Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-668-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2S-668-658/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
H. K.
Kreditorius
P. R.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-668-658/2014(Proceso Nr. 2-69-3-19261-2013-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.19.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23473-454/2013 pagal pareiškėjo H. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., išieškotojui P. R. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas H. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2013-10-25 patvarkymą; pripažinti 2011-07-18 turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu; įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui jo įmokėtas lėšas pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą – 89025,00 Lt. Nurodė, kad 2011-07-14 antstolis surengė varžytines, pareiškėjas jose dalyvavo ir už parduodamą turtą pasiūlė didžiausią kainą, sumokėjo pinigus. Varžytinių akto tvirtinimas dėl nuo pareiškėjo – pirkėjo nepriklausančių priežasčių užsitęsė ir iki šiol nėra patvirtintas. Pirkėjo teisėti lūkesčiai, kuriuos jis turėjo dalyvaudamas varžytinėse, yra pažeisti – pirkėjas per protingą laiko tarpą netapo buto, už kurį yra sumokėjęs pilną kainą, savininku, butas toliau yra eksploatuojamas kitų asmenų, todėl objektyviai didėja šio turto nusidėvėjimas ir mažėja jo reali vertė. Ginčo bute gyvena asmenys, kurie turi didelių skolų, galimai veda asocialų gyvenimo būdą, pirkėjas neišvengiamai patirtų papildomų nuostolių dėl buto didesnio nusidėvėjimo, dėl galimo priverstinio gyventojų iškeldinimo, dėl galimai atsiradusių ir didėjančių buto eksploatacijos skolų už laikotarpį nuo varžytinių iki nuosavybės teisų perėjimo. Didelę įtaką buto vertei turi rinkos pokyčiai per paskutinius 2 metus. Butas šiuo metu neatitinka jam keliamų sąlygų, t.y. prieš 2 metus išvaržyto turto, kurį ketino įsigyti pirkėjas. Pirkėjas per laikotarpį po įvykusių varžytinių prarado interesą į butą ir nebenori šio turto įsigyti (b. l. 7-12).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, pripažino 2011-07-18 turto iš varžytinių aktą negaliojančiu, įpareigojo antstolį grąžinti H. K. jo įmokėtas lėšas pagal turto iš varžytinių aktą – 89025 Lt, likusioje dalyje skundą atmetė (b.l.27-29). Teismas nustatė, kad pareiškėjui H. K. 2011-07-14 iš varžytinių buvo parduotas butas, aktas buvo perduotas teismui su prašymu jį patvirtinti. Aktas nėra patvirtintas iki šiol, kadangi byla dėl šio akto tvirtinimo sustabdyta. Teismas pripažino, kad turto pardavimo iš varžytinių akto nepatvirtinant daugiau kaip 2 metus yra pažeidžiamos turto pirkėjo teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Nurodė, kad pareiškėjas, dalyvaudamas varžytinėse, pasiūlydamas didžiausią parduodamo turto kainą, sumokėdamas pinigus, pagrįstai tikėjosi, kad atlikus visus įstatymo reikalaujamus veiksmus, jis įgis nuosavybės teises į parduodamą butą. Du metai, kai pirkėjas negali realizuoti savo nuosavybės teisių, negali būti pripažįstamas protingu terminu. Per šį laikotarpį pirkėjas ne tik, kad negali naudotis nusipirktu turtu, tačiau negali naudotis ir pinigais, kurie yra sumokėti už nusipirktą turtą ir įnešti į antstolio sąskaitą, ginčo turtu naudojasi tretieji asmenys, kurie galimai šiuo turtu nesirūpina kaip savo, didėja turto nusidėvėjimas, mažėja jo reali vertė. Be to, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius per minimą laikotarpį, akivaizdu, kad įsigyto turto vertė neatitinka šiandieninės situacijos ir pareiškėjas yra praradęs interesą įsigyti ginčo butą. Nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja ginčo situacijos, todėl taikytinos Civilinio kodekso nuostatos (LR CK 6.217 str. 1 d., 6.319 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad daugiau kaip dviejų metų terminas, per kurį turto iš varžytinių aktas netvirtinamas, laikytinas pažeidžiančiu protingumo, ekonomiškumo kriterijus bei esmines pirkėjo teises, todėl sandoris turi būti nutrauktas – turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintas negaliojančiu (LR CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) P. R. atskiruoju skundu (b. l. 36-38) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Turto pardavimą iš varžytinių priverstine tvarka išskirtinai reglamentuoja CPK normos, todėl šiuo atveju negalima taikyti CK 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.319 straipsnio 1 dalies, 6.53 straipsnio.

Pirkėjas, pirkdamas turtą iš varžytinių, prisiima tam tikrą riziką, pavyzdžiui, kad skolininkas gali nenorėti išsikraustyti iš parduoto turto, todėl reikės kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, parduotas turtas gali būti nuniokotas, gali būti skundžiami antstolio veiksmai. Todėl turtas ir yra parduodamas mažesne nei rinkos kaina. Be to, pareiškėjas turtą įsigijo mažesne nei rinkos kaina, todėl tokios aplinkybės kaip turto nusidėvėjimas ar nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai negali būti laikomos pagrindu pripažinti negaliojančiu turto iš varžytinių aktą.

Išieškotojas jau 4 metus nėra atgavęs paskolintų pinigų, nors įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytinių. Pripažinus negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą bus grubiai pažeisti išieškotojo interesai, išieškojimas užsitęs dar ilgesniam neapibrėžtam terminui.

Teismas, iškeldamas pirkėjo interesus pirmiau išieškotojo interesų, pažeidžia asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas H. K. (b. l. 48-55) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tapačiais argumentais, išdėstytais skunde dėl antstolio veiksmų. Papildomai nurodoma, kad aplinkybė, kad išieškotojas negali atgauti skolos iš skolininko negali būti pagrindas suvaržyti trečiojo asmens – turto pirkėjo teises. Skolininkui priklausančio turto pirkėjas nėra teisinio santykio, susiklosčiusio tarp skolininko ir išieškotojo dalyvis, todėl jam negali tekti šių teisnių santykių komplikavimosi teisinės pasekmės. Varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu nepažeistų vykdymo proceso šalių teisių, o pakartotinių varžytinių surengimas, pasibaigus teisminiams ginčams tarp skolininko ir kreditoriaus, būtų protinga ir adekvati išeitis.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos dalykas skolininkui priklausančio turto pirkėjo pažeistų teisių gynimas pripažįstant turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu bei šio akto pripažinimo negaliojančiu teisiniai pagrindai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (pirkėjas) prašė pripažinti turto iš varžytinių aktą negaliojančiu dėl esminio pirkėjo teisių pažeidimo.

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio pardavimo iš varžytinių buto, priklausiusio L. K. ir A. K.. Butas 2011-07-14 iš varžytinių buvo parduotas pareiškėjui H. K.. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą aktas buvo perduotas patvirtinti teismui. Civilinė byla dėl akto patvirtinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl sandorių, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pripažinimo negaliojančiais. Aktas nėra patvirtintas iki šiol.

Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, o viena iš tokių priemonių – turto pardavimas iš varžytynių, kai skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), ir iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (CPK 700 straipsnis). Varžytynių aktą patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos.

Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai rėmėsi LR CK 6.217 straipsnio 1 dalimi bei 6.319 straipsnio 1 dalimi.

CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais CKP 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra detalizuota, todėl ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Dėl esminio pirkėjo teisių pažeidimo bei šių teisių gynimo pripažįstant turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu

Pareiškėjas (skolininkui priklausančio turto pirkėjas), prašydamas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, teigė, kad pirkėjo teisėti lūkesčiai, kuriuos jis turėjo dalyvaudamas varžytinėse, yra pažeisti – pirkėjas per protingą laiko tarpą netapo buto, už kurį yra sumokėjęs pilną kainą, savininku, butas toliau yra eksploatuojamas kitų asmenų, todėl objektyviai didėja šio turto nusidėvėjimas ir mažėja jo reali vertė. Butas šiuo metu neatitinka jam keliamų sąlygų, t.y. prieš 2 metus išvaržyto turto, kurį ketino įsigyti pirkėjas. Pirkėjas per laikotarpį po įvykusių varžytinių prarado interesą į butą ir nebenori šio turto įsigyti.

Nustatyta, kad butas iš varžytinių buvo parduotas 2011-07-14, turto pardavimo iš varžytinių aktas perduotas tvirtinti teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad po turto pardavimo iš varžytinių, A. K. ir L. K., atstovaujama įstatyminio atstovo M. K., kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydami pripažinti sandorius, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, negaliojančiais (Civilinė byla Nr.: 2-1751-894/2013). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą dėl turto iš varžytinių akto patvirtinimo iki bus išspręsta civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pagal varžytinių metu galiojusį teisinį reglamentavimą, teisines pasekmes sukeldavo tik teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 725 str.). Taigi, nors nuo turto pardavimo iš varžytinių praėjo daugiau kaip du metai, ginčo aktas nėra patvirtintas iki šiol, kas reiškia, jog pirkėjas iki šiol nėra įgijęs nuosavybės teisės į varžytinių metu įsigytą nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamuoju turtu iki šiol naudojasi kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai pirkėjas, sumokėjęs visą kainą už norimą įsigyti turtą, daugiau kaip du metus neįgyja nuosavybės teisų į ginčo turtą bei negali turtu disponuoti, juo naudotis, neabejotinai pripažintina pažeidžiančia esmines pirkėjo teises. Juo labiau, kad butu iki šiol naudojasi kiti asmenys, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu esančios turto būklės atitikimo turto būklei pardavimo momentu. Be to suprantama, kad pirkėjui daugiau kaip du metus negalint įgyvendinti savininko teisių į nusipirktą nekilnojamąjį turtą - pirkėjas gali prarasti interesą įsigyti šį turtą. Įvertintina ir tai, kad pirkėjas negali disponuoti ne tik turtu, bet ir už turtą sumokėtomis piniginėmis lėšomis – 89 025 Lt. Tokia situacija negali būti pripažintina atitinkančia protingumo ir teisingumo pricipus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pirkėjas, įsigydamas turtą iš varžytinių mažesne nei rinkos kaina, prisiima tam tikrą riziką, todėl nėra pagrindo pripažinti turto iš varžytinių pardavimo aktą negaliojančiu. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad parduodamo iš varžytinių pradinė turto kaina pirmose varžytinėse sudaro 80 % turto rinkos kainos (CPK 718 str.), o išieškotojui neperėmus iš pirmųjų varžytinių neparduoto turto, antrose varžytinėse pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 % rinkos kainos (CPK 722 str. 1 d.) siekė kitų tikslų nei nurodo apeliantas. Nurodytu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra siekiama įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo operatyvumo. Nustatant mažesnę nei analogiškų rinkoje esančių objektų pradinę pardavimo kainą siekiama turto iš varžytinių pardavimo objektą padaryti patrauklesnį potencialiems pirkėjams, priešingu atveju, t.y. jei turto pardavimo iš varžytinių kaina atitiktų rinkos kainas, priverstinė sprendimo vykdymo procedūra užsitęstų, kadangi potencialūs pirkėjai neturėtų ekonominės paskatos rinktis iš varžytinių parduodamą turtą, o toks turtas neturėtų konkurencinio pranašumo tarp analogiškų rinkoje esančių objektų. Taigi, mažesnės nei rinkos kaina nustatymas iš esmės yra skirtas ne pirkėjo, bet išieškotojo interesams užtikrinti, t.y, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką. Mažesnės nei rinkos turto pardavimo iš varžytinių kainos nustatymas jokiu būdu nereiškia, kad parduodamas turtas yra su trūkumais ar kažkuo ydingas. Be to, parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, atitinkančios CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas sąlygas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu kaip pažeidžiantį esmines pirkėjo teises.

Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinio proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, tame tarpe ir teise pasirinkti savo, galimai pažeistų teisių, gynybos būdą. Kita vertus, suinteresuotam asmeniui (šiuo atveju turto, parduoto iš varžytinių, pirkėjui) pasirinkus savo pažeistų teisų gynybos būdą – turto iš varžytinių akto pripažinimą negaliojančiu, reikalinga įvertinti ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas asmens, dalyvavusio vykdymo procese, teises. Teismo vertinimu, alternatyvus teisių gynimo būdas – reikalavimo atlyginti nuostolius reiškimas už nuostolių susidarymą atsakingiems asmenims, šiuo atveju nebūtų rezultatyvi pirkėjo pažeistų teisių gynybos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas priverstinis skolininkei priklausančio turto realizavimas bei į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimu L. K. pripažinta neveiksnia (2-2235-568/2012) galima spręsti, jog tai, kad skolininkė būtų finansiškai pajėgi atlygint nuostolius (jei būtų priimtas pirkėjui palankus teismo sprendimas) yra mažai tikėtina. Taigi ir pirkėjo reikalavimų tenkinimas atitinkamai galėtų būti nukreiptas į tą patį nekilnojamojo turto objektą, kuris yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Be to, galimai į procesą būtų įtraukiami ir kiti asmenys, reiškę reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl procesas būtų apsunkintas ir, tikėtina, nerezultatyvus. Esant tokiai faktinei situacijai spręstina, jog būtent turto iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančius šiuo atveju yra tinkamiausias pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdas, tuo pačiu mažiausiai apsunkinantis kitų vykdymo proceso dalyvių padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pripažįstant negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą nepagrįstai suteikiamas prioritetas pirkėjo interesams prieš išieškoto interesus. Išieškotojo interesai yra apsaugoti, kadangi jo reikalavimai yra užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka. O ta aplinkybė, kad užsitęs išieškojimas nesudaro pagrindo netaikyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Be to, kaip teisingai nurodoma atsiliepime, pirkėjas nėra paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp skolininkės ir išieškotojo dalyvis, todėl jam neturi tekti šių teisinių santykių komplikavimosi pasekmės. Būtent paskolos davėjas (išieškotojas) sudarydamas paskolos sutartį su paskolos gavėja (skolininke) privalėjo įvertinti paskolos negrąžinimo riziką. Todėl būtent jam, o ne turto iš varžytinių pirkėjui, tenka ir skolos išieškojimo proceso trukmės pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR CK 6.217 straipsnio 1 dalimi bei 6.319 straipsnio 1 dalimi, tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjui išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis