Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei D. L. ir jos atstovui advokatui V. Ž. , institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, o atsakovui V. L. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai – ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą šalių dukros G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, jis prie vaiko išlaikymo neprisideda, nebendrauja, ir nedalyvauja jį auklėjant, ieškovė turi patenkinamas gyvenimo sąlygas, vaiku rūpinasi tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta 2006-11-16 Utenos rajono CMS (5 b.l.), šalių dukra G. L. gimė 2007-02-07 (6 b.l.).

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto neturi (19-21 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimui, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis numato santuokos nutraukimo sąlygas. Šio straipsnio 3 d. nustato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad atsakovas nuo 2007 m. birželio išsikraustė iš šeimos gyvenamosios patalpos, jau nuo tada materialiai šeimos nerėmė, namo negrįžo, su šeima ryšių visiškai nebepalaiko, pateikti įrodymai ( liudytojų R. P. ir D. O. P., ieškovės motinos ir brolio, parodymai apie tai, kad atsakovas nuo 2007 m. birželio nebepalaiko jokių ryšių su ieškove ir dukra G., jų neremia ) yra įtikinami ir leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas, sudaręs santuoką, atsisakė sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą, daugiau kaip vienerius metus sutuoktine visiškai nesirūpina, jos negerbia, o tai yra pagrindas, numatytas LR CK 3.60 str. 2 - 3 dalyse, ne tik preziumuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau ir šalių santuokai nutraukti. Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – L. , L. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, nes atsakovą tenkina susiklosčiusi faktinė padėtis, kada vaikas gyvena kartu su motina, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės G. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas daugiau kaip metus vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja (26-27 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių dukra yra mažametė ir savo nuomonės pareikšti negali (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2007 metų tik ieškovė rūpinasi vaiku, šis ginčas nagrinėtinas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka mažametės šalių dukros G. interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Šalių dukra yra dar mažametė, jai mokama kas mėnesį 97,50 Lt dydžio išmoka. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vaiko gimimo liudijimo nuorašas (6 b.l.), pažyma apie gaunamas išmokas, ieškovės paaiškinimas.

Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turėtų savo turto ar piniginių lėšų. Jos poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, todėl darytina išvada, kad labiausiai šalių nepilnametės dukros poreikius atitiktų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Kaip apskaičiavo ieškovė, šiuo metu vaiko poreikiams patenkinti pakaktų iš atsakovo priteisti 150,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išmokas.

Šalys VĮ „Regitra“ Utenos filialo ir VĮ Registrų centro duomenimis (19-21 b.l.), nuosavybės teise valdomų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, ieškovė gauna 637,50Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliajam (77 b.l.), atsakovas LR nedirba (59 b.l.), duomenų, kad būtų nedarbingas, nėra.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad šalių dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovės motina, ji taip pat, atsakovui neteikiant vaikui išlaikymo, prisideda prie anūkės išlaikymo. Ieškovei tenka kasdienė mažamečio vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko amžių dukra būtų lavinama, kad pagal jos sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jos poilsiu, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo dukters turtines teises ir interesus.

Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad siektų gauti darbines pajamas (2007 m. dirbo tik apie pusantro mėnesio, 2008 m. LR nedirba), remtų materialiai vaiką, t.y. jo veiksmai nerodo, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo kaltės, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus gyvenimo lygis (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1990-09-27 Nr.I-618 1 str.).

Nustatytina, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės įsidarbinti nėra blogesnės ir nepalankesnės už ieškovės, tik dėl subjektyvių priežasčių nerealizuojamos, todėl pripažintina, kad atsakovas yra pajėgus ir privalėtų mokėti kas mėnesį po 150,00 Lt vaiko poreikiams tenkinti.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pareiškė iešinio reikalavimą priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2008-02-14, atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad vaikui už šį laikotarpį teikė išlaikymą, todėl pripažintina, kad reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-02-14 (LR CK 3.200 str.).

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros interesais, ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos, t.y. periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str.1d.1p.) ir atitinkamai tokio dydžio – 150,00 Lt nuo 2008-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), o už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2008-08-31 priteistinas 982,72 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ir dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė, kuriai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-11-12 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01373 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nuo žyminio mokesčio buvo atleista, o atstovas pateikė minėtos institucijos 2008-09-11 pažymą Nr.462, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą, įrodymų rinkimą, paskelbimą spaudoje, antstolio paslaugas civilinėje byloje išlaidos yra 585,25 Lt ( 71 b.l.).

Ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą 585,25 Lt, 54,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą (150,00 Lt x 12 mėn. = 1800,00 Lt x 3 proc. = 54,00 Lt), ir 118,00 Lt žyminio mokesčio (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d. nuostatas ) už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (LR CPK 96 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 18,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str.1d. 3p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp D. L. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. L. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2006-11-16 ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl V. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. L. palikti pavardę - L. o V. L. palikti pavardę - L. .

G. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su D. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo V. L. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. L. , gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: 982,72 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2008-08-31, o už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki G. pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis 150,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 585,25 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, 172,00 Lt žyminio mokesčio, 18,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.