padėties pakitimo nenustatyta. Atsakovo pajamos palyginus su 2015 m. ženkliai padidėjo (beveik dvigubai), jis įgijo nekilnojamojo turto (buto dalį), tačiau iš gaunamų pajamų jis turi pareigą vykdyti prievoles, susijusias su įgyto gyvenamojo būsto išlaikymu (mokėti būsto kreditą bei komunalinius mokesčius), taip pat nuo 2017 metais padidėjo atsakovo išlaikytinių skaičius - nuo dviejų iki trijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (pagerėjo), tačiau ne tiek, kad būtų galima daugiau kaip dvigubai padidinti mokamo materialinio išlaikymo dydį nuo 120 Eur iki 280 Eur. iki ieškinio teismui padavimo jis be nustatyto 120 Eur materialinio išlaikymo mokėjo papildomai kas mėnesį sūnui dar po 80 Eur, t. y. iš viso po 200 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas jos sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-11-06 iki 2016-09-30. Atsakovui 2017 m. sausio mėnesį gimė dar vienas sūnus, be to pripažino, kad netinkamai vykdė savo prievolę mokėti priteistą materialinį išlaikymą dukrai G. V., todėl dabar jis nori teikti vienodą materialinį išlaikymą visiems trims vaikams. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams reikia apie 529,42 Eur, iš jų: maistui – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, higienos reikmenims – 15 Eur, ugdymo reikmenims – 20 Eur, darželiui – 47,42 Eur, gydymui ir reabilitacijai – 70 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 40 Eur, telefono mokestis - 7 Eur, laisvalaikiui – 80 Eur, kitų papildomų išlaidų - 40 Eur. Ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo yra ženkliai didesnis už nustatytą optimalų kriterijų – 1 MMA, kurios dydis šiuo metu yra 380 Eur, todėl šiuo atveju yra būtini detalūs ir pagrįsti objektyviais duomenimis vaiko poreikių paskaičiavimai. Ieškovė nurodė pakankamai detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atitinkamų išlaidų dydį bei jų būtinumą. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, akivaizdu, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos medikamentiniam bei reabilitaciniam gydymui, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vaistams bei kitoms gydymo paslaugoms ieškovė kas mėnesį išleidžia po 70 Eur arba per metus 840 Eur. Taip pat visiškai nepagrįstas ir nedetalizuotas vaiko laisvalaikiui skirtų išlaidų dydis (80 Eur). Ieškovės prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydis – 280 Eur, konkrečiu atveju pažeistų kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, šalių turtinę padėtį, į tai, kad iš esmės pasikeitė (pagerėjo) atsakovo turtinė padėtis (padidėjo pajamos ir įgytas turtas), tačiau kita vertus atsirado ir papildomos prievolės kreditoriams, būsto išlaikymo išlaidos bei padidėjo išlaikytinių skaičius, taip pat atsižvelgdamas į didėjančius augančio vaiko poreikius, vaiko sveikatos būklę ir būtiną medikamentinį gydymą, atsižvelgiant į laikotarpį nuo pirminio šalių susitarimo iki ieškinio teismui pateikimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 120 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 150 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį J. B. periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2016-12-05 iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo (t. 3, b. l. 54-57):

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-153-559/2017 priimtą sprendimą ieškinį tenkinant pilna apimtimi ir pakeisti 2015-10-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 iš atsakovo M. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B. ir padidinti priteistą materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį iki 280 per mėnesį, pinigus mokant nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą atsižvelgiant į infliaciją indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną V. B.. Perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas išlaikymą priteisė nuo 2016-12-05 po 150 Eur, kai atsakovui trečiasis vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Neaišku, dėl kokios priežasties keičiamas išlaikymo dydį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kadangi neįvykęs faktas (vaikas dar nebuvo gimęs) neturėjo įtakos išlaikymo nustatymui (gruodžio mėnesį išlaikymas taip pat nustatytas 150 Eur).

atsakovo darbo užmokestis padidėjęs dvigubai, įsipareigojimai siekia 360,84 Eur, dukrai G. V. išlaikymo neteikia, nurodė, kad gimusiam sūnui išlaikymo pakaktų 150 Eur, kas reiškia, kad po 75 Eur gimusiam D. B. atsakovas turi teikti su vaiko motina. Taigi maksimalios atsakovo mėnesinės išlaidos 435,84 Eur. Atsakovui liekanti pinigų suma leidžia vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. CK 182 ir 187 str. numato, kad nereikia įrodinėti kitos šalies pripažintus faktus. M. B. pripažino, kad vaikui maistui reikėti 150 Eur, kad vaikui reikalingas sanatorinis gydymas. Teismas pripažino, kad vaikui dėl ligos specifikos turi papildomų išlaidų, dėl ko būtina vaiko išlaikymui suma gali tik didėti. Teismui priteisus 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui, vaiko motina ne tik kad savo kasdieniu darbu bei rūpesčiu turės prisidėti prie vaikui būtinų gyvenimo sąlygų sudarymo, bet ir privalės skirti didesnę nei vaiko tėvas mėnesinį išlaikymą, kompensuodama tėvo nepriemoką. atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis išnaudojo visas galimybes gauti didesnį atlyginimą. Atsakovas įgijo trijų kambarių butą adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagerino jo turtinę padėtį. Atsakovas pripažinimo, kad teikė ieškovės sūnui 200-230 Eur išlaikymo sumą. Aplinkybės, lėmusios didesnio nei priteista vaiko poreikio materialinį tenkinimą, neišnyko. Jauniausio atsakovo vaiko gimimas nesumažino ieškovės ir atsakovo vaiko poreikių; teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 663,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Vien bylinėjimosi išlaidų padengimui išlaikymo padidinimas turi būti taupomas 2 mėnesius (22 mėn x 30 Eur).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš V. B. atsakovo M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prijungti prie bylos įrodymus, susijusius su išlaikymo teikimu atsakovo dukrai G. V.. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė (t. 3, b. l. 65-72):

Žemesnės instancijos teismas

7.1. teismas konstatavo, kad abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi. Atsižvelgdamas į savo pajamas ir turimus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovas pasirengęs visiems savo trims vaikams skirti vienodo dydžio materialinį išlaikymą – po 150 Eur/mėn kiekvienam vaikui (kas sudarytų 450 Eur/mėn išlaidų). Atsakovas geranoriškai sutiko, kad jų su ieškove bendro sūnaus J. B. išlaikymas būtų padidintas nuo 120 iki 150 Eur per mėnesį;

klaidingos faktinės aplinkybės, neva atsakovas yra teigęs, kad atsakovo sūnui D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) pakanka tik 150 Eur/mėn išlaikymo (bendra suma iš abiejų vaiko tėvų), kas neva sudarytų tik 75 Eur/mėn. iš atsakovo, o dukrai G. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) esą atsakovas iš viso neteikia išlaikymo. Tokiu būdu bandoma suteikti nepagrįstą pranašumą tik vieno vaiko poreikių tenkinimui, ignoruojant kitų vaikų poreikius. Iš apeliacinio skundo susidaro įspūdis, kad atsakovas visas uždirbamas pajamas turi skirti išimtinai tik šalių vaiko išlaikymui ir dar ieškotis papildomo darbo. Apeliantė nevertina, kad buto nuomos kaina Vilniuje yra brangi, tuo tarpu įmokos bankui už būsto kreditą gerokai mažesnės negu nuomos mokestis. Atsakovas elgiasi atsakingai ir taupo lėšas; apeliantė, prašydama padidinti materialinį išlaikymą vaikui, privalo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą ženkliai padidinti teismo sprendimu nustatytą materialinį išlaikymą, t. y. įrodyti esminį, o ne mažareikšmį atsakovo turtinės padėties pagerėjimą arba esminį vaiko poreikių padidėjimą. Apeliantė, pateikdama vaiko poreikių lentelę, tik nedidelę šių poreikių dalį pagrindė rašytiniais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad vaikui būtinas sanatorinis gydymas, medikamentai, papildai, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų apie gydymui patirtas išlaidas. Kaip matyti, visą apgyvendinimą bei maitinimą apeliantė su sūnumi gavo nemokamai, o patirtas papildomas išlaidas dėl pagerinto kambario gavimo apeliantei atsakovas kompensavo; ieškovo nurodė, kad vaikui dėl bronchinės astmos būtinas poilsis prie jūros, tačiau kai atsakovas poilsiavo prie jūros su šeima, ieškovė sūnaus neišleido. Toks ieškovės elgesys yra prieštaringas. Apeliantė nuolat pabrėžia vaiko sveikatą, tačiau, kai vaikas būna su atsakovu ir jo šeima, vaiko sveikatos būklė yra gera, vaikas būna guvus, linksmas, laukia susitikimų su tėvu, puikiai sutaria su trečiojo asmens V. Č. dukra, bendrauja su mažuoju broliuku D. Vaiko sveikatos sutrikimai galimai dėl ieškovės nepasitenkino esama situacija ir nesutarimų su atsakovu, dėl ko vaikas patiria stresą ir įtampą; nepagrįstos laisvalaikio ir telefono išlaidos. Apeliantės paskaičiuotos išlaidos drabužiams ir maistui taip nepagrįstos pilna apimtimi. Tomis dienomis, kai vaikas būna su atsakovu, pastarasis jam teikia pilną išlaikymą, kas reiškia, kad faktinė sūnui J. skiriama išlaikymo suma yra ne didesnė nei teismo priteista 150 Eur/mėn. Atsakovas su sūnumi aktyviai leidžia laisvalaikį, važiuoja į gamtą, perka sūnui dovanas, drabužius ir kt.; nepagrįstai atsakovė teigia, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai G. V.. Atsakovas dukrai teikia po 150 Eur išlaikymą. Nepagrįstai teigiama, kad mažojo D. išlaikymui pakaktų 150 Eur, t. y. iš atsakovo 75 Eur. Sūnaus D. išlaikymui patiriamos išlaidos ne mažesnės nei paaugusio vaiko o kartais dar didesnės, nes jam reikalingas specialus maistelis, naudojami vienkartiniai vystyklai, pampersai, išlaidos vežimėliui, lovytei, automobilinei kėdutei, drabužiams ir t. t.; teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė palankesniu būdu apeliantei nei atsakovui, kadangi, atmesdamas didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, sprendė tik apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nesprendė atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo. Tas pats pasakytina ir dėl priešinio ieškinio – teismas sprendė, kad patenkinta tik 50 proc. priešinio ieškinio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė iš viso nesutiko su priešiniu ieškiniu pateikta bendravimo tvarka, tačiau neteikė savo pasiūlymų. Teismas patenkino gerokai daugiau nei 50 proc. priešinio ieškinio reikalavimų, nors atsakovo naudai priteisė tik 50 proc. patirtų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Ieškovės apeliacinio skundo esmė, - pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai padidino iš apelianto priteistą (120 Eur) išlaikymą tik iki 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.

11. Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu sūnui J., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies (ieškovė prašė padidinti išlaikymą iki 280 Eur), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius, pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, 2015 m. spalio 7 d. sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 150 Eur.

12. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

14. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokia suma turi būti padidintas priteistas išlaikymas, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (byloje esančius įrodymus)(CPK 185 str.).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą padidinti išlaikymą sūnui iki 280 Eur motyvuoja tuo, jog atsakovo pajamos išaugo dvigubai (nuo 740,72 Eur iki 1445 Eur).

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teismas gali <...> padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis“. Byloje nustatyta, kad po 2015 m. spalio 7 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis (120 Eur), šalių turtinė padėtis keitėsi taip: 1) apeliantė - 2016 m. balandžio 21 d. įgijo automobilį Opel Corsa (pirmos registracijos data – 2011-11-29); jos darbo užmokestis padidėjo nuo 373,45 Eur (atskaičius mokesčius) iki maždaug 473 Eur (atskaičius mokesčius; SoDra duomenys); kitos aplinkybės galinčios įtakoti jos turtinę padėtį nepasikeitė (įsipareigojimų kreditoriams neturi, daugiau išlaikytinių, išskyrus sūnų J., neturi), 2) atsakovas – 2016 m. spalio 5 d., kartu su V. Č. po ½ dalį, įgijo trijų kambarių butą Vilniuje, pasiimdamas banko kreditą, kurio grąžinimui jis bankui turi mokėti po 228 Eur kas mėnesį įmokas ir 23,40 Eur draudimo įmokas; jo darbo užmokestis padidėjo nuo 563 Eur (atskaičius mokesčius) iki maždaug 1090 Eur (atskaičius mokesčius; SoDra duomenys); taip pat pasikeitė kitos aplinkybės, įtakojančios jo turtinę padėtį – atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas sūnus D. (trečias išlaikytinis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek apeliantės turtinė padėtis yra pagerėjusi, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą sūnui J..

14. Pažymėtina, kad nustatant, kokia dalimi (suma) turi būti padidintas išlaikymas, būtina atsižvelgti į buvusių ir pasikeitusių aplinkybių visumą ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų visų atsakovo vaikų būtinus vystytis poreikius bei būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Kaip nustatyta, atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, todėl nustatant išlaikymo dydį vienam iš jų, būtina atsižvelgti ir į kitų vaikų poreikius, nepažeisti jų interesų. Paprastai tėvai turėtų skirti vienodo dydžio išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, nebent egzistuoja tam tikros išskirtinės, objektyvios aplinkybės (vaiko liga ir pan.) teikti savo vaikams nevienodą išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovas turi 360,84 Eur/mėn. įsipareigojimų kreditoriams, ko pasekoje jam lieka apie 729 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, iš kurių jis turi išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus ir save (4 asmenys), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaikymas sūnui J. padidintinas iki 180 Eur/mėn. Didinti priteistą išlaikymą daugiau negu iki 180 Eur nėra pagrindo, nes nuo priteisto išlaikymo nėra praėję daug laiko, atsakovo turtinė padėtis nėra tiek pasikeitusi, kad išlaikymą būtų galima didinti daugiau kaip du kartus (iki 280 Eur).

14. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog atsakovo įsigytas butas (jo dalis) už gautą kreditą iš banko, vertintinas kaip neatsakingas elgesys. Priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju atsakovo sprendimas vertintinas kaip atsakingo asmens ir rūpestingo tėvo elgesys, nes nuomos mokestis Vilniuje už tvarkingą trijų kambarių butą būtų didesnis, negu mokamos įmokos už banko kreditą, be to, tokiu sprendimu yra užtikrinamas atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenimo stabilumas, saugios gyvenimo sąlygos (jauniausias vaikas turės pastovų gyvenamąjį būstą, o kitiems, atskirai gyvenantiems vaikams, gali būti suteikta (sukurta) saugi buvimo su tėvu aplinka). Taigi, nuosavo būsto įsigijimas negali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis atsakovo sūnaus J. interesus.

15. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog dėl sūnaus J. ligos specifikos (alerginė bronchų astma) vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Pirmiausia, pažymėtina, kad 2015 m. spalio 7 d., nutraukiant santuoką ir nustatant išlaikymo dydį (120 Eur), jau buvo žinoma sūnus J. liga, todėl išlaidos, susijusios su šia liga, nėra papildomai atsiradusios. Antra, apeliantė nepateikė įrodymų, jog dėl sūnaus ligos ji patiria padidėjusias papildomas išlaidas (CPK 178 str.). Trečia, atsiradus realioms papildomoms išlaidoms (gydymo išlaidoms), susijusioms su vaiko liga, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, ar papildomai priteistos tokios išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).

16. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), ir nustatyta iš atsakovo 150 Eur kas mėnesį išlaikymo suma vaikui padidintina iki 180 Eur kas mėnesį.

17. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir teismo sprendimą pakeitus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys, pakeitus teismo sprendimą, patenkintas 38 proc., priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei padidintinos iki 63,37 Eur, o iš apeliantės, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (62 proc.) ir į tai, kad valstybė įsipareigojo apmokėti 50 proc. turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei sumažintinos iki 51,70 Eur (CPK 96 str., 99 str.).

19. Apeliantė nesutinka su iš jos priteistomis 663,50 Eur atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtomis išlaidomis, motyvuodama tuo, kad jos neatitinka teisingumo, geros moralės principų (išlaikymas padidintas tik 30 Eur, o priteistos išlaidos labai didelės). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šias atsakovo turėtas išlaidas (1 327 Eur) atsižvelgė į tai, kad priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., todėl pusę jų priteisė iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje. Apeliantė nenurodė motyvų, kodėl šios atsakovo patirtos išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš apeliantės. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai šių išlaidų pagrįstumą sieja su ieškinio reikalavimu, kai nagrinėjamu atveju, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo išspręstas atsižvelgiant tik į priešieškinio reikalavimus, kas yra palankiau apeliantei. Taigi, šioje dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

20. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme padidėjo 3,80 Eur ir iš viso sudaro 20,96 Eur, paskirstytinos taip: iš apeliantės valstybei priteistina 13 Eur, o iš atsakovo – 7,96 Eur.

21. Apeliacinės instancijos teisme šalys prašo priteisti jų patirtas išlaidas už jiems advokatų suteiktas teisines paslaugas: apeliantė prašo priteisti 200 Eur (konsultacija, susipažinimas su dokumentais, apeliacinio skundo parengimas), atsakovas prašo priteisti 400 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą (nesudėtinga byla), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, parengiant šalių procesinius dokumentus, jų dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, sprendžia, kad pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytinos 200 Eur išlaidos, kurios nepriteistinos šalims vienai iš kitos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą išlaikymo dydžio dalyje pakeisti ir ją išdėstyti taip:

- pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2616-490/2015 patvirtintos M. B. ir V. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte nustatyto M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) mokamo materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iš 120 Eur į 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis) materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento 2016-12-05 iki J. B. pilnametystės.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo dalyje pakeisti ir ją išdėstyti taip:

- priteisti iš ieškovės V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,70 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

- priteisti iš atsakovo M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 63,37 Eur (šešiasdešimt tris eurus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

- priteisti iš ieškovės V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13 Eur (trylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

- priteisti iš atsakovo M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,96 Eur (septynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas