- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- Ik-1410-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00581-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie LR
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Ernestui Bušmovičiui, atsakovo atstovei Zitai Bareikienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Elenai Sakalauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. G. skunde (b.l. 2-5) teismui prašo panaikinti: Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2009-09-14 sprendimą Nr.2TR-19-0148; Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2009-11-10 sprendimą Nr.1A-4.13-824; Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-02-08 sprendimą Nr. S-47(7-412/2009).
Paaiškino, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. įtvirtintą skolininko sampratą, vienas iš pagrindinių požymių tam, kad asmenį pripažinti skolininku yra ne tik asmens žinojimas arba suvokimas, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, bet taip pat ir asmens žinojimas arba suvokimas, kad pastarosios prekės nėra apmokestintos importo muitais ir mokesčiais. Akivaizdu, kad vien tik formaliu pagrindu, kuriuo remiasi tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo savo sprendimuose, o būtent gabenamos cigaretės buvo pažymėtos Rusijos Federacijos, o ne Bendrijos banderolėmis bei dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą į Bendrijos muitų teritoriją įvežant šias prekes neturėjimas, neatskleidžia pažeidimo subjektyviosios pusės požymio, t.y. žinojimo arba suvokimo, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, nesumokėjus importo muitų ir mokesčių
Jam už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių disponavimą 2009-09-03 Muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.9VM5802609, o Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą numatytą LR ATPK 163², paskirta sankcijoje numatyta bausmė - 25000 Lt bauda.
Priskaičiuotas akcizas priskiriamas prie baudos sankcijų, tačiau dar kartą persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus negalima. Dvigubas nubaudimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Nr.7 protokolo 4 straipsnį, kuris numato, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.
LR Konstitucijos 31 str. 5 d. nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.21 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo aprobuota ir išaiškinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamų sąvokų „baudžiamasis kaltinimas“, „nusikaltimas“ ir „baudžiamasis procesas“ interpretavimas. Nurodyta, kad „Lietuvių kalba spausdintame Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) tekste vartojama sąvoka „nusikaltimas“ (Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalis) ne visiškai atitinka originalų tekstą. Originaliame Konvencijos tekste vartojama ne „nusikaltimo“, o „teisės pažeidimo“ sąvoka. Terminas „baudžiamasis“ (teisės pažeidimas ar procesas) Konvencijos prasme yra savarankiškas ir suprantamas plačiau nei tai įprasta Lietuvos teisėje....Konvencijos 6 straipsnio taikymui baudžiamojo kaltinimo aspektu pakanka, kad vertinamas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį būtų baudžiamasis, arba jį padariusiam asmeniui grėstų pagal savo pobūdį ir griežtumo laipsnį baudžiamajai sferai priskiriama sankcija“ (Teismų praktika Nr.21, 300 lapas). 2003-04-29 Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje taip pat pasisakė, kad „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis „Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“ nustato, kad „niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „ofence“ sąvoką), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“ kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos pačios valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. yra įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem). Taigi, dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Lietuva yra Konvencijos dalyvė, ratifikavusi Konvenciją 1995-04-27 įstatymu. Vadovaujantis Konstitucijos 138 str. 3 d. tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis, todėl teismas priimdamas sprendimą šioje byloje vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsniu.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.21 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo aprobuota ir išaiškinta draudimas asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą) (non bis in idem), kur nurodyta, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau-Teismas) byloje Franz Fischer prieš Austriją nusprendė, kad šio asmens persekiojimas ir nubaudimas dėl tos pačios veikos du kartus pažeidžia Konvencijos protokolo Nr.7 4 str. įtvirtinta draudimą būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamam ar baudžiamam už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą), dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą (non bis in idem). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės-narės yra laisvos nustatyti, už kurį iš dviejų teises pažeidimų turi būti persekiojama. Jeigu dėl padarytos pavojingos veikos, kuri Konvencijos prasme atitinka teismo suformuluotus nusikalstamos veikos kriterijus asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o vėliau paaiškėja, kad tokia veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tai pakartotinis procesas ir nubaudimas dėl jos tampa negalimi. Minėtai aplinkybei paaiškėjus ikiteisminio tyrimo arba bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba nutartis nutraukti bylą“ (Teismų praktika Nr. 21,312 lapas).
Jami Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtu nutarimu yra paskirta administracinė nuobauda, kuri nėra panaikinta. Paskirtos bausmės paskirtis buvo nubausti asmenį ir to pasėkoje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 163² str.7d. padarymo buvo paskirta bausmė - 25000 Lt bauda. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad akcizais apmokestinamos prekės nėra grąžintos jo disponavimui, o sutinkamai su nutarties rezoliucine dalimi yra konfiskuotos ir sunaikintos, jis nėra akcizų apmokestinamų prekių savininkas ir pastaruoju niekad nėra buvęs, nes nuo administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimo dienos, pastarosios cigaretės už kurias yra apskaičiuotas akcizų mokestis, tapo ne LR akcizų įstatyme įtvirtintu akcizų objektu, o LR ATPK 163-2 str. 7d. objektu ir dėl pastarojo administracinės teisės pažeidimo objekto likimo, Ukmergės rajono apylinkės teismas yra nusprendęs priimdamas 2009-09-21 nutarimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b.l. 25-28) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: 1) kad tiek Muitinė, tiek ikiteisminės ginčą nagrinėjusios institucijos priimtų sprendimų nepagrindę nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas neteisėtai įvežė iš trečiųjų šalių cigaretes ar kad jis žinojo arba galėjo žinoti apie neteisėtą jų įvežimą bei importo mokesčių nesumokėjimą; 2) už neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių disponavimą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutarimu jau yra nubaustas 25000 Lt bauda.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Pagal to paties straipsnio 3 d. skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Įvertinusi minėtų teisės aktų nuostatas bei administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, Muitinė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, gabendamas didelį kiekį cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, turėjo žinoti, kad prekės (cigaretės) į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kadangi, išskyrus įvežamą asmeninėms reikmėms jų leidžiamą kiekį, teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis (ne Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolėmis), Lietuvoje nėra. Tai nustato LR tabako kontrolės įstatymas ir Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr.408, kurių 5 p. nurodyta, kad „ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės (...) turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai – banderolės“. Suprantama, kad neteisėtai įvežtos prekės nebūna ir apmokestintos importo mokesčiais. Be to, asmens, disponuojančio neteisėtai įvežtomis cigaretėmis, pripažinimui skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. ir nereikalingas nustatymas faktų apie jo žinojimą ar nežinojimą dėl nesumokėtų mokesčių (apie mokesčius šiame punkte net neminima). Tuo labiau, nėra ir prievolės muitinei surinkti kokius nors įrodymus, o pakanka turėti „pagrindą manyti“, jog asmuo turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Todėl Muitinė, nustačiusi neginčijamus subjektyvių sąlygų S. G. pripažinimo skolininku egzistavimo faktus (cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis, be įsigijimo dokumentų ir t.t), sprendime teisingai nurodė, jog vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., jis laikomas skolininku (ne dėl neteisėto prekių įvežimo, bet dėl tokių prekių įsigijimo, gabenimo bei disponavimo jomis, žinant („yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti“), kad jos įvežtos neteisėtai).
Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina mokesčių mokėtojo prievolę, įstatymų nustatytais atvejais sumokėti mokesčius valstybei, su administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus sankcijos pinigine forma (bauda). Nei viename šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiame teisės akte įstatymais nustatyti mokesčiai nėra priskiriami administracinės nuobaudos rūšiai. LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 18 d. apibrėžia mokestinę prievolę - tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Mokesčių mokėtojas yra ne traukiamas atsakomybėn pažeidėjas, kaip supranta pareiškėjas, tačiau „asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, - nurodyta minėto straipsnio 15 dalyje. Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. nustato, kad importo mokesčių skola muitinei atsiranda „neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes“. Mokesčių už įvežamas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importo mokesčiais apmokestinamas prekes mokėjimą ir normas reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir juo vadovaujantis patvirtinta prekių Kombinuotoji Nomenklatūra, Lietuvos Respublikos PVM įstatymas, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kiti teisės aktai. Taigi, mokesčių skola už iš trečiųjų šalių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu (nepriklausomai nuo to fizinis ar juridinis asmuo jas įvežė, legaliai ar nelegaliai jos įvežamos, kaltas ar nekaltas asmuo jas įvežęs), o ne tada, kai jos yra sulaikomos ar konfiskuojamos, tačiau prievolė sumokėti mokesčius - kai nustatomas skolininkas (šiuo atveju - nustatytas pažeidėjas, gabenęs didelį kiekį cigarečių su rusiškomis banderolėmis) ir įregistruojama ši skola. Skolininkais, kaip nustato šio straipsnio 3 d., yra ne tik asmenys įvežę tokias prekes, bet ir jas įsigiję, gabenę arba laikę. Minėtos cigaretės buvo sulaikytos jau įvežtos į Lietuvos muitų teritoriją, todėl importo mokesčių skola muitinei atsirado jų įvežimo metu, t.y. apmokestintos turėjo būti iki jų sulaikymo ir konfiskavimo.
Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d., jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Muitinės 2009-09-14 sprendimu Nr.2TR-19-0148 pareiškėjui, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 d., paskirta bauda yra už mokesčių įstatymų pažeidimą (nedeklaruotą ir ne laiku sumokėtą mokestį), o ne už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi, nepagrįsti Pareiškėjo skundo teiginiai, jog jam dėl tos pačios neteisėtos veikos du kartus yra taikoma atsakomybė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Muitinė atsiliepime (b.l. 30-32)į pareiškėjo skundą nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka, o savo poziciją pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas. Taip pat paaiškino, kad atvejai, kada skola muitinei išnyksta ir atsisakoma jos išieškoti yra reglamentuojami Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje. Minėto straipsnio d dalyje yra nustatyta, kad prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 str., skola neišieškoma tik tuo atveju, kai tokios prekės yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo sulaikytas gabenant jį per Lietuvos Respublikos teritoriją (Ukmergės mieste), t.y., jau įvežus krovinį į Bendrijos muitų teritoriją ir nepateikus dokumentų įrodančių, kad prekės buvo pateiktos muitinei ir turi Bendrijos muitinės statusą, pareiškėjui pagrįstai buvo įregistruota skola muitinei.
Be to, remiantis 2009-04-02 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimu administracinėje byloje C-459/07 dėl skolos muitinei atsiradimo pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. ir 233 str. pirmos pastraipos d punktą, skola muitinei išnyksta, tik tuo atveju, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Visais kitais atvejais, kai neteisėtai įvežtomis prekėmis tam tikrą laiką buvo disponuojama ir tik vėliau jos buvo sulaikytos bei konfiskuotos, skola muitinei atsiradusi pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnį, neišnyksta tol, kol ji nebus išieškota.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė prašė skundo reikalavimus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutarimu S. G. už LR ATPK 163² str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 25000 Lt bauda su prekių konfiskavimu, konfiskuojant pareiškėjo laikytas bei iš jo paimtas 69920 vnt. cigaretes „Saint George lights“ (b.l. 17). Nutarime nurodoma, kad S. G. administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2009-09-03, laikant automobilyje minėtas cigaretes, kurios buvo paženklintos Rusijos Federacijos banderolėmis, tokiu būdu pažeidžiant LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr.4-200 patvirtintų Akcizais apmokestinamų prekių laikymo taisykles.
Muitinės 2009-09-17 sprendimu Nr.2TR-19-0148, atsižvelgus į 2009-09-21 nustatytų bei neteisėtai S. G. laikytų cigarečių kiekį, pareiškėjui paskaičiuota bei įregistruota mokestinė prievolė muitinei - 1108,00 Lt muito, 14561,00 Lt akcizo, 3694,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 100,00 Lt delspinigių ir paskirta 30 procentų, t.y. 5808,00 Lt, apskaičiuotų mokesčių sumos bauda (b.l.6-8).
Departamento 2009-11-10 sprendimu Nr.1A-4.13-824 minėtas Muitinės 2009-09-17 sprendimas buvo patvirtintas (b.l. 8-10).
Komisijos 2010-02-08 sprendimu Nr.S-47(7-412/2009) Departamento 2009-11-10 sprendimas buvo patvirtintas (b.l. 12-16).
Byloje spręstinas ginčas dėl Muitinės 2009-09-17 sprendimo, Departamento 2009-11-10 sprendimo bei Komisijos 2010-02-08 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš skundo motyvų bei jame nurodomų argumentų matyti, kad pareiškėjas neginčija mokesčių administratoriaus paskaičiuotų mokestinių nepriemokų matematinio teisingumo, o savo reikalavimus grindžia nurodydamas sekančias aplinkybes: 1) vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3d., pareiškėjas negali būti laikomas skolininku, nes jokiais įrodymais nepatvirtintos aplinkybės, kad jis žinojo, jog šios prekės įvežtos neteisėtai; 2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutarimu pareiškėjui už LR ATPK 163² str. 7 d. paskirta nuobauda už cigarečių laikymą, todėl skundžiamu Muitinės 2009-09-17 sprendimu jis baudžiamas už tuos pačius veiksmus pakartotinai ir tokiu būdu pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem); cigaretės, už kurių laikymą pareiškėjui paskaičiuoti mokesčiai, yra konfiskuotos, todėl mokestinė prievolė dėl akcizų mokesčio nesumokėjimo įregistruota nepagrįstai.
1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 202str. 1d. nurodoma, kad importo skola muitinei atsiranda: neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes; arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Minėtos straipsnio 3 d. nustatyta, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.
Kaip minėta, S. G. nagrinėjamu atveju disponavo dideliu cigarečių kiekiu, žinojo, kad šios cigaretės nėra pažymėtos, į Lietuvos teritoriją yra įvežtos neteisėtai, o tuo pačiu ir tai, kad dėl šių priežasčių jokie importo mokesčiai nebuvo sumokėti.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 3 d. nuostatas Muitinė neprivalo rinkti įrodymus apie asmens suvokimą, jog disponuojamos prekės nebuvo pateiktos muitiniam įvertinimui, o užtenka mokesčių administratoriaus pagrįsto (atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes) manymo, jog asmuo turėjo žinoti apie neteisėtą prekių įvežimą. Tuo tarpu, kaip minėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutarimu S. G. administracinė nuobauda paskirta pagal LR ATPK 163² str. 7 d., kurioje numatytas veiksmus kvalifikuojantis požymis - pakartotinumas, t.y. vertinant, jog dėl tokių pačių veiksmų asmuo jau buvo baustas. Pareiškėjo skunde teismui pateikti paaiškinimai, jog apie neteisėtą turėtų cigarečių įvežimą bei galimą mokesčių nesumokėjimą jam nebuvo žinoma ir jis to negalėjo suvokti yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti elementaria logika, todėl vertinami kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti mokestinių prievolių.
Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog skundžiamu Muitinės 2009-09-17 sprendimu, atsižvelgus į Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nuostatas, pareiškėjas mokestiniu skolininku pripažintas pagrįstai ir teisėtai.
Teismų praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus ne kartą pažymėta, jog pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis, adm. b. Nr.A3-689-07; 2007-05-28, adm. b. Nr. A6-238/2007 ir kt.).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose nutartyse pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo motyvai, kad nagrinėjamu atveju įregistruojant pareiškėjui mokestinę prievolę yra pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem), grindžiami netinkamu teisės aiškinimu ir sprendžiant ginčą teisiškai nėra reikšmingi.
Lietuvos vyriausiojo teismas 2008-09-08 nutartyje (adm. b. Nr. A146-1502/2008) išaiškinta, jog ta aplinkybė, kad akcizo objektas (apdorotas tabakas) nors ir buvo sunaikintas, tačiau neatitinka teisės aktais nustatytų sąlygų, kurioms esant apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, nėra reikšminga. Pagal LR akcizų įstatymo 31 str. 1 d., be šio įstatymo 17 str. nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka, kuri reglamentuota Mokesčių inspekcijos viršininko 2004-09-02 įsakymu Nr.VA-155 patvirtintomis Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 5-7 punktuose nustatytas sąlygas nuo akcizų gali būti atleidžiamas sunaikintas apdorotas tabakas, kuris į rinką pateko teisėtai, tačiau po to atsirado šiose Taisyklėse nurodytos aplinkybės, dėl kurių apdorotas tabakas turi būti išimtas iš apyvartos, t.y.: 1) įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos teisės aktas, reglamentuojantis apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus, nustatęs draudimus jį laikyti, gabenti ar parduoti dėl kokybės ar ženklinimo reikalavimų pasikeitimų; 2) apdorotas tabakas išimtas iš apyvartos dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.).
1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 233 str. pirmosios pastraipos d punkte nurodoma, kad , skola muitinei išnyksta, jei tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn vadovaujantis 182 straipsniu arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų aplinkybių arba force majeure.
Teisingumo Teismo 2009-04-02 prejudiciniame sprendime (Veli Elshani v. Hauptzollamt Linz) pažymėta, jog 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 202 str. ir 233 str. pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos.
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo teismo 2008-09-08 nutartyje ir Teisingumo Teismo 2009-04-02 prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, S. G. nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju prievolė sumokėti mokesčius jam neatsiradusi, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutarimu jo laikytos cigaretės buvo konfiskuotos, grindžiami netinkamu teisės aktų aiškinimu, todėl yra nepagrįstos.
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Muitinė 2009-09-17 sprendime, Departamentas 2009-11-10 sprendime bei Komisija 2010-02-08 sprendime byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes aiškino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, todėl naikinti skundžiamus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą