Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., gimęs (duomenys neskelbtini) Molėtų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1989-04-26 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. 3 metai laisvės atėmimo; 1992-06-11 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d., 146 str. 3 d. 5 metai laisvės atėmimo; 1996-10-30 Molėtų rajono apylinkės tesimo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 16 str., 271 str. 3 d. 3 metai laisvės atėmimo; 1998-07-22 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 206 str., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo ir 1200 Lt bauda, su viso turto konfiskavimu; 2003-08-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda; 2004-09-24 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metai,- 2005-05-11 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas areštu 90 parų; 2005-06-22 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. 90 parų arešto; 2005-06-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d., 1 metai laisvės apribojimo; 2006-04-05 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d., 165 str.1 d., 178str. 1 d., 187 str. 1 d.- 2 metai laisvės atėmimo, 2008-12-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 9 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis 2009-05-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2008-12-30 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laivės atėmimą 4 metams; 2012-10-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2012-10-22 Vilniaus 3-apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d. 45 paroms arešto; 2012-10-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo; 2013-01-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. galutinė laisvės apribojimo bausmė 3 metai 5 mėnesiai; 2017-01-06 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 178 str. 2 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. pagrobė svetimą turtą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. I. 2016 m. rugpjūčio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, iš spintelėje esančios dėžutės, pagrobė svetimą turtą – R. S. priklausančius 2500,00 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2500,00 Eur vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje susipažino su R. S.. Jai pakvietus telefonu, atvyko į svečius, kur buvo keletą dienų. Viso R. jam buvo paskolinusi 400,00 Eur. Jis matė, kad R. ima pinigus iš dėžutės, todėl vieną rytą iš dėžutės pasiėmė likusius pinigus ir išsikvietęs taksi automobilį išvažiavo. Pinigus išleido savo reikmėms, jų neskaičiavo. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., pirmoje pusėje, tikslios dienos nepamena, būdamas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, susipažino su R. S.. R. S. pasiūlė važiuoti su ja į (duomenys neskelbtini), jis sutiko ir važiavo autobusu, išlipo (duomenys neskelbtini) mieste, nes abiem reikėjo nusiimti pinigų iš bankomato. Nusiėmę pinigų, su R. autobusu važiavo į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, ten prabuvo parą laiko ir prieš išsiskiriant R. paskolino jam 100,00 Eur. Su ja apsikeitė telefono numeriais. Praėjus savaitei, R. S. pasikvietė atvykti pas ją į namus. 2016-08-10 iš (duomenys neskelbtini) autobusu nuvyko pas R. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas R. S. namuose praleido 4 dienas, t. y. nuo 2016-08-10 iki 2016-08-14. Būnant pas R. S., ji paskolino 300,00 Eur, tuos pinigus paskolino, bet slėpė nuo savo mamos, kuri kartu gyvena. Pinigus padavė R., namuose dar buvo jos sesuo, jis sėdėjo virtuvėje ir matė kaip ji nuėjo į mamos kambarį ir iš spintelėje esančios dėžutės išėmė pinigus ir jam padavė. Jis matė, kad dėžutėje buvo daugiau pinigų, bet neplanavo jų vogti. Už tuos paskolintus pinigus pirko viską, ko reikėjo, ten būnant. 2016-08-14 ryte, apie 5.00 val., atsikėlė ir begeriant kavą, sugalvojo paimti matytus pinigus ir nuėjęs į R. mamos kambarį, jai miegant, paėmė iš spintelės dėžutę, o iš jos paėmė pinigus, pinigus ėmė pasislėpęs už spintelės, kad nepažadintų R. mamos. Iškart paimtų pinigų neskaičiavo, kiek paėmė nežinojo. Tada išsikvietė taksi ir išvažiuodamas pasakė R., kuri tuo metu miegojo, kad išvažiuoja, bet greitai grįš. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes planavo važiuoti autobusu, bet kadangi autobuso greitai nebuvo, tai išvažiavo su taksi automobiliu, už kelionę iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 100,00 Eur. Paskui iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), už kelionę sumokėjo 100,00 Eur, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), skaičiavo pinigus, buvo virš 2000,00 Eur, visi pinigai buvo po 50,00 Eur kupiūromis. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms, t. y. maistui, reikalingiems daiktams, taksi paslaugoms. Padarytą žalą R. S. pažada atlyginti. Dėl savo elgesio gailisi. Kaltu prisipažįsta, ieškinį pripažįsta (b. l. 60-61; 87-88).

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-14, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose pastebėjo, kad iš spintelės dingo 2900,00 Eur. Pinigai buvo po 50,00 Eur kupiūromis, sudėti į kartoninę dėžutę spintelės stalčiuje. Įtaria, kad pinigus galėjo pavogti vyriškis, vardu V., su kuriuo susipažino prieš savaitę Kelmės autobusų stotyje ir pakvietė į savo namus pasisvečiuoti. 2016-08-11 ar 12 d. V. atvyko. Kitą dieną jis paprašė paskolinti 100,00 Eur ir iš minėtos dėžutės jam matant paėmė ir padavė pinigus. Vėliau jis paprašė paskolinti dar 300,00 Eur ir tuo metu buvusi sesuo iš tos pačios dėžutės V. padavė tuos pinigus. Abiem atvejais V. matė, iš kur imami pinigai. 2016-08-14 d., 6.00 val., V. pasakė, kad turi važiuoti namo. Susiruošęs jis išvažiavo. Tą pačią dieną apie 14.00 val., kilus įtarimui pažiūrėjo į dėžutę stalčiuje ir pamatė, kad ji tuščia. Tapo aišku, kad pinigus pavogė V., nes jokie pašaliniai asmenys namuose nesilankė. Apie save V. pasakojo, kad turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini), pas labai stambią ūkininkę – amerikietę, pieno fermoje. V. pavardės nežino, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sakėsi yra 46 metų amžiaus, išsituokęs. Kiek suprato, jis yra rusų tautybės, nes turi 2 ruses seseris, 2 vaikus. V. yra 1,66 m ūgio, susikūprinęs, rankos, krūtinė gausiai tatuiruotos, tamsių trumpai kirptų plaukų. Pinigus jis galėjo pavogti pasinaudojęs proga, kuomet trumpam liko vienas namuose. Kiek suprato, iš namų jis išvyko išsikvietęs taksi (b. l. 6-8).

Iš 2016-08-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. S. atpažino asmenį V. I., kuris laikotarpiu nuo 2016-08-12, 12.00 val., iki 2016-08-14, svečiavosi jos namuose (b. l. 13-15).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. S. mama, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio mėn., pradžioje tikslios dienos nepamena, dukra R. S. grįžo iš (duomenys neskelbtini), paskui po kelių dienų į namus atvažiavo vyriškis, kaip paskui sužinojo, jie susipažino, kai dukra grįžo iš (duomenys neskelbtini). Vyriškis prisistatė V. vardu ir rusiška pavarde, kurios nepamena, buvo juodų trumpų plaukų, išvaizdus vyriškis, apie 44 ar 46 metų. Jis su R. pradėjo draugauti ir apsistojo kelioms dienoms. Ji nežinojo, kad dukra R. paskolino tam vyriškiui 400,00 Eur, ji to nesakė, nes ji būtų neleidusi, apie tai sužinojo tik vėliau, kai pinigai buvo pavogti. Paskutinę dieną, kai buvo iškviesta policija, ryte, 6.00 val., ji pabudo, nes išgirdo, kad V. atsikėlęs ir kažkur ruošiasi. Jis pasakė, kad atvažiuos jo dukra K., todėl turi apsitvarkyti ir laukti kol jie grįš. V. išvažiavo, paskui praėjus apie valandai ar dviem dukra R. D. pažiūrėjusi dėžutę, nerado joje buvusių pinigų. Dėžutė su pinigais buvo jos kambaryje spintelėje. Ji mano, kad pinigus V. galėjo paimti dieną, prieš jo išvažiavimą, prieš pietus, tikslios valandos nepamena, kai su R. buvo išėjusi į kieme esantį šiltnamį, o dukra R. miegojo, todėl mano, kad V. pasinaudojo proga kai jų nebuvo namie. V. tą paskutinę dieną labai išlaidavo pinigais, pirko įvairius daiktus t. y. maisto produktus, sidrą, gėlių, todėl galvojo, kad jis jau buvo pinigus paėmęs iš dėžutės. Jei jis būtų naktį atėjęs į jos kambarį, ji būtu jutusi, nes jautriai miega. Kai jis negrįžo ir neatsiliepė, iškvietė policijos pareigūnus. V. pavogtų pinigų negrąžino ir nebuvo susisiekęs (b. l. 41- 42).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. S. sesuo ir gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena mama V. A.. 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, sesuo grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pasakojo, kad susipažino su vyriškiu. Kitą dieną, kuri tiksliai buvo diena nepamena, R. paskambino tas pats vyriškis ir pasakė, kad nori atvažiuoti į svečius. R. sutikus, jis po pietų, apie 15.00 val., atvažiavo. Vyriškis buvo tamsių trumpų plaukų, nestambaus kūno sudėjimo, apie 165 ūgio, apie 40 metų, prisistatė V. vardu, pavardės neatsimena. Tas vyriškis pas jas namie svečiavosi apie keturias dienas. R. S. buvo sakiusi, kad V. skolino 100,00 Eur. Kitą dieną, kai V. svečiavosi pas jas, jis paprašė paskolinti dar 300,00 Eur, tada R. nuėjusi į mamos kambarį, iš spintelėje buvusios dėžutės paėmė 300,00 Eur. V. tuo metu buvo virtuvėje ir pro atidarytas duris viską matė. Dėžutėje liko 2500,00 Eur. Paskutinį vakarą R. su V. buvo kažkur išėję ir grįžo susipykę. Kitą dieną ryte, apie 9.00 val., ją pažadino mama ir pasakė, kad 6.00 val. ryto V. išėjo iš namų, žadėjo grįšti. Tą pačią dieną, apie pietus, kilus įtarimui, apžiūrėjo dėžutę, kurioje pasigedo 2500,00 Eur. Apie tai pasakė mamai ir R.. Mama sakė, kad naktį nejuto, kad kas būtų atėjęs į kambarį. R., tai sužinojusi, skambino V., tačiau jis nekalbėjo ir namo negrįžo, todėl dėl dingusių pinigų iškvietė policiją ir R. S. parašė pareiškimą (b. l. 25-30).

Iš 2016-10-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. D. atpažino asmenį V. I., kuris svečiavosi pas jas namuose (b. l. 31-33).

Byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis V. I. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis sumanė užvaldyti svetimą turtą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis paėmė svetimą turtą ir turėjo galimybę jį tvarkyti savo nuožiūra ar juo naudotis. Todėl jo veika vertintina kaip baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 punktas ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. I. padarė nesunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka baustas (b. l. 127-128), nedirba (b. l. 147), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 146), nesimoko, neįtrauktas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, anksčiau teistas 15 kartų (b. l. 98-115), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2900,00 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d. ).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-01-26 pažymos Nr.NTP-7-1128 matyti, kad už V. I. teiktos teisinės pagalbos išlaidos 34,74 Eur, 2017-02-21 pažymos Nr. NTP-7-2138 matyti, kad už V. I. teiktos teisinės pagalbos išlaidos 57,90 Eur.

LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, LR BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas kaltinamajam V. I. buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš kaltinamojo V. I. nepriteistinos.

Kaltinamajam V. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina kaip nereikalinga, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktina galioti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2017-01-06 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-02-23.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-06 13.12 val. iki 2016-12-08 9.50 val. (dvi paras).

Į bausmę įskaityti laiką, iš dalies atliktą pagal 2017-01-06 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-732/2017 ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminus.

Kardomąją priemonę kaltinamajam V. I. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2016-12-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės nutarimu, palikti galioti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš V. I. 2900,000 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. S. naudai.

Daiktą: popierinę dėžutę, supakuotą plastikiniame įpakavime, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai R. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Raseinių rajono apylinkės teismą.