Alytaus apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovams A. R. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nesusituokusio, pagrindinio išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2016 m. liepos 16 d. apie 12.00 val. Alytaus mieste Normandijos-Nemuno gatvėje vairavo automobilį S. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į gatvės atitvarus, juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas buvo susijęs, pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, gatvės atitvarai ir šaligatvio danga, žmonės nenukentėjo.

L. G. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iš esmės neigė, paaiškino, kad š. m. liepos 16 d. apie 12 val. važiavo su draugu A. B. didesniu nei leistina greičiu, t. y. apie 80 km/h, važiuojant tiltu nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į atitvarą, labai išsigando. Automobilį patraukė į šoną prie „Moller auto“ serviso apie 500 metrų, nes jam atrodė, kad toje vietoje jį palikti saugu. Traukdamas automobilį nenorėjo bėgti ir slėptis, nes automobilis buvo matomoje vietoje, o įvykį matęs žmogus informavo, kad jau iškvietė policiją, todėl pats policijos nekvietė. Žmogus vairavo baltos spalvos „Audi B3“ markės automobilį, jis važiavo paskui, viską matė ir, privažiavęs prie jų, paklausė, ar reikia iškviesti policiją. Jie pasakė, kad patys norėjo kviesti policiją. Policiją žmogus iškvietė prie jo ir po to nuvažiavo. Pastatęs automobilį ėjo link įvykio vietos, tada jį sustabdė policija. Įvykio metu apgadino savo automobilį ir kelio atitvarus, su padaryta žala sutinka. Bėgti jam ,,neapsimokėjo“, nes turėjo visus dokumentus, prašė skirti minimalią nuobaudą ir baudos mokėjimą išdėstyti metams laiko.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas R. V. paaiškino, kad paskui L. G. važiavęs žmogus pranešė, kad yra įvykęs eismo įvykis, iš kurio yra pasišalinęs asmuo, po to jis pranešė, kurioje vietoje yra pasišalinęs automobilis. Iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta apie 2 kilometrus. Automobilis buvo paliktas šoninėje gatvėje, viename iš akligatvių, kad jo nebūtų matyti. Pagal nuotrauką galima matyti, kad automobilį buvo bandoma paslėpti. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado nueinančius asmenis, kurie nuo pastatyto automobilio buvo nuėję apie kelis šimtus metrų. Mano, kad buvo bandymas pasišalinti iš įvykio vietos, nes pažeidžiant kelių eismo taisykles policijai nebuvo pranešta apie eismo įvykį. Policiją informavo tik asmuo, kuris važiavo iš paskos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas A. R. paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl pažeidėjo kaltės dėl abiejų pažeidimų. Pagal Kelių eismo taisykles administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie įvykį policijai. Asmens pasišalinimo faktą patvirtino ir liudytojas, kuris pasielgė pilietiškai, pranešė policijai ir sekė paskui vairuotoją. Gegužis jau vasario mėn. buvo įvykdęs eismo įvykį ir už jį nubaustas. Prašo teismo skirti L. G. administracines nuobaudas už abu pažeidimus.

Liudytojas A. R. parodė, kad, važiuodamas naujuoju tiltu nuo Pirmojo Alytaus degalinės pusės, pastebėjo priešais dideliu greičiu nuo kalno artėjantį automobilį, kurį sumėtė posūkyje ir jis atsitrenkė į atitvarą, vėliau automobilis stabtelėjo, apsisuko ir nuvažiavo link Punios šilo. Gegužio automobilis važiavo galimai apie 80 km/h greičiu, o leistinas greitis ten 50 km/h. Įtarė, kad vairuotojas gali būti išgėręs, todėl sekė automobiliui iš paskos, paskambino policijai, pranešė, kad seka automobilį, kuris juda link Punios šilo, pasakė sekamo automobilio valstybinius numerius. Sekamas automobilis atsiplėšė nuo jo, sustojo prie VW centro, kuris yra važiuojant link Punios šilo. Prie automobilio vaikščiojo vyrukas. Jis pavažiavo tiesiai gal 5 km ir apsisukęs grįžo į tą vietą, joje automobilio jau nebuvo, stovėjo tik du vaikinai, kurių vienam ant rankos buvo gipsas, todėl pareigūnams pasakė, kad būtent šis vaikinas su sugipsuota ranka dalyvavo eismo įvykyje. Tada vaikinai prisipažino, kad automobilis pastatytas pakelėje. Teigė, kad pabėgęs iš eismo įvykio vietos vairuotojas automobilį pastatė maždaug už 2 km nuo eismo įvykio vietos, todėl nelabai tikėtina Gegužio versija, kad automobilį jis patraukė dėl to, kad netrukdytų eismui. Gegužis pats tikrai neiniciavo policijos iškvietimo ir pas jį neprašė iškvieti policiją. Policiją jis kvietė vien tik savo iniciatyva.

Bylos dokumentų duomenimis, kurie pripažinti įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniu pranešimu, kuriuo policijos pareigūnė informavo apie gautą policijos komisariato budėtojo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį bei kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir kad automobilis pastatytas Putinų gatvėje, netoli autoserviso ,,Moller auto“. Nuvykę šiuo adresu, rado automobilį, kurio vairuotojas L. G. paaiškino, kad nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į atitvarus ir išsigandęs nuvažiavo. Vairuotojui buvo nustatytas 0.00 prom. blaivumas. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, gatvės atitvarai ir šaligatvio danga, žmonės nenukentėjo (b. l. 4).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad L. G. 2016-07-16 automobilį vairavo blaivus (b. l. 5).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad automobiliui S. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – apgadintas variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, žibintas, grotelės, dešinys posūkio žibintas (b. l. 8).

Eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta po eismo įvykio, kurioje rasta apgadinto automobilio detalės, apgadinti atitvarai, kelio danga, matyti stabdymo žymės. Fotonuotraukose matyti automobilio priekinės dalies dešinės pusės apgadinimai (b. l. 10, 11, 12-13).

Iš asmens duomenų pažymos ir vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad L. G. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas jam išduotas 2015-12-29, teisę vairuoti įgijęs 2015-12-29 (b. l. 14 ir 18).

Pranešime iš policijos registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2016-07-16 12.10 val. pravažiuojantis asmuo pranešė, jog prie naujojo tilto automobilio Seat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi ir pasišalino, šiuo metu automobilis stovi prie VW automobilių salono (b. l. 23-24).

Fotonuotraukose fiksuoti kelio atitvaro ir automobilio Seat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (b. l. 25, 26).

UAB ,,Alstapa“ lokalinė sąmata patvirtina, kad dėl eismo įvykio apgadintos atramos pado ir dangos remonto yra padaryta 103,59 Eur žala (b. l. 33).

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, pažeidėjo kaltės pripažinimą dėl šio pažeidimo tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad L. G., vairuodamas automobilį S. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, atsitrenkė į gatvės atitvarus ir juos apgadino, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą taisyklėse nustatyta tvarka. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. L. G. įvykus eismo įvykiui, nedelsdamas nesustojo bei nepranešė policijai apie eismo įvykį. Kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos L. G. iš esmės nepripažino, nurodė, kad iš įvykio vietos nuvažiavo apie 500 metrų tikslu ne pasišalinti, o tik patraukti automobilį ir pastatyti jį saugioje vietoje. Taip pat nurodė, kad nekvietė policijos, nes matė, kad paskui jį važiavęs vairuotojas pranešė policijai apie eismo įvykį. Tokia pažeidėjo pozicija vertinama kaip gynybinė ir kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Natūralu, jog, pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiu būdu, vertinant L. G. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų, tiesiogiai įvykį mačiusių, asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. L. G. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia liudytoju teismo posėdyje apklausto A. R. parodymai, kad jam važiuojant naujuoju tiltu pastebėjo priešais dideliu apie 80 km/h greičiu priešais artėjantį automobilį, kurį sumėtė posūkyje ir jis atsitrenkė į atitvarą, stabtelėjo, apsisuko ir nuvažiavo link Punios šilo. Liudytojas nurodė pats pranešęs policijai apie įvykį ir šio pranešimo niekaip neiniciavo L. G., kuris, pabėgęs iš eismo įvykio vietos, automobilį pastatė nuošalioje vietoje, maždaug už 2 km nuo eismo įvykio vietos. Šie liudytojo parodymai bei rašytiniuose įrodymuose - pranešime iš policijos registruojamų įvykių registro - fiksuoti duomenys, kad 2016-07-16 12.10 val. pravažiuojantis asmuo pranešė, jog prie naujojo tilto automobilio Seat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi ir pasišalino, - duoda pagrindą išvadai, kad L. G. suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į kelio atitvarus, juos apgadino, tačiau padaręs eismo įvykį, nepranešė apie jį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Netikėti liudytojo A. R. parodymais teismas neturi pagrindo, nes šis asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, visiškai atitinka teismo posėdyje ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Todėl akivaizdu, kad šio liudytojo parodymai visiškai paneigia pažeidėjo paaiškinimus, neva iš įvykio vietos jis nuvažiavo tik apie 500 metrų tikslu ne pasišalinti, o tik patraukti automobilį ir pastatyti jį saugioje vietoje. Taigi, esant nustatytiems transporto priemonės bei kelio atitvaro sugadinimams, teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad L. G. nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šį pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo jis nepripažino ir nesigailėjo jį padaręs, todėl lengvinančių atsakomybę aplinkybių dėl šio pažeidimo nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų pažeidimų pripažįstama tai, kad pažeidimus L. G. padarė pakartotinai, t. y. būdamas anksčiau nubaustas administracinėmis nuobaudomis už tokios pačios rūšies pažeidimus – eismo įvykį ir greičio viršijimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažeidėjas teisę vairuoti įgijęs tik 2015-12-29, todėl padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jį charakterizuoja kaip neatsakingą vairuotoją. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes pažeidėjui skirtinos nuobaudos, artimos sankcijose numatytam nuobaudų vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Pažeidėjas prašė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, pateikė tokį prašymą raštu, nurodė, kad nedirba, yra moksleivis, kas mėnesį gali mokėti po 100 eurų. Šio L. G. nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir paskirtą baudą iš karto būtų sunku sumokėti, todėl jam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis, įpareigojant pažeidėją baudą sumokėti per dešimties mėnesių laikotarpį, mokant po 100 eurų baudos kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutarė:

L. G. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti keturiasdešimt eurų baudą; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti vieno tūkstančio eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir L. G. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - vieno tūkstančio eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

L. G. paskirtos 1000 eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per dešimties mėnesių laikotarpį, įpareigojant L. G. kas mėnesį mokėti po 100 eurų, pirmąją įmoką – 100 eurų sumokant iki 2016-12-01, toliau iki kiekvieno mėnesio pirmos dienos mokant po 100 eurų, baigiant mokėti iki 2017-09-01.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.