Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-20 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucija) 2009-10-20 nutarimu V. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2009-10-12 10:00 val. Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 305-ame km, vairavo automobilį „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 100 litų bauda.

Byla nagrinėjama institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė inter alia už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nors nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. T. vairavo transporto priemonę „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismui pateiktas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (b.l. 8) įrodo, jog automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas galioja nuo 2009-09-06 00.00 val. iki 2010-09-05 24.00 val., t.y. galiojo pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog V. T., nepateikdamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą patvirtinančio dokumento policijos pareigūnui, pažeidė KET 16 punkto, kuriame nustatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) dokumentą.

V. T. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jis su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančios draudimo sutarties, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-20 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, pakeičiant teisės pažeidimo kvalifikavimą – V. T. veika iš ATPK 123 straipsnio 5 dalies perkvalifikuojama į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį pažeidimą skiriamas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Išanalizavus duomenis apie KET pažeidimus (b.l. 17-20) matyti, kad V. T. ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, todėl šiuo atveju taikytina sankcijoje numatyta alternatyvi griežtesnė nuobauda – bauda.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis, reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog V. T. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (neturėjimo su savimi privalomojo civilinės atsakomybė draudimo liudijimo) pripažįsta ir gailisi – ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintais duomenimis apie KET pažeidimus (b.l. 27 – 30) nustatyta, kad V. T. galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad V. T. yra sukūręs šeimą su K. T. (b.l. 9), augina du mažamečius vaikus (b.l. 10;11).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pažeidimo padarymo aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skirtina ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-20 nutarimą, kuriuo V. T. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

V. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 20 litų baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.