Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2A-29-425/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2A-29-425/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
B. Š.
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
V. Š., E. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, R. J. Š., E. B. Š., Panevėžio apskrities

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–29–425/2010

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

21.4.1.1.; 21.4.2.1; 30.4.1; 93.2.17; 121.15; 121.21;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 21 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno

kolegijos teisėjų: Ramūnės Čeknienės ir Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant: ieškovams: B. Š., atstovei adv. I. P.,atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei Z. K.,

tretiesiems asmenims: V. Š., E. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims - Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, R. J. Š., V. Š., E. M., E. B. Š., Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centrui, VšĮ „Panevėžio infekcinei ligoninei“ dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymo ir valstybinės žemės panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. Š. 2008-01-24 ieškiniu (1 t., b.l. 3-8) bei 2008-04-14 patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 131-136) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-3004 ir 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakyta Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 2,0675 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija, žemės naudojimo pobūdis - mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos (1 punktas), perduoti 99 metams neatlygintinai naudotis Panevėžio apskrities viršininko administracijai prie patikėjimo teise valdomų pastatų ir kitų statinių 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalį 2,0675 ha valstybinės žemės sklype, esančiame Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (2 punktas), nustatyta tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį (3 punktas). 2007-07-25 Panevėžio apskrities viršininkas, atstovaujamas Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. B. ir Panevėžio apskrities viršininko administracija, atstovaujama apskrities sekretoriaus J. S., sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią Panevėžio apskrities viršininkas (panaudos davėjas) Panevėžio apskrities viršininko administracijai (panaudos gavėjui) perdavė neatlygintinai naudotis 99 metų terminui, 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 2,0675 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nekilnojamojo turto registre ši panaudos sutartis buvo įregistruota 2007-08-07.

Visas šis žemės sklypas, tame tarpe ir pagal Panaudos sutartį, atsakovui perduota neatlygintinai naudotis šio žemės sklypo 1,7227 ha ploto dalis, yra teritorijoje, kurioje iki 1940 metų nacionalizacijos 18,7087 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teise valdė ieškovo B. Š. ir trečiųjų asmenų – R. J. Š., V. Š., Z. E. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra jos sūnus E. M., O. N. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kurios įpėdiniai yra B. Š., R. J. Š., V. Š., E. B. Š., kurios įstatyminis atstovas yra E. M., tėvas V. Š.. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, ieškovui bei tretiesiems asmenims E. Š. (mirusiai (duomenys neskelbtini)), seseriai O. N. M., seseriai Z. E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį V. Š. Panevėžio mieste turėtos žemės: 1992-10-12 Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) - į 780 kv.m. (0,078 ha) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2001-03-01 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) - į 0,1998 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2001-05-07 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - į 0,1968 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2001-05-07 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) - į 0,1965 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2001-10-30 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) - į 0,1989 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2006-03-28 Panevėžio apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)- į 1,000 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2007-01-18 Panevėžio apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) - į 2,3492 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Viso bendraturčiams buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,2192 ha V. Š. turėtos žemės.

Šalies argumentai

Ieškovas ir tretieji asmenys taip pat pretendavo bei pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,0675 žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad atsakovas sutiko su šia pretendentų pozicija, nes perėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal 2006-11-28 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties sudarymo bei tolimesnio planavimo tikslas buvo detaliojo plano (duomenys neskelbtini) korektūra, siekiant tikslinti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančio žemės sklypo ribas, sumažinant sklypo plotą bei išsprendžiant laisvos žemės grąžinimo natūra klausimus (Panevėžio savivaldybės apskrities administracijos 2007-03-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007-01-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007-07-17 atsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas detalusis teritorijos (duomenys neskelbtini) planas dėl žemės sklypo ribų tikslinimo koreguojamas nebus, o šis žemės sklypas 2007-07-16 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo atsisakymas tikslinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad nepriimtas sprendimas į kitą vietą iškelti Panevėžio infekcinę ligoninę, negali būti laikomas pagrįstu.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Ieškovo nuomone, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje yra laisvos žemės, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. neturėtų būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl Panaudos sutarties sudarymas iš esmės pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų teises, susigrąžinant V. Š. nuosavybės teise turėtą žemę.

Panaudos sutartis neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. reikalavimų (imperatyvios normos), nes sudarant šį sandorį turtas - žemės sklypas, kuris (ar jo dalis) turėjo būti privalomai grąžintas natūra pretendentams į V. Š. išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo perduotas neatlygintinai 99 metų terminui naudotis Panevėžio apskrities viršininko administracijai (suteikta panauda).Vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. nuostatomis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat CK 1.82 str. 2 d. nurodyta, jog viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais. Apskrities viršininkas turi teisę įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu, tačiau jis, net ir naudodamasis šia teise, negali dvišalio sandorio sudaryti su pačiu savimi. Šiuo atveju panaudos sutartis buvo sudarytas tarp institucijos ir jos vadovo, t.y. faktiškai institucijos pačios su savimi. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Žemės įstatymo 8 str. 1 d., pagal kurią sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms. Panaudos sutartis yra ne vienašalis, o dvišalis sandoris (CK 6.629 str.), kurį sudarant dalyvauja du (ar daugiau) skirtingi ir savarankiški subjektai - panaudos davėjas ir panaudos gavėjas. Todėl atsakovas sudarė neteisėtą, kitų asmenų teises ir Žemės įstatymo 7 bei 8 str. pažeidžiantį sandorį, kuris prieštarauja specialiajam Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisnumui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-01 sprendimu ieškinį tenkino ir :

panaikinti 2007 m. liepos 12 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2,0675 ha valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalies 2,0675 ha valstybinės žemės sklype perdavimo 99 metams neatlygintinai naudotis Panevėžio apskrities viršininko administracijai, ir valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo;pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 25 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios 2,0675 ha žemės sklype, kadastro Nr. 2701/0014:42, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, perdavimo Panevėžio apskrities viršininko administracijai neatlygintinai naudotis 99 metų terminui;priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškovui 233 Lt žyminio mokesčio, 5900 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 1500 Lt už sklypo ribų ir ploto nustatymą.

Teismas nustatė, kad ieškovas, B. Š., ir tretieji asmenys – R. J. Š., V. Š., Z. E. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra sūnus E. M., O. N. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kurios įpėdiniai yra B. Š., R. J. Š., V. Š., E. B. Š., kurios atstovas yra E. M., yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į V. Š. nuosavybės teise valdytą 18,7516 ha žemės plotą, esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (buvęs Senamiesčio vienkiemis). Pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,2192 ha V. Š. turėtos žemės. Ieškovas ir tretieji asmenys taip pat pretenduoja atkurti nuosavybės teisės ir į dalį 2,0675 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, suformuojant atskirus žemės sklypus ir grąžinant juos natūra.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad B. Š. buvo kreipęsis į teismą, prašydamas įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio savininko V. Š. turėtos žemės vietoje Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės pietinėje dalyje už (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005-12-30 sprendimu, B. Š. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-23 sprendimu pareiškėjo B. Š. skundą patenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005-12-30 sprendimą panaikino. Minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo atsisakomas suformuoti žemės sklypą, nes žemė priskirtina valstybės išperkamai dėl jos reikalingumo rekreacinėms reikmėms. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ginčo žemės poreikis visuomenei nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Pretendentai atkurti nuosavybės teises į V. Š. nuosavybės teise valdytą 18,7516 ha žemės plotą, esantį Panevėžio mieste, nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo, nurodė, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę. Kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-384/1999). Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime akcentavo, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimu konstatavo, ieškovo pretenduojamam atkurti natūra žemės sklypui visuomenės poreikis nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Todėl teismas padarė išvadą, kad žemės sklypui nebuvo patvirtintas visuomenės poreikis.

Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliajame plane, patvirtintame Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo”. Detaliajame plane nustatyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo būdas - mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių. Šio administracinio akto korekcija patenka į 2006-06-23 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Panevėžio miesto savivaldybei nustatytą įpareigojimą per 1 mėnesį atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Pagal CK 1.80 str. 1 d. sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms normoms, yra niekinis ir negalioja. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Teismų įstatymas numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Todėl konstatuotina, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Panevėžio miesto savivaldybė, būdama įpareigota suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir sudarydama su Panevėžio apskritimi, Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centru detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2006-11-28 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės perleisti daugiau teisių ir pareigų nei Panevėžio miesto savivaldybei buvo imperatyviai numatyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu. Konstatuotina, kad 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimui prieštaraujantys veiksmai, ko pasėkoje 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini sudarytais viršijant nurodytiems subjektams suteiktus įgaliojimus ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80, 1.82 str.)

Panevėžio apskrities viršininkas, perėmęs detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas, ruošėsi tikslinti detalųjį planą bei spręsti dėl žemės grąžinimo natūra arba kompensacijos mokėjimo ieškovui, jeigu žemė būtų priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Panevėžio apskrities viršininkas, perėmęs detaliojo plano organizatoriaus teises ir žinodamas apie Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, turėjo pirmiausia įvertinti, ar ginčo sklypui yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis, ir tik tuomet galėjo priimti ginčijamą įsakymą bei suteikti žemės sklypą panaudai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina visuomeninio poreikio grąžinamai žemei. Panevėžio apskrities viršininkui buvo žinoma apie atliekamą VšĮ Panevėžio infekcinės ligoninės dviejų korpusų rekonstrukciją ir apskrities viršininko administracijos sprendimą neiškelti Panevėžio infekcinės ligoninės. Po Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nebuvo priimti jokie sprendimai dėl detaliojo plano korektūros ar pan. Byloje esantis V. U. įmonės atliktas sklypo ribų ir ploto nustatyme nurodyta, kad įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), ploto dalis -6994 kv.m. vertinama kaip laisva, neužstatyta ir faktiškai nenaudojama- neprižiūrima žemė.

Be to, apskrities viršininkas, turto patikėjimo teise valdydamas jam patikėtą turtą, turi plačius įstatymo jam suteiktus valdingus įgalinimus šį turtą valdant, naudojant jį bei juo disponuojant, todėl panaudos gavėjos teisės apima daug platesnes ir išsamesnes turto patikėtinio teises, nes turto patikėtinis ir taip pagal įstatymą naudojasi jam patikėtu turtu. Panevėžio apskrities viršininkas sudarydamas panaudos sutartį ir suteikdamas panaudai žemės sklypą, prieš tai neišsprendęs žemės grąžinimo ar kompensacijos mokėjimo klausimo, bei dar kartą suteikęs panaudą žemės sklypui, kuri jau valdo ir naudoja įstatymų nustatyta tvarka, viršijo jam suteiktus įgalinimus, ir tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80, 1.82). Esant šioms aplinkybėms, panaudos sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryta, viršijant apskrities viršininkui suteiktus įgalinimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimą panaikinti iš dalies, paliekant galioti Panevėžio apskrities viršininko 2007-07-12 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Panevėžio mieste įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, panaudos ir servituto nustatymo" 1 ir 4 punktus, sumažinti ieškovo naudai priteistas advokato atstovavimo išlaidas bei nepriteisti 1500 Lt už sklypo ribų ir ploto nustatymą. Atsakovas nurodė, kad Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2007-07-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimui prieštaraujantys veiksmai, nes administracinėje byloje buvo nagrinėjamas apelianto B. Š. skundas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra žemę, esančią tarp (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ginčo žemės poreikis visuomenei nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu - įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo klausimo dėl žemės grąžinimo natūra teritorijos, patenkančios į Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano, kuriuo suformuotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ribas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 2 ir 4 d. bei patvirtintu galiojančiu detaliuoju planu, buvo priimtas ginčijamas Panevėžio apskrities viršininko 2007-07-12 įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) korekcija patenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu nustatytą įpareigojimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo žemės grąžinimo natūra valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai rėmėsi V. U. įmonės atliktais sklypo projektiniais sprendiniais, įvertinimu ir pateiktomis išvadomis, nes projektiniai sprendiniai parengti nesivadovaujant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, V. U. kvalifikacijos atestatas nepatvirtina teisės teikti išvadas dėl detaliojo plano procedūrų. Be to daryti išvadas apie parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus nėra jo kompetencija. Teismas nepagrįstai priteisė 1500 Lt už sklypo ribų ir ploto nustatymą, kadangi V. U. įmonės išvados neteisėtos ir byloje turėtų būti vertinamos kritiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad teismo priteistos ieškovo turėtos 5900 Lt advokato atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog „šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio". Užmokesčio advokatei I. P. už teisinę pagalbą dydžiai neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" nuostatų. Advokatė I. P. parengė ieškininį pareiškimą (3 x 800 = 2400 Lt), pateikė 5 prašymus išreikalauti papildomus dokumentus (0,012 x 800 x 5 = 48 Lt), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (pirmasis posėdis tęsėsi 30 min., antrasis - 1 vai. 30 min.) (0,15 x 800 x 2 = 240 Lt). Advokatė iš Vilniaus į Panevėžį vyko 2 kartus. Byla nėra sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą – ieškinį panaikinti. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Šalies argumentai

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turi nurodyti ieškinio pagrindą - aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tik ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos (CPK 141 str. 1 d.), pagal CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą teismas negali keisti ieškinio pagrindo, t.y. teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2006-06-23 sprendimu. Ieškovas nei 2008-01-24 ieškinyje, nei 2008-04-14 patikslintame ieškinyje nenurodė, kad ginčijami dokumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-sprendimui. Ieškinio bei patikslinto ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymu, detaliojo plano korektūros procedūrų nutraukimu bei panaudos sutarties šalių tinkamumu. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybei trečiasis asmuo teikė teismui atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, įrodymus. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu. Todėl buvo pažeistas lygiateisiškumo principas - ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas ir kitos bylos šalys turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikdamos atsikirtimus į ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog ieškovo pretenduojamam atkurti natūra žemės sklypui visuomenės poreikis nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu - patvirtintu detaliuoju planu, todėl žemės sklypui nebuvo patvirtintas visuomenės poreikis. Tačiau valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliajame plane, kuris patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimas yra susijęs su šia byla bei be pagrindo rėmėsi minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl rekreacinės paskirties teritorijos, kuriai ginčo metu nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, gražinimo natūra. Tuo tarpu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tikslinė paskirtis - visuomeninės paskirties teritorijos. Aplinkybę, kad savivaldybė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu nebuvo įpareigota suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dėl šio sklypo grąžinimo natūra konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2007-07-05 nutartyje (civ. byla Nr.2S-324-278/2007).

Teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2007-07-12 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) bei 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atlikti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimui prieštaraujantys veiksmai. Teismas nenurodė, kokius įgaliojimus viršijo Panevėžio apskrities viršininko administracija bei kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatyta, kad teritorijos, kurios priskirtos miestams ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimtos pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu. Miesto bendrajame plane visas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagrindinis tikslinis naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorija (naudojimo turinys - teritorijos, skirtos valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms). VšĮ Panevėžio infekcinėje ligoninėje atliekama dviejų korpusų rekonstrukcija bei apskrities viršininko administracijos sprendimas neiškelti Panevėžio infekcinės ligoninės neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar konkretus žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams. Pagrindiniai dokumentai atsakyti į šį klausimą yra miesto bendrasis ir teritorijos detalusis planai, kuriuose nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis - visuomeninės paskirties teritorija. Taigi tokios paskirties žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra, nes jis priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai vertino V. U. parengtą sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto nustatymo projektinius pasiūlymus ir konstatavo, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra laisvos ir neužstatytos, faktiškai nenaudojamos ir neprižiūrimos žemės. V. U. negali vertinti jau parengto ir patikrinto valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos teritorijų planavimo dokumento. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Todėl spręsti, kuris žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) yra savivaldybės diskrecija. Be to, teikti projektinius siūlymus dėl žemės sklypo formavimo, detaliojo plano korektūros galima būtų tik turint detaliojo planavimo sąlygų sąvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d.). Šiuo atveju tokio sąvado V. U. pateikta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovo ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini); pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,3492 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, šie sprendimai buvo priimti vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimą, kuriuo savivaldybei buvo nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio savininko V. Š. turėtos žemės vietoje Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės pietinėje dalyje už (duomenys neskelbtini). Šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo ne kartą remiamasi susirašinėjant su Panevėžio miesto savivaldybe bei atsakovu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ribų tikslinimo. Visi ieškovo, Panevėžio miesto savivaldybės ir atsakovo raštai pirmos instancijos teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu, o juose nurodytos aplinkybės, taip pat ir susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio 2006-06-23 teismo sprendimu, apeliantams buvo gerai žinomos. Be to pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p. aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais sprendimais kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikytinos prejudiciniais faktais, todėl nėra įrodinėjimo dalyko dalis. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo ir ieškovas, ir abu apeliantai. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisę argumentuoti savo išvadas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu.

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, jog neturėjo pareigos spręsti dėl žemės sklypo (ar jo dalies) (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sugrąžinimo ieškovui ir kitiems pretendentams, nes nebuvo įpareigota tai padaryti minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Toks apelianto teiginys prieštarauja byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams. Savivaldybė 2007-03-06 d. rašte Nr. 224-19-426-295 „ Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimo", adresuotame antstoliui A. B. nurodė, jog „...buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (plotas - 2,0675 ha)..<...> Dėl šios teritorijos panaudojimo galimybių vyko teisminis ginčas. Vykdydami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2006-06-23 administracinė byla Nr.A5-1061/2006) sprendimą, parengė sprendime nurodytos grąžinti teritorijos <...> planą. <...>, pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo rengiant žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detalųjį planą. Planavimo tikslas - detaliojo plano korektūra, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų tikslinimas ( sklypo ploto sumažinimas)" Šis rašytinis įrodymas ir kiti bylos dokumentai - Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007-01-08 raštas Nr. 20-67-(1.38.)-60, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, Panevėžio apskrities viršininko 2006-09-20 įsakymas Nr. V-236 „ Dėl žemės sklypo Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ribų peržiūrėjimo komisijos sudarymo", šios komisijos 2006-10-03 protokolas, 2007-01-31 Panevėžio apskrities viršininko administracijos padalinio paraiška organizuoti žemės sklypo planų rengimo paslaugų pirkimą ir kiti administracijos rengti dokumentai, susiję su šių paslaugų pirkimu, Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimas ir kt. leido padaryti išvadą, jog vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimą buvo rengiamasi atlikti detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, korektūrą, siekiant patikslinti šio žemės sklypo ribas sumažinant jo plotą bei išsprendžiant laisvos žemės grąžinimo natūra pretendentams klausimus.

Minėti dokumentai taip pat patvirtina, atsakovui nebuvo kliūčių baigti šias detaliojo plano koregavimo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, procedūras. 2007-09-12 d. rašte Nr. 20-2745-(1.14.)-60 atsakovo nurodyta aplinkybė, jog koreguoti patvirtintą detalųjį planą buvo atsisakyta, nes nepriimtas sprendimas dėl šiame sklype esančios Panevėžio infekcinės ligoninės iškėlimo į kitą vietą, nebuvo ir negalėjo būti pateisinama priežastimi nutraukti minėtas detaliojo plano koregavimo procedūras. Panevėžio apskrities viršininko 2006-09-20d. įsakymu Nr. V-236 „Dėl žemės sklypo Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ribų peržiūrėjimo komisijos sudarymo" sudarytos komisijos 2006-10-03 protokole nurodyta, jog VšĮ Panevėžio infekcinės ligoninės ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro buvimas (veiklos vykdymas) pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, netrukdo koreguoti šio žemės sklypo ribas, racionaliai suformuojant žemės sklypą, skirtą minėtų įstaigų eksploatavimui ir nepažeidžiant galiojančių reikalavimų higienos normoms. Be to šios bylos nagrinėjimo metu VšĮ Panevėžio infekcinė ligoninė buvo iškelta į kitą vietą ir, tokiu būdu, tikrų ar tariamų kliūčių Panevėžio apskrities viršininko administracijai pabaigti atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, koregavimo procedūras suformuojant šio sklypo vietoje du sklypus, neliko.

V. U. įmonės parengtas aiškinamasis raštas „Sklypo ribų ir ploto prie esamų pastatų ((duomenys neskelbtini)) nustatymas" patvirtina, kad dalis žemės sklypo (6994 kv.m. ) yra neprižiūrimi, nenaudojami ir nereikalingi eksploatuoti VšĮ Panevėžio infekcinei ligoninei ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centrui, todėl ši žemės sklypo dalis pagal faktinę situaciją galėtų būti atskirta nuo likusio žemės sklypo. Nėra pagrindo abejoti šia specialisto išvada, V. U. įmonė (architektas V. U.) turi reikiamas specialias ir kvalifikacijos atestatu patvirtintas žinias vertinti galimybę atlikti šio detaliojo plano koregavimo Ši specialisto išvada nėra ir neturi būti vertinama, kaip projektinis sprendinys, kuris būtų privalomas įgyvendinti valstybės institucijoms. Šis dokumentas vertintinas tik kaip specialisto išvada byloje. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu minėta specialisto išvada galėjo būti nuginčyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamasis turtas, į kurį asmens nuosavybės teisės atkūrimo klausimas nėra iki galo išspręstas, negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Atsakovas, turėdamas išimtinę kompetenciją nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje, galutinai neišsprendęs nuosavybės teisių ieškovui ir kitiems pretendentams į V. Š. turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimo, priėmė ieškovo ginčytus 2007-07-12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-25 d. sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) bei tuo pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų teises susigrąžinant V. Š. nuosavybės teise turėtą žemę.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde sutiko su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007-07-12 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, susijusias su 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalies 2,0675 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, perdavimu neatlygintinai naudotis 99 metams atsakovui bei valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymu ir nuspręsta pripažinti negaliojančia valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pripažįsta beveik visus ieškinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes byla yra didelės apimties, sudėtinga, o advokatės darbo sąnaudos joje apima ne tik procesinių dokumentų, prašymų rengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose atvykstant iš kito miesto, bet ir didelio skaičiaus bei apimties norminių aktų, pateiktų dokumentų vertinimą ir kt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad su trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundu sutinka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, tačiau prašo panaikinti ne dalį, o visą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir tretieji asmenys – R. J. Š., V. Š., Z. E. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra sūnus E. M., O. N. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kurios įpėdiniai yra B. Š., R. J. Š., V. Š., E. B. Š., kurios atstovas yra E. M., yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į V. Š. nuosavybės teise valdytą 18,7516 ha žemės plotą, esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (buvęs Senamiesčio vienkiemis). Ieškovui ir nurodytiems tretiesiems asmenims buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,2192 ha V. Š. turėtos žemės. Šie asmenys taip pat pretenduoja atkurti nuosavybės teisės ir į dalį 2,0675 ha žemės sklypo (ginčo žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, suformuojant atskirus žemės sklypus ir grąžinant juos natūra.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. ,nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Ginčo žemės sklypas yra užstatytas Lietuvos Respublikos nuosavybei priklausančiais statiniais, t.y. pastatas - gydymo įstaiga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinys (kaminas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 45-46). Ginčo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suformuotas atitinkamas detalusis planas, patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo”, kuriame nustatyta žemės sklypo naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis - mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos ( T. 1, b.l. 105-107). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybei išperkamai žemei priskiriama žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Iš bylos medžiagos, įvertinant valstybei priklausančių statinių pobūdį ir paskirtį, pretendentams nuosavybės teisė į žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, galėjo būti atkurta ne į visą 2,0675 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, o tik į jo dalį. Todėl turėjo būti atliekama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detaliojo plano korektūra, suformuojant racionalų žemės sklypą, būtiną ant jo pastatytos gydymo įstaigos, t.y. Panevėžio infekcinės ligoninės ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro pastato, naudojimui, o likusią sklypo dalį grąžinant pretendentams natūra. Tai patvirtina komisijos, sudarytos Panevėžio apskrities viršininko 2006-09-20 įsakymu Nr. V-236 dėl žemės sklypo Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ribų peržiūrėjimo, 2006-10-03 protokolas (T. 2, b.l. 99-100). Šie veiksmai atitinka ir Konstitucinio Teismo 2002-05-10 nutarime pateiktą išaiškinimą, kad turtas gali būti negrąžinamas natūra ir išperkamas valstybės, jeigu: 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime taip pat akcentavo, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Taigi pagal šias nuostatas ne visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turėtų būti išperkamas valstybės ir negrąžinamas natūra, o tik ta jo konkreti dalis, kuri būtina visuomenės interesams tenkinti, t.y. būtina Panevėžio infekcinės ligoninės ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro pastato naudojimui.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Panevėžio miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detaliojo plano koregavimo, siekiant pakeisti (sumažinti) suformuoto žemės sklypo ribas ir tai patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2007-03-06 pranešimas „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimo (T. 1, b.l. 14). Panevėžio miesto savivaldybės sudarė su Panevėžio apskrities viršininko administracija ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centru 2006-11-28 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 162 (T. 2, b.l. 68), pagal pateiktą Prašymą sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (T. 2, b.l. 69), 2007-01-25 išdavė Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 14, 2007-01-25 Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 14 (T. 2, b.l. 66), Panevėžio apskrities viršininko administracija patvirtino Teritorijų planavimo dokumento užduotį Nr. 14, nurodant 4 p. plano rengimo tikslą – žemės sklypo ribų tikslinimas (detalaus plano korektūra), 8 p. planavimo užduotį – rengti naują sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio paskirties viršininko administracija, kaip organizatorius, ėmėsi organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detalaus plano rengimo paslaugų pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas (T. 2, b.l. 101-113).

Panevėžio apskrities viršininko administracija, nenurodydama priežasčių, 2007-07-17 raštu Nr. 20-2163-(1.38)-60 informavo ieškovą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detalusis planas, patvirtintas 1999-06-01 Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), koreguojamas nebus, ir šio žemės sklypo ribos tikslinamos nebus (T 2, b.l. 114). Ieškovo atstovei advokatei I. P. 2007-08-08 paprašius informacijos (T. 1, b.l. 32), atsakovas 2007-09-12 atsakyme Nr. 20-2745-(1.14)-60 (T. 1, b.l. 33) nurodė vienintelę priežastį: „Koreguoti patvirtintą detalųjį planą buvo atsiakyta, nes nepriimtas sprendimas dėl Panevėžio infekcinės ligoninės iškėlimo į kitą vietą“. Teisėjų kolegijos nuomone, tai negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta priežastimi nutraukti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detaliojo plano koregavimo procedūrą, siekiant pakoreguoti šio žemės sklypo ribas ir į likusią laisvą žemės sklypo dalį atkurti pretendentams nuosavybės teises natūra, tuo kartu užtikrinant konstitucinio principo nuosavybės neliečiamumo (Konstitucijos 23 str.) įgyvendinimą. Be to pagal atsakovo papildomai pateiktus dokumentus (T. 2 b.l. 125, 165) nustatyta, kad Panevėžio infekcinė ligoninė buvo neiškelta, nes naujas priestatas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į kurį planuota iškelti ligoninę, nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, 2009-02-27 baigta rekonstrukcijas ir pastatas esantis Ramygalos g. 25, Panevėžyje, pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b.l. 85-89). Todėl neliko jokių kliūčių, kurias atsakovas buvo nurodęs, atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, detaliojo plano koregavimą.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-384/1999). Šiuo atveju atsakovas 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakė Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 2,0675 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), (1 punktas), perduoti 99 metams neatlygintinai naudotis Panevėžio apskrities viršininko administracijai prie patikėjimo teise valdomų pastatų ir kitų statinių 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalį 2,0675 ha valstybinės žemės sklype, esančiame Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (2 punktas), nustatyta tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį (3 punktas). Taip pat šio įsakymo pagrindu sudarė 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1,7227 ha ploto žemės sklypo dalies, esančios 2,0675 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, perdavimo Panevėžio apskrities viršininko administracijai neatlygintinai naudotis 99 metų terminui. Atsakovas, neišsprendęs dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje grąžinimo natūra klausimo ir neteisėtai nutraukęs šio žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrą, sudarė panaudos sutartį dėl šio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis 99 metų terminui, tuo pažeisdamas atsakovo ir trečiųjų asmenų – pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises ir teisėtus interesus bei kartu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. Aptartais motyvais 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina negaliojančia ir niekine pagal CK 1.80 str. 1 d., kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.

Panevėžio apskrities viršininkas įsakymą dėl šio žemės sklypo perdavimo 99 metams neatlygintinai naudotis Panevėžio apskrities viršininko administracijai pasirašė 2007-07-12, atsakovą apie detaliojo plano koregavimo procedūros nutraukimą informavo 2007-07-17 raštu, o Panaudos sutartį sudarė 2007-07-25. Tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo veiksmų pagrįstumu. Laikytina, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, nepagrįstai nutraukdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detalioji plano koregavimo procedūrą ir perduodamas patikėjimo teise valdomą žemės sklypą sau, papildomai suteikdamas teises juo naudotis Panaudos sutarties pagrindu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apskrities viršininkas, turto patikėjimo teise valdydamas jam patikėtą turtą, turi plačius įstatymo jam suteiktus valdingus įgalinimus šį turtą valdant, naudojant jį bei juo disponuojant, todėl panaudos gavėjos teisės apima daug ir platesnes ir išsamesnes turto patikėtinio teises, nes turto patikėtinis ir taip pagal įstatymą naudojasi jam patikėtu turtu. Panevėžio apskrities viršininkas, sudarydamas panaudos sutartį ir suteikdamas panaudai žemės sklypą, prieš tai neišsprendęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje detalioji plano koregavimo ir laisvos žemės grąžinimo klausimų bei dar kartą perdavęs jau patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, viršijo jam suteiktus įgalinimus, numatytus Apskrities valdymo įstatymo 10 str. 9 p. ir 13 str. 9 p., todėl 2007-07-12 Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, o 2007-07-25 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80str.).

Atsakovas (T 3, b.l. 149-152) ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija (T. 3, b.l. 139-147) apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodė, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės pietinėje dalyje už (duomenys neskelbtini). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendime konstatavo, kad šiam žemės sklypui visuomenės poreikis nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustatytu teisiniu pagrindu - patvirtintu detaliuoju planu, o pagal miesto bendrąjį planą ši teritorija skirta rekreacijai. Teismas administracinėje byloje nagrinėjo būtent šio žemės sklypo poreikį visuomenei – naudojimą rekreaciniams poreikiams tokiu mastu, koks nustatytas nepatvirtinto detaliojo plano sprendiniuose. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurio detalusis planas patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1999-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nustatytas nustatyta žemės sklypo naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis - mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, taigi nesusijęs su rekreaciniais poreikiais. Todėl šioje byloje nėra pakankamo pagrindo vadovautis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-23 sprendimu.

Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi V. U. įmonės parengtais sklypo projektiniais sprendiniais – išvadomis (T. 3, b.l. 13-48), nes jis neturi tinkamos kvalifikacijos teikti išvadas dėl detaliojo plano procedūrų, be to teikti projektinius siūlymus dėl žemės sklypo formavimo, detaliojo plano korektūros galima būtų tik turint detaliojo planavimo sąlygų sąvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia V. U. įmonės išvada dėl sklypo ribų ir ploto prie esamų pastatų ((duomenys neskelbtini)) nustatymo. Ši išvada nėra teismo vertinama kaip atsakovui ar trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai privalomas projektinis sprendinys, kuriuo jos privalo vadovautis. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje detalusis planas (jo koregavimas) turi būti rengiamas laikantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239, nustatyta tvarka. Šis V. U. įmonės parengtas projektinis sprendimas - išvada vertinama kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Pagal CPK 197 str. 1 d. rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Šiuo atveju byloje buvo pateikta specialisto V. U., turinčio kvalifikacijos atestatą Nr. 4109, suteikiantį teisę eiti teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (T. 3, b.l. 48), parengta išvada apie bylai reikšmingas aplinkybes – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ribų ir ploto nustatymo, įvertinant, ar jame yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri galėtų būti grąžinta natūra atsakovui ir tretiesiems asmenims. Šį rašytinį įrodymą pirmos instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo priteistos ieškovo turėtos 5900 Lt advokato atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktus. Advokatė I. P. parengė ieškininį pareiškimą (3 x 800 = 2400 Lt), pateikė 5 prašymus išreikalauti papildomus dokumentus (0,012 x 800 x 5 = 48 Lt), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (pirmasis posėdis tęsėsi 30 min., antrasis - 1 vai. 30 min.) (0,15 x 800 x 2 = 240 Lt). Advokatė iš Vilniaus į Panevėžį vyko 2 kartus. Byla nėra sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantų nurodytus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, atstovės suteikto darbo apimties, mažina priteistą advokato pagalbai apmokėti sumą iki 2900 Lt pirmosios instancijos teisme ir iki 1 000 Lt apeliacinės instancijos teisme, nes prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai per didelės ir nemotyvuotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau priteistas advokato pagalbai apmokėti išlaidas sumažinti iki 2 900 Lt. Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme B. Š..

teisėjai Ramūnė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė