Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-01-20 · Byla Nr. A2.6.-371-639/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
A2.6.-371-639/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Pažeidėjas
T. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-371-639/2014Proceso Nr. 4-06-3-00153-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; (S) 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK: 07-14-8093763KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, nedalyvaujant T. D., dalyvaujant transporto priemonės savininkei R. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2014 m. sausio 4 d. 14⁵⁵ val., Kauno g. 9 Klaipėdoje, vairavo automobilį „MITSUBISHI COLT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki priekyje važiavusio bei pristojusio automobilio ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį po įvykio vairuotojas pavažiavęs atbuline eiga kliudė dar iš galo pristojusį automobilį. Vairuotojas nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šia veika T. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

T. D. tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tačiau pažeidėjas neatvyko į teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Minėti pažeidėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis vengia administracinės atsakomybės, byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Šalies argumentai

R. K. teismo posėdyje nurodė, kad T. D. yra buvęs jos sugyventinis. Automobilis buvo paimtas jai nieko nežinant. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį, jis yra labai reikalingas, nes reikia sūnų vežioti į treniruotes.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis „V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad sukėlė eismo įvykį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Nukentėjusioji L. S. 2014-01-04, t.y. eismo įvykio dieną, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį V. P. iš A. K. atvę ir važiavo link Taikos pr., ties Kauno gatve likus iki įvažiavimo į kiemą, prieš sankryžą pristabdė, nes prieš ją stabtelėjo automobilis praleisti pėsčiuosius, sustojo ir ji, netikėtai pajuto smūgį į automobilio galą.

Nukentėjusysis A. Š. 2014-01-04, t.y. eismo įvykio dieną, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilio M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkęs į V. P. automobilį, staigiai metėsi atgal ir besisukdamas užkabino jo mašinos N. P. dešinės pusės arką.

Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti, kad automobiliui N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinio dešinio sparno arka, automobiliui V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinio galinio bamperis (b.l. 15-16). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliui M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis kairėje - matosi įbrėžimai ir priekinio kairio posūkio žibintas (b.l. 17).

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Esant nustatytoms aplinkybėms pripažįstama, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo automobiliu M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitus automobilius N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko automobiliai buvo apgadinti, neabejotinai tai pajuto, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra, jo veiksmai pasišalinant iš eismo įvykio vietos buvo padaryti tyčia.

T. D. padaryti pažeidimai įrodyti paties pažeidėjo paaiškinimu, R. K. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų O. D., R. A. ir M. S. tarnybiniais pranešimais, L. S. ir A. Š. paaiškinimais, 2014-01-04 eismo įvykio vietos schema su fotolentelėmis, 2012-09-25 17:09 alkotesterio parodymais, kuriais E. B. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (b. l. 22), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr.30-18-4PM-32 bei kita bylos medžiaga. Iš 2012-09-25 pažymos apie galiojančias asmens nuobaudas matyti, kad 2013-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu T. D. buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2013-03-29 iki 2015-03-28. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad T. D. 2014-01-04 vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, neatsižvelgdamas į greitį, nesilaikė reikiamo atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje važiavusią kitą transporto priemonę, kai ji buvo stabdoma, bei po įvykio pavažiavęs atbuline eiga kliudė dar iš galo pristojusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

T. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. 2AT-4-2011 , Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, aplinkybes, į T. D. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. T. D. skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 32 str. 1 d. 6 p., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., teismas

nutaria:

T. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. skirti 1 500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) dydžio baudą.

T. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. skirti administracinę nuobaudą – 4 500,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą be automobilio konfiskavimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. ir galutinę nuobaudą T. D. paskirti 4500,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą be automobilio konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas