Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. eI2-3909-484/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
eI2-3909-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01970-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3909-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01970-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbinimo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba ar atsakovė) Vilniaus I teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 24 d. sprendimą „Dėl A. B. darbingumo lygio“ Nr. STS-419, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimą „Dėl A. B. darbingumo lygio“ Nr. SS-634, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą „Dėl A. B. darbingumo lygio“ Nr. S-96 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo ligos/neįgalumo medžiagą, o priimant sprendimus, įvertinti ir specialisto – asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ išvadas.

Paaiškina, kad nuo 2016 metų yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų netekto darbingumo lygis. Tačiau faktiškai jis yra nedarbingas 75 procentus. Šią aplinkybę, pasak pareiškėjo, patvirtina asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ specialisto išvada, tačiau institucijos, priėmusios skundžiamus sprendimus, šios aplinkybės nevertino ir dėl specialisto išvados nepasisakė. Taip pat nepasisakė ir dėl VšĮ Antakalnio poliklinikos išvadų, kuriose 2018 metais konstatuota, kad jis nebegali dirbti kompiuteriu dėl rankose užspaustų nervų, per vienerius metus buvo nedarbingas ilgiau nei leistina.

Nurodo, kad 2019 metų pabaigoje, teikdamas reikalavimą Tarnybos Vilniaus skyriui, prie ligos aprašymo pateikė ir specialisto išvadą dėl Faktinės fizinės asmens būklės, kurioje nurodyta, kad dėl užspaustų rankų nervų (žr. gyd. M. išvadą), jų iš dalies nevaldo ir todėl negali apsitarnauti tualete, apsirengti, be pagalbos atsikelti iš lovos, pavalgyti, apsipirkti parduotuvėje ir kt. Tvirtina, kad specialisto išvada buvo reikalinga dėl to, kad dėl biurokratinių įvairaus pobūdžio Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymų ir rekomendacijų, kurios, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, nėra galimybės teisingai ir objektyviai konstatuoti neįgaliojo faktinę sveikatos būseną. Pareiškėjas skunde pateikia pavyzdį, kad Bartelio (Barthel) indekso nustatymo lentelėje yra nurodyta, jog „Ligonis gali atsisėsti bei atsikelti nuo klozeto, atsisegti ir užsisegti drabužių sagas, pasinaudoti tualetiniu popieriumi, nesusitepti išmatomis drabužių. Jam yra nereikalinga pagalba. Jei reikia, jis gali naudotis sienoje pritvirtintu strypu ar kitu įtvirtintu daiktu – pasilaikymo atrama. Jei yra būtina, gali pasinaudoti basonu vietoj tualeto, tačiau privalo sugebėti padėti jį ant kėdės, išlipti iš lovos, jį išpilti ir išplauti. Ligoniui kartais yra reikalinga pagalba arba reikalinga padėti pasinaudoti tualetiniu popieriumi ar prilaikyti drabužius. Visiškas bejėgiškumas <...>“. Teigia, kad jo atveju jis neturi Bartelio (Barthel) indekso nustatymo lentelėje aprašytų tualetinių priemonių, reikmenų, nes naudojasi lauko tualetu, kuriame klozeto nėra, negali naudotis tualetiniu popieriumi, kadangi negali užsukti rankų už nugaros, nėra basono, nėra atramos atsikeliant iš gulto, nėra sienoje pritvirtinto strypo ir kt. Taigi, visuma rekomendacijose aprašytų veiksmų neatitinka realybės.

Paaiškina, kad skundžiamu 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėja pripažino 45 procentų netektą darbingumą, o tai, pasak pareiškėjo, neatitinka jo faktinės būsenos. Apskundus šį sprendimą aukštesnėms institucijoms, jis buvo paliktas galioti. Pareiškėjas tai laiko pasityčiojimu, teigia, kad nėra užtikrinama jo, kaip neįgaliojo, socialinė integracija į visuomenę.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2020 m. sausio 24 d. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius A. B. dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2019 m. gruodžio 21d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) nustatė 45 proc. darbingumo lygį. Asmens darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis Tarnybai iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktais dokumentais.

Paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kasdieniniame gyvenime kriterijus. Pirmiausia, remiantis diagnozes ir organizmo funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100). Antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialiniai kriterijai). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai padauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui įteiktame 2020 m. kovo 6 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-634 motyvuotai paaiškinta, kodėl nustatytas būtent toks, o ne kitoks bazinio darbingumo lygis ir nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis remiantis priimtas toks sprendimas, kokiam terminui nustatytas darbingumo lygis, taip pat paaiškinta ir apskundimo tvarka.

Pabrėžia, kad Tarnybai yra suteikta kompetencija nustatyti asmens darbingumo lygį, o asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kasdieniniame gyvenime klausimyno vertinimas yra darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis, taigi darbingo amžiaus asmenų klausimyno vertinimo funkcija išimtinai priklauso Tarnybos specialistams. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius neturėjo pagrindo abejoti paties asmens patvirtintais klausimyne pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esantiems duomenims ir yra patvirtinti paties asmens parašu ir Tarnybos teritorinio skyriaus vertintojo. Tvirtina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas skundą, rėmėsi neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančiais dokumentais, o juose nurodyta, kad pareiškėjas sutinka su 2020 m. sausio 3 d. Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus užpildyto klausimyno vertinimu. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma įvertinta 27 balais, kuri prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma yra nuo 23 iki 67 balų).

Atsakovė akcentuoja, kad pagal galiojančius teisės aktus tik asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonių išliko organizmo funkcijų sutrikimų, užpildo siuntimą į Tarnybą, nes asmenį gydantis gydytojas atlieka nuolatinę asmens sveikatos būklės stebėseną, geriausiai susipažinęs su jį varginančiais organizmo funkcijų sutrikimais, todėl gali pateikti duomenis, patvirtinančius objektyvią asmens sveikatos būklę. Darbingumo lygio vertinimą Tarnyba atlieka tik dėl nuolatinio pobūdžio organizmo funkcijų sutrikimų, kuriuos sukelia lėtinės ligos ar po patirtų traumų ir taikyto gydymo išliekantys padariniai. Tuo atveju, kai siuntime į Tarnybą nurodytas vienas iš Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos kodų, žymimu S (ūmi būklė), privaloma kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir patikslinti diagnozę – paprašyti pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius patirtų traumų liekamuosius padarinius. Pažymi, kad vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo aprašu, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos Tarnybos gautuose dokumentuose.

Pabrėžia, kad tuo atveju, kai gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, Tarnyba turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl medicininių dokumentų (informacijos) patikslinimo pateikimo. Šiuo atveju kartu su siuntimu į Tarnybą pareiškėjo sveikatos būklę aprašantys medicininiai dokumentai buvo išsamūs ir pakankami, todėl papildomų dokumentų iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos neprašyta.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas nepagrįstai nesivadovaujant pateikta asociacijos išvada, kuria būtent grindžia norą atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Pažymi, kad pastaroji išvada pateikta ne kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos, ne medicinos eksperto ar gydytojo specialisto ir joje preziumuojamos aplinkybės ir nurodyti galimi funkciniai sutrikimai nei kliniškai, nei atliktų instrumentinių tyrimų duomenimis nepatvirtinti. Akcentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis siuntimo į Tarnybą, išsamių gydytojų specialistų konsultacijų išvadų, išrašų iš medicininių dokumentų ir atliktų tyrimų protokolų išvadų duomenimis, kurie patvirtina išliekančius funkcijų sutrikimus. Todėl asociacijos išvadoje pateikti argumentai, kurie, anot pareiškėjo, patvirtina kitokį darbingumo lygį, nei yra nustatytas Tarnybos, vertintini kritiškai.

Atkreipia dėmesį, kad atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais paciento darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus. Šiuo atveju pareiškėjo savarankiškumą įvertino pareiškėjo šeimos gydytoja, 2019 m. gruodžio 27 d. užpildytos Barthel indekso lentelės duomenimis pareiškėjo savarankiškumo lygis įvertintas maksimalia 100 balų verte (minėtas indeksas vertinamas balais, kurie yra sumuojami, didesnė jų suma reiškia didesnį asmens savarankiškumą: asmuo visiškai savarankiškas, kai Barthel indeksas įvertintas 100 balų, visiškai priklausomas, kai Barthel indeksas – 0 balų). Tarnyba abejoti gydančio gydytojo kompetencija ir pateiktų duomenų objektyvumu neturi pagrindo, nes asmenį gydantis gydytojas atlieka nuolatinę asmens sveikatos būklės stebėseną ir priežiūrą, todėl gali nešališkai ir kvalifikuotai įvertinti asmens sveikatos funkcinius sutrikimus, ribojančius apsitarnavimą kasdieninėje veikloje.

Papildomai paaiškina, kad Tarnyba vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą atskirai, o susirgimų sukeltus nuolatinius organizmo funkcijų sutrikimus. Visos ligos, kurios, stiprindamos viena kitą, sukelia vienos organų sistemos sutrikimą, vertinamos vienu Kriterijų aprašo 1 priedo punktu, įvertintu atitinkama bazinio darbingumo procentine verte (šiuo atveju pareiškėjui yra diagnozuotos jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos). Kiekvienos organizmo funkcinės sistemos (jos sutrikimų) vertinimą reglamentuoja atskiri Kriterijų sąrašo skyriai. Tik tais atvejais, kai asmeniui yra diagnozuoti kelių organų ar jų sistemų pažeidimai, įvertinus juos 80 procentų ir mažesne bazine verte, yra taikomas bendrą darbingumo lygį mažinantis koeficientas.

Akcentuoja, kad Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl, jei pareiškėjo sveikatos būklė po paskutinio vertinimo pasikeitė (ar atsirado naujų medicininių duomenų), jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

Nurodo, kad vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Mano, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl darbingumo lygio nustatymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojo 2019 m. gruodžio 27 d. siuntimu Nr. 10109 (toliau – Siuntimas) pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 3 d. Tarnybos Vilniaus I teritoriniam skyriui pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį atgaline data, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d., prie kurio pridėjo Siuntimą, UAB „Kardiolitos klinika“ kardiologo 2017 m. lapkričio 11 d. konsultacijos išvadą, 2018 m. rugsėjo 13 d. chirurgo konsultacijos išvadą, UAB „Affidea Lietuva“ Antakalnis 2019 m. gegužės 8 d. radiologinio tyrimo vertinimo Nr. 296550 duomenis, VšĮ Antakalnio poliklinikos ortopedo-traumatologo 2019 m. gegužės 17 d. konsultacijos išvadą, VšĮ Antakalnio poliklinikos endokrinologo 2019 m. spalio 2 d. konsultacijos išvadą, VšĮ Antakalnio poliklinikos kardiologo 2019 m. lapkričio 7 d. konsultacijos išvadą, VŠĮ Antakalnio poliklinikos neurologo 2019 m. lapkričio 21 d. konsultacijos išvadą, Nacionalinio vėžio instituto onkologo-radioterapeuto 2019 m. gruodžio 2 d. konsultacijos išvadą, VŠĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. gruodžio 27 d. Barthel indekso lentelę, asociacijos „Kompleksinės ergonteisinė parama“ 2020­ m. sausio 3 d. pareiškimą ginant viešą interesą ir neįgaliojo A. B. teises.

Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. STS-419 “Dėl A. B. darbingumo lygio” dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2019 m. gruodžio 21d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) nustatė pareiškėjui 45 proc. darbingumo lygį (el. bylos popierinio priedo l. 11). Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-136, kuria remiantis pareiškėjas „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 5 m“ (el. bylos popierinio priedo l. 10).

Nesutikdamas su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo (el. bylos popierinio priedo l. 12-14). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs asmens neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančius dokumentus, 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SS-634 paliko galioti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą (el. bylos popierinio priedo l. 4-6).

Nesutikdamas su pastaruoju sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją (el. bylos popierinio priedo l. 2-3). Ginčų komisija 2020 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. S-96, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo bazinis darbingumas, asmens veikla ir gebėjimai dalyvauti, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir netektas darbingumo lygis Tarnybos įvertinti teisingai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SS-634 paliko nepakeistą (el. bylos popierinio priedo l. 18-22).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).

Byloje nustatyta, kad Siuntime į Tarnybą aprašyta pareiškėjo sveikatos būklė. Siuntime nurodyta, kad išlieka organizmo funkcijų sutrikimai, pareiškėjo pagrindinė diagnozė: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ([D:M50]-[D:M51]f), remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – ir TLK-10-AM), įvardyta TLK-10-AM kodu G55.1. Kitos diagnozės pagal TLK-10-AM: R52.2 – kitas lėtinis skausmas; M54.80 lėtinė 1/s radikulopatija, lėtinė dorsalgija, įvairios stuburo sritys, lėtinis išreikštas skausmas, FN II0; M28.1 – kaklo diskų liga su radikulopatija; G55.1 – lėtinė diskogeninė cervikalinė radikulopatija, vyraujanti C5-6 dešinėje, išreikštas skausminis sindromas, lengva kairės rankos parezė, FN II0, krūtinės angos sindromas kairėje; I11.9 – PAH, II0 AKS padidėjimas, LRD, hipertenzinė kardiopatija; I20.0 – nestabilioji krūtinės angina; I50 –širdies nepakankamumas, 2 f. Kl., C stadija; E78 – dislipidemija; G56.8 – abipusis alkūnės kanalo sindromas ir stipininio nervo kompresija žaste; M75.1 –„sukamojo varžto“ sindromas; M19.01 – pirminė kitų sąnarių artrozė, peties sritis; E89.2 – hipoparatirozė, išsivysčiusi po procedūros; E89.0 – hipotirozė, išsivysčiusi po procedūros; C73 – folikulinė skydliaukės Ca T3N0M0, būklė po tiroidektomijos, po gydymo radioaktyviuoju jodu.

Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teismas neturi neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu nepasisakys.

NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (ginčui aktuali 2019 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. A1-1/V-2 redakcija) (toliau — ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. STS-419, Tarnybos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SS-634 bei Ginčų komisijos 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S-96, nes, jo manymu, remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, kuriais šiuose sprendimuose buvo grindžiamas jo darbingumo lygio nustatymas, nėra galimybės teisingai ir objektyviai konstatuoti neįgaliojo faktinę sveikatos būseną. Teigia, kad jo netekto darbingumo lygis yra ne 55, o 75 procentai ir tai patvirtina asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ specialisto išvados, kurių Tarnyba nevertino.

Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kasdieniniame gyvenime. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1. p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2. p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7 (6.3.p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6 (6.4.).

Pažymėtina, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos Siuntime į Tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę. Siuntimo skiltyje „Išsami ligos anamnezė“ nurodyta, kad pareiškėjas: „1999 m. ir 2000 m. operuotas dėl folikulinės skydliaukės Ca, pašalinta skydliaukė, diagnozė – skydliaukės karcinoma I stadijos pT3N0M0, dėl hipotirozės vartoja L-Thyroxin, sekamas onkologo, endokrinologo, koreguojama L-Thyroxin dozė. Serga PAH, naudoja medikamentus. Buvo kardiologo siųstas koronarografijai 2017-11-10 – be patologijos, konsultuotas kardiologo UAB Kardiolitos klinikose, patikslinta diagnozė. Būklė metų eigoje nesikeičia, diagnozės tos pačios. Pastaruosius kelis metus periodiškai paūmėja kaklo, sprando, pečių juostos, juosmens skausmas, ypatingai vargina rankų tirpimas, lydi bendras blogumas, dusinimas, AKS svyravimai. Sekamas neurologo poliklinikoje dėl radikulopatijos, periodiškai lanko fizioprocedūras. Pastaruoju metu paūmėjo dešinio peties skausmas, konsultuotas traumatologo, diagnozuotas „sukamojo varžto“ sindromas, skirtas konservatyvus gydymas. Konsultuotas neurochirurgo dėl rankų tirpimo, diagnozuotas abipusis alkūnės kanalo sindromas ir stipininio nervo kompresija žaste. Būklės ir gydymo eiga: širdies veikla ritmiška, tonai aiškūs, AKS – 140/90 mmHg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų. Pilvas palpuojant minkštas, neskausmingas, nepapūstas. Abiejose rankose hipestezija, pastipusi jėga. Skausmingi juosmens judesiai. <...>Taikytas ambulatorinis ir medikamentinis gydymas“. Siuntime diagnozės nurodytos remiantis pridėtomis gydytojų specialistų išvadomis ir tyrimų duomenimis.

Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo aprašo nuostatomis, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas (Tvarkos aprašo 45 punktas).

Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 24 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-278 nurodyta, kad asmuo yra 59 m. amžiaus. Siuntimas pakartotinis dėl darbingumo lygio (darbingumo lygis nustatomas nuo 2016 m. spalio mėn.). Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 24 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-278 nurodyta pagrindinė diagnozė (TLK-10-AM kodai): G55.1 – Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ([D:M50]-[D:M51]f); gretutinės diagnozės: C73 – Skydliaukės piktybinis navikas; E78 – Lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos; E89.0 – Hipotirozė, išsivysčiusi po procedūros; E89.2 – Hipoparatirozė, išsivysčiusi po procedūros; G56.8 – Kitos rankos mononeuropatijos; I11.9 – Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu); I20.0 - Nestabilioji krūtinės angina; I50 – Širdies nepakankamumas (2019-11-07 kardiologo konsultacijos išvadoje diagnozė nepatvirtinta); M19.01 – Pirminė kitų sąnarių artrozė, peties sritis (dešinio peties); M50.1 – Kaklo diskų liga su radikulopatija; M54.80 – Kita dorsalgija, įvairios stuburo sritys; M75.1 – „Sukamojo varžčio“ sindromas; R52.2 – Kitas lėtinis skausmas. Funkcijų sutrikimas: rankų – lengvas; liemens, kraujotakos, kitų – vidutinis.

Nustatyta, kad Tarnybos teritorinis skyrius ir Tarnyba, atlikdama pakartotinį vertinimą, remdamasi Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2. punktu ((„vidutinis funkcijos sutrikimas: ligos simptomai vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipestezija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai santykinai nepriklausomas (naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti), nereikia kito asmens pagalbos – 50 proc.)), dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos G56.8 (TLK-10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 60.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų E89.2, E89.0, C73 (TLK-10-AM kodai) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, remdamasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.7.4. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų 120.0, 111.9, 150, E78 (TLK-10-AM kodai) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XTV dalies 80.1.2. punktu, dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų G55.1, M50.1, M54.80, R52.2 (TLK-10-AM kodai) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.2.2.1. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M75.1, M19.01 (TLK-10-AM kodai) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą. Atsižvelgdama į tai, kad kitos pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo vertės patenka į Kriterijų aprašo 6.1-6.4 papunkčiuose nurodytą intervalą, taikė įtakos koeficientą 0,6561 ir pareiškėjui nustatė 45,927 procentų bazinį darbingumą. Išsamus bazinio darbingumo lygio nustatymo aprašymas pateiktas tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, tiek Ginčų komisijos sprendimuose, todėl teismas jo sprendime nekartoja.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (Kriterijų aprašo 8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas). Šio klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Pagal Kriterijų aprašo nuostatas Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Užpildytą klausimyną pasirašo Tarnybos vertintojas ir asmuo, kurio darbingumas vertinamas.

Kriterijų aprašo 10 punkte nurodyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 93-101 balas, balai prilyginami koeficientui 0,7. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 84-92 balai, balai prilyginami koeficientui 0,8. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniu nustatomi 68-83 balai, balai prilyginami koeficientui 0,9. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 23-67 balai, balai prilyginami koeficientui 1. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 10-22 balai, balai prilyginami koeficientui 1,1. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti veikloje asmeniui nustatomi 0-9 balai, balai prilyginami koeficientui 1,2 (Kriterijų aprašo 10.1-10.5 punktai).

Nustatyta, kad 2020 m. sausio 2 d. Tarnybos Vilniaus I teritoriniame skyriuje buvo užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Pareiškėjas patvirtino parašu, kad su darbingumo lygio vertinimo tvarka yra supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšmė, vertinant darbingumo lygį, jam yra žinoma. Užpildžius klausimyną bendra balų suma sudarė 27, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu prilyginti koeficientui 1 (kai balų suma nuo 23 iki 67 balų). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nustatytas 45 proc. dydžio darbingumo lygis (45, 927 proc. bazinis darbingumas x 1).

Teismas, įvertinęs Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimuose nurodytą pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo pagrindimą, daro išvadą, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir remiantis Siuntimo bei medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis.

Pareiškėjas jokių konkrečių prieštaravimų dėl galimai Tarnybos neteisingai taikytų Kriterijų aprašo normų nustatant jo darbingumo lygį nenurodė. Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad jo netektas darbingumas yra 75 procentai, nepagrįstas jokiais medicininiais dokumentais ar įrodymais. Kaip jau minėta, darbingumo lygis nustatomas remiantis siuntimo į Tarnybą, išsamių gydytojų specialistų konsultacijų išvadų, išrašų iš medicininių dokumentų ir atliktų tyrimų protokolų išvadų duomenimis, kurie patvirtina išliekančius funkcijų sutrikimus. Asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ 2020 m. sausio 3 d. pareiškimas „ginant viešą interesą ir neįgaliojo A. B. teises“, kuris, anot pareiškėjo, patvirtina jo faktinę sveikatos būklę, nelaikytinas tinkamu dokumentu pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti. Nagrinėjamu atveju išvadą pateikė ne kompetentinga sveikatos priežiūros įstaiga, ne medicinos ekspertas ar gydytojas specialistas. Be to, iš jos turinio nėra aišku, kokiais medicininiais duomenimis ir tyrimais yra grindžiamos šiame dokumente nurodytos faktinės aplinkybės ir galimi funkciniai sutrikimai. Todėl darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai nevertino šio dokumento atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą.

Pareiškėjas skunde kelia abejones dėl Barthelio (Barthel) indekso lentelėje pateikto jo būklės įvertinimo teisingumo.

Byloje nustatyta, kad Barthelio (Barthel) indekso lentelę, kurioje pareiškėjui nustatytas 100 procentų savarankiškumas, 2019 m. gruodžio 27 d. užpildė pareiškėją gydanti gydytoja. Kaip jau minėta, už medicininiuose dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą atsako juos parengęs gydytojas. Tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nesivadovauti asmenį gydančio gydytojo medicininiais dokumentais. Jos kompetencijai nėra priskirta teisė revizuoti jai pateiktų medicininių dokumentų ir vertinti paciento (šiuo atveju pareiškėjo) savarankiškumo funkcijas pagal Barthel indeksą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus. Ginčų komisijoje pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Panaikinti ginčijamus Tarnybos teritorinio skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus I teritorinį skyrių iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą, atsižvelgiant į asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ specialisto išvadas.

Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), jis gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė