- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-372-493-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00555-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-493/2010;
Teisėjas Arūnas Bacevičius Proceso Nr.98-1-00555-09; Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.9.
2010 m. gegužės 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-10-20 iki 2009-10-21.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. spalio 19 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Eržvilko seniūnijoje, Jurbarko rajone, L. P. sodybos kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. P. metu, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tuo padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašė jam skirtą bausmę sušvelninti, kadangi paskirtoji bausmė yra per griežta. Nurodė, kad nusikaltimą padarė gindamasis, teisėjas neišklausė jo parodymų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
Baudžiamosios bylos medžiaga pagrįstai nustatyta, kad R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. P. metu, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 496/09(10) nurodyta, kad tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 15-16).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad J. P. sužalojo gindamasis, tačiau faktinių įrodymų, pagrindžiančių šį skundo argumentą, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp R. K. ir J. P. įvyko virtuvėje, gerdami alų ir degtinę, jie susipyko dėl buvusios sugyventinės I. D., susistumdė. J. P. trenkė R. K. per veidą ir pastarasis jį išstūmė į lauką. Būdamas lauke ir eidamas pro motorolerį, R. K. pasiėmė peilį, nes pamanė, kad reikės ginti nuo J. P.. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad nuėjęs už verandos pamatė priešais atbėgantį R. K., pajuto deginantį smūgį į pilvą ir prarado sąmonę. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino peiliu dūręs nukentėjusiajam ir nurodė, kad prieš duriant peiliu, J. P. trenkė jam per veidą. Tačiau nukentėjusysis nepatvirtino lauke trenkęs R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu, R. K. šios aplinkybės taip pat nenurodė (b.l. 39-40, 43), kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija šiuos apelianto parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Darytina išvada, kad R. K. veiksmuose nėra būtinosios ginties, kadangi jo gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Konfliktas, įvykęs virtuvėje, kurio metu J. P. trenkė R. K., namo viduje ir baigėsi. Po to jie abu išėjo į lauką, nuteistasis nuėjo prie motorolerio, pasiėmė peilį, kuriuo pribėjęs prie einančio nukentėjusiojo, dūrė šiam į pilvą, nors tuo metu iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokio realaus pavojaus ar kėsinimosi.
Nepagrįstas ir kitas apelianto skundo argumentas, jog teisėjas neišklausė jo parodymų. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 10-15 d. teisiamojo posėdžio protokolo, kaltinamajam R. K. teisėjas išaiškino jo teises pagal Lietuvos Respublikos BPK 22 str. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kaltinamasis turi teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš protokolo, R. K. patvirtino supratęs savo procesines teises. Prieš apklausą, R. K. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 272 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų parodymų. R. K. patvirtino savo teises supratęs ir pasinaudojo teise duoti parodymus teisiamajame posėdyje.
Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kurio sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcija nenumato. Teismas skiria bausmes Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkias pasekmes, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir tai, kad R. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b.l. 54). Nustatyta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmė dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šioje įstatymo normoje nurodytą vertinimą, R. K. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, priešingu atveju nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, nurodyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Švelninti paskirtą bausmę R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.